Žymios tinklaraštininkės pataria: smagios sumuštinių idėjos vaikams
Sumuštinis – tai patiekalas, kuris turi ne tik galybę skonio variacijų, bet ir laisvę kurti žaismingas ir įdomias formas. Būtent dėl šios priežasties smagūs vieno kąsnio sumuštinukai, spalvingi vėrinukai ar linksmi veidukai – tai tik keletas idėjų, kurios leis vaikams atrasti sumuštinius iš naujo, o tėvams padės į vaikų mitybą įtraukti daugiau maistingų medžiagų. Tad žymios mamos ir tinklaraščių autorės dalinasi savo sumuštinių receptų ir gaminimo idėjomis, kurios ne tik patrauks vaikų akį, bet ir praturtins mažųjų mitybą.

Kaip programavimu sudominti vaikus: mitai ir tiesos
JAV 90 procentų tėvų trokšta, kad jų vaikai mokytųsi programuoti, o 71 procentas naujų STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių) darbo pozicijų atsiras būtent informatikos sferoje. Tačiau dauguma vaikų šioje šalyje vis dar nenori mokytis programuoti. Ko gero, tą patį būtų galima pasakyti ir apie daugelį kitų valstybių, Lietuva šiuo atveju taip pat nėra išimtis.

Vaikų auginimas pagal japonus
Japonai garsėja savo darbštumu, mandagumu ir pakantumu, šalies ekonomika – viena stipriausių, o švietimo sistema – viena geriausių. Japonai išsiskiria ir šimtmečius skaičiuojančia vaikų auginimo tradicija, kurios esmė – užauginti harmoningą ir visuomenei naudingą asmenybę. Japonijoje tikima, kad vaiko asmenybė susiformuoja iki 6 m., todėl šiuo laikotarpiu vaikui skiriama itin daug dėmesio. Kaip japonams tėvams pavyksta iš vaikystėje lepinamo vaiko išauginti disciplinuotą pilietį, pasakoja Japonijos agentūros „Yukari“ vadovė Gabija Kaunelienė ir japoniškų edukacinių žaislų žinovė, „Japoko“ įkūrėja Metodija Vidūnaitė.

Kodėl Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje būtinos skubios permainos?
Skirtingose Europos valstybėse egzistuoja vaiko teisių apsaugos modelių įvairovė. Tai nemažai priklauso nuo šalies mentaliteto, kultūros, tradicijų. Tai, kas yra įprasta Pietų Europos regione, kai kuriose Šiaurės šalyse gali būti vertinama kaip vaiko teisių pažeidimas, netgi pakankamas vaikui iš tėvų atimti. Pavyzdžiui, Ispanijoje vaikas netgi antausį gali užsidirbti, jei išdykauja prie pietų stalo. Toje šalyje šeimai geros manieros prie stalo tradiciškai yra labai svarbus dalykas, vaikai to mokomi nuo mažens. Bet po tokio sutramdymo vaikas glaudžiamas, bučiuojamas kaip niekur nieko, ir niekas neieško jokių vaiko teisių pažeidimo. Tuo tarpu Norvegijoje už šitokį poelgį vaikas gali būti išvežtas pas laikinuosius globėjus ar į instituciją, o tėvai netgi rizikuoja atsidurti už grotų. Italijoje, Graikijoje vaikai bėgioja lauke iki išnaktų, kol tėvai vakaroja su draugais ar sėdi restorane. Prie vaikų geriamas vynas taip pat ten neatrodo problema. Norvegijoje manoma, kad tam tikru laiku vakare vaikas jau turi būti lovoje. Čia neįprasta vaikus glaustyti, bučiuoti. Įsimintinas atvejis, kai taip besielgiantis tėvas lenkas buvo įtartas pedofilija ir kuriam laikui buvo netekęs dviejų dukterų.

Žinomos tinklaraštininkės mamos diskutavo vaikų mitybos klausimais
Sveika mažų vaikų mityba daugeliui tėvų – vis dar nežinoma žemė. Tai patvirtino ir rugsėjo mėnesį Lietuvoje atlikta tėvų apklausa. Jos rezultatai pristatyti kampanijos „Mažasis nėra didelis“ renginyje, į kurį dviejų dukterų mama Laura Mazalienė pakvietė susirinkti žinomas mamas tinkaraštininkes iš visos Lietuvos. Renginio metu L. Mazalienė pristatė pagrindines įžvalgas, kaip Lietuvos tėvai maitina savo 1–3 metų amžiaus vaikus, gydytoja dietologė Lina Barauskienė komentavo apklausos rezultatus bei atsakinėjo į mamoms aktualius klausimus.

Vaikai priklausomi nuo technologijų? Psichologės komentaras
Leidykla „Šviesa“ kartu su vaikų ir paauglių psichologe Asta Blande ir „Metų mokytoju“ tituluotu pedagogu dr. Simonu Šabanovu sukūrė tėvams ir mokytojams skirtą testą „MokyklaTelefone.lt“, į kurį per vasarą atsakė daugiau nei 3 tūkst. tėvų ir mokytojų. Vienas įdomiausių rezultatų – tai, kad maždaug penktadalis tėvų yra susirūpinę, jog jų vaikas gali būti priklausomas nuo kompiuterio ar kitų išmaniųjų prietaisų. Interviu metu situaciją plačiau pakomentavo psichologė ir testo bendraautorė A. Blandė. - Tarp testą sprendusių tėvų maždaug penktadalis vaikų naudojimuisi technologijomis yra suteikę visišką laisvę. Dėl to reikėtų susirūpinti ar tikėjotės didesnio procento? - Bendraudama su tėvais pastebiu panašią tendenciją. Tai nėra mažai, ir šiuo klausimu labai norisi padrąsinti tėvus labiau pasitikėti auklėjimo galiomis. Kartais tėvai savo vaikams tampa kiemo draugais, kurie pamatę, kad niekaip su juo nesusitars, supyksta, nusivilia ir nuleidžia rankas. Tai blogiausia, ką vaikas gali matyti ir patirti, – praradusį pasitikėjimą ir savo tėviškas galias suaugusįjį. Ką daryti? Būtent tėvai turi parodyti vaikui ribas ir siekti, kad šeima turėtų aiškius susitarimus ir jų būtų laikomasi. Tai padės užtikrinti, kad vaikas jaustųsi namuose saugus, nes jam bus aišku, kas, kada ir kiek galima. - Net 20 proc. testą sprendusių tėvelių atsakė, kad mano, jog jų vaikas yra priklausomas nuo technologijų. Ką tai rodo? - Tai didelis skaičius, jei kalbėtume apie vaikus. Visgi, ar tikrai tai priklausomybė, kaip mano tėvai, drįsčiau abejoti. Kartais vaikas panyra į technologijas stokodamas šilto ir tvirto santykio su savo artimaisiais, taip ieško kitų žmonių, kurie su juo bendrautų ir jį suprastų. Galbūt vaikams stinga įdomios veiklos, kuria galėtų užsiimti patys ar su draugais, tad technologijos padeda tai kompensuoti. Ar konkreti situacija yra priklausomybė, ar suaugusiųjų neatidumas ir kitos po technologijomis „paslėptos“ problemos – reikėtų žvelgti individualiai. Kai vaiko paprašoma nustoti naudotis kompiuteriu ar telefonu, didžiausia dalis testą sprendusių tėvų (apie 42 proc.) pasirinko atsakymą, kad vaikas derasi. Panašu, kad technologijos yra naujas santykių tarp vaikų ir tėvų lakmuso popierėlis – kaip pavyksta arba nepavyksta susitarti. Tačiau atsakymas „nes aš taip pasakiau“ jau nebėra populiarus – derantis tenka argumentuoti tėvų sprendimus. Kaip šią situaciją pakomentuotumėte plačiau? Viena didžiausių žmogaus stiprybių yra gebėjimas aiškiai ir konkrečiai argumentuoti, kodėl norime vieno ar kito dalyko, koks elgesys tikėtinas, jei į mūsų prašymą bus ar nebus reaguojama. Be to, dar pridėkime geranoriškumą ir gebėjimą išgirsti kitą. Gausime labai gražią formulę, kurią taikant, ir maži, ir dideli puikiai moka susitarti. Jei kokią nors detalę išmesite – kažko neteksite. Galbūt šilto ir malonaus santykio su savo vaiku, o galbūt to, kas šiuolaikiniam žmogui yra būtina – gebėjimo derėtis, argumentuoti, bendrauti. - Nustebino, kad pagal testo atsakymus mokytojai, pasirodo, daug imlesni technologijoms negu tėvai. Šie į technologijas žiūri labai atsargiai ir linkę jų visai nenaudoti, tokių apie 11 proc., o atsargios pozicijos besilaikančių mokytojų – tik 4 proc. Kodėl taip yra? - Pastaruoju metu pastebiu nemažai tėvų, kurie jaučiasi pasimetę ne tik dėl technologijų naudojimo, bet ir dėl kitų auklėjimo klausimų. Jie stengiasi sutilpti į „gerų“ tėvų standartus ir dalyvauja konferencijose, skaito knygas, straipsnius, tačiau neretai arba neužtenka laiko kasdienei praktikai, arba taip išsigąsta, pvz., būsimų nesaikingo technologijų naudojimo pasekmių, kad visiškai jų nenaudoja ir izoliuoja vaiką nuo kompiuterio ir išmaniojo telefono. Todėl kurį laiką trunka laikotarpis, reikalaujantis mažiau kantrybės ir išbandymų, nes nereikia nuolat mokyti vaiko saikingai naudotis technologijomis ir laikytis susitarimų. Bet anksčiau ar vėliau šis laikotarpis baigiasi. Mokymosi aplinką „Eduka“ sukūrusi „Šviesa“ pristatė testą visiems tėvams ir mokytojams, norintiems geriau suprasti savo požiūrį į vaiko naudojamas technologijas ir gauti naudingų patarimų. Testas yra atviras ir nemokamas, prieinamas interneto svetainėje https://www.mokyklatelefone.lt/.

Kokią sportinę veiklą parinkti vaikams?
Šį rudenį daugelis moksleivių pradės dalyvauti tam tikroje sportinėje veikloje, tačiau tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti sprendžiant, kokią sporto šaką pasirinks jų vaikas. Remiantis „4F“ tyrimo duomenimis, 76 % tėvų leis savo vaiką į sporto būrelį, kuriuo jie patys domisi, ir tik 6 % pirmiausia pasikonsultuos su pediatru apie tai, kokia sporto šaka labiausiai tinka jų vaikui. Tačiau pediatrai mano, kad tam tikri fiziniai aspektai turėtų būti treniruojami sulaukus skirtingo amžiaus, o tėvai būtinai turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jeigu jų vaikas serga lėtinėmis ligomis. Pediatrė Liene Smane sako, kad nuo 6 iki 7 metų amžiaus vaiko sąnariai tampa stipresni, tačiau nuo 8 iki 11 metų geriausia ugdyti vaiko greitį, todėl tokio amžiaus vaikams rekomenduojama bėgioti, o jėga ir ištvermė turėtų būti treniruojami tik sulaukus vienuolikos metų. Reakcija turėtų būti ugdoma 8-9 metų, ritmo pojūtis ir pusiausvyra – 9-12 metų, tačiau sulaukus 12 metų jau daug sunkiau gerinti erdvinį supratimą ar judesių kontrolę. „Daugelis tėvų nerimauja, kada pradėti leisti savo vaikus į sporto būrelius ar komandas. Jau 4-5 metų vaikus jūs galite supažindinti su įvairiomis sporto rūšimis ir pastebėti, kurią iš jų jūsų vaikas mėgsta labiausiai. Remiantis tarptautinėmis sporto organizacijų rekomendacijomis, vaikas turi būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 60 minučių per dieną, tačiau Lietuvoje tėvai ne visada to laikosi. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl apie 25 % vaikų turi antsvorio“, - sako pediatrė Liene Smane. Gydytoja primena, kad bet koks fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį vaiko imuninei sistemai, nesvarbu, ar jis žaidžia lauke, važiuoja dviračiu, ar dalyvauja rimtesnėse veiklose, pavyzdžiui, žaidžia futbolą. Mažiausiai tris kartus per savaitę vaikui reikia tam tikros fizinės veiklos, kuri skatina raumenų funkcionalumą ir stiprina judėjimo aparatą. Tai taip pat taikoma vaikams, turintiems sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių. „Tačiau viską reikėtų daryti apgalvotai“, - sako gydytoja. „Kiekvienas sportas turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Pavyzdžiui, plaukimas gerina koordinaciją ir kvėpavimo sistemą, dailusis čiuožimas - pusiausvyrą, o jodinėjimas puikiai veikia laikyseną, plėtoja ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, o ir vaikas praleidžia daugiau laiko lauke. „Reiterterapy“ – tai visame pasaulyje pripažintas gydymo metodas vaikams ir suaugusiems, sergantiems ligomis, susijusiomis su periferine nervų sistema, kvėpavimo sistema bei turintiems judesio sutrikimų ar sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis gydymo metodas taip pat yra labai naudingas vaikams, kurie kenčia nuo lėtinio streso, nerimo priepuolių ir apatijos.“ Atsižvelgdama į tai, kad skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojama ugdyti skirtingus įgūdžius ir kad visos sporto šakos turi savo pliusų ir minusų, pediatrė Liene Smane rekomenduoja paįvairinti vaiko fizinę veiklą, retkarčiais pakeičiant sporto šaką, kurioje jis dalyvauja. „Daugelis mano, kad pagrindinė sporto užduotis – ugdyti atkaklumą ir charakterį, tačiau medicininiu požiūriu tai nėra pats svarbiausias dalykas“. O „4F“ tyrimo duomenys rodo, kad dauguma tėvų nori, kad jų vaikai žaistų futbolą (23 %), užsiimtų lengvąja atletika (18 %) ar šoktų (18 %). Mažiau populiarios sporto šakos (6-11 %): ledo ritulys, krepšinis, tinklinis, tenisas, bėgimas ir plaukimas. Nepriklausomai nuo sporto šakos, net 41 % tėvų nori, kad jų vaikas taptų profesionaliu sportininku. Nors dauguma tėvų planuoja, kad jų vaikas dalyvaus kokioje nors sporto programoje, o 71 % norėtų, kad jų vaikai tęstų savo treniruotes ir paauglystėje, pediatrė L. Smane pabrėžia ir kitas priežastis, kodėl sportas yra itin svarbus. Fiziškai aktyvūs vaikai auga sveikesni, geriau vystosi fiziškai ir psichiškai; fizinė veikla padeda jiems lengviau išgyventi stresą, įgyti teigiamų emocijų ir nukreipti dėmesį nuo mokyklos, todėl leidžia jų smegenis pailsėti. Jeigu vaikas nesportuoja, tada auga antsvoris, atsiranda rizika susirgti antro tipo cukriniu diabetu, silpsta kaulai ir raumenys, gali padidėti kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje bei vystosi kitos su antsvoriu susijusios ligos. Nepakankamas fizinis krūvis taip pat yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. „Yra tėvų, kurie mano, kad vaikas turėtų sutelkti dėmesį į mokslus, o ne praleisti laiką sportuodamas, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai, kurie yra fiziškai neaktyvūs, sunkiau susikaupia ir turi problemų mokindamiesi. Idealiu atveju vaikai ir tėvai turėtų dalį laiko praleisti sportuodami kartu, tokiu būdu stiprindami emocinį tarpusavio ryšį, kuris teigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą“, - priduria pediatrė Liene Smane.

Netinkami baldai – grėsmė moksleivių sveikatai
Higienos instituto duomenimis, nenormali laikysena – vienas iš dažniausiai pasitaikančių vaikų sveikatos sutrikimų. Specialistai pažymi, kad vis daugiau laiko praleidžiant sėdimoje padėtyje, vaiko stalui ir kėdei reikia skirti ypatingą dėmesį. „Tėvams būtinai reikia atkreipti dėmesį, kaip jų vaikai sėdi prie darbo stalo. Netaisyklinga laikysena gali susiformuoti labai greitai, o vėliau ją pataisyti – sunku“, – sako Kauno Šilainių poliklinikos vaikų ligų gydytoja Andželika Panavienė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat ragina tėvus pasirūpinti tinkama vaiko darbo vieta. „Darbo stalas turėtų būti bent 70 cm ilgio ir 50 cm pločio, – rašoma centro pranešime. – Kėdė turi atitikti vaiko ūgį ir turėti aukštą atlošą, atitinkantį vaiko stuburo fiziologinius linkius. Geriausiai pirkti tokią, kurios atlošo aukštį, linkį nugarai, alkūnramsčius galima reguliuoti“. Įvairių šaltinių duomenimis, problemų su stuburu turi net 80 proc. moksleivių. Gydytoja A. Panavienė pasakoja, kad tokie duomenys atsispindi ir jos praktikoje – praktiškai kas antras prieš mokslo metų pradžią sveikatos ateinantis pasitikrinti vaikas turi stuburo, laikysenos problemų. „Kartu su laikysenos problemomis vėliau prasideda kvėpavimo takų, širdies ligos“, – teigia gydytoja, todėl suskubti pasirūpinti tinkama vaiko laikysena svarbu vos pastebėjus pirmuosius netaisyklingos laikysenos požymius, o idealiausiu atveju – to išvis išvengti. Prekybininkai pastebi, kad tėvai visgi dažniausiai yra sąmoningi, suvokia rizikas vaikų sveikatai ir renkasi specializuotus baldus. Kiekvienais metais prieš Rugsėjo 1-ąją biuro bei mokyklinių baldų – rašomųjų stalų, kėdžių – pardavimai išlieka stabiliai aukšti. Populiarūs ir reguliuojami baldai. Tai yra itin ergonomiški, sveikatos specialistų vertinami gaminiai, padedantys išvengti laikysenos sutrikimų. „Pirkėjai šiuos baldus vertina ne tik dėl teigiamos įtakos vaikų sveikatai, bet ir dėl jų ilgaamžiškumo. Jeigu tėvai perka vaikui stalą pirmoje klasėje, po poros metų vaikas jau bus gerokai aukštesnis. Tuomet vėl reikėtų pirkti naujus baldus, o tai – jau papildomos išlaidos. Reguliuojami baldai yra puiki išeitis, nes jie „auga“ drauge su vaiku“, – sakė prekybos tinklo „Senukai“ mokyklinių ir biuro baldų specialistė Simona Brusokienė. Anot jos, šiuolaikiniai reguliuojami baldai yra pritaikomi kone kiekvieno žmogaus sudėjimui, nes turi aukštį leidžiančią reguliuoti sėdimąją dalį. O kai kurie – net kėdės išlenkimą, rankenų ar atlošo aukštį. Siekiant išvengti netaisyklingos laikysenos, nugaros ir galvos skausmų, sėdintis vaikas turėtų būti atsipalaidavęs, neįsitempęs. Nereikėtų vaikui liepti sėdėti ramiai – padėties keitimas yra natūralu. Specialistė rekomenduoja perkant baldus būtinai juos rinktis kartu su vaiku. „Tai – tarsi matuotis naujus batus. Reikia skirti laiko, išbandyti įvairias alternatyvas. Kiekvienas vaikas yra individualus, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam“, – atkreipė dėmesį ji. Vienas didžiausių reguliuojamo aukščio stalų privalumų – galimybė dirbti stovint. Sveikatos specialistai rekomenduoja pakilti nuo kėdės kas 30-60 minučių. „Ne veltui akademinė valanda trunka 45 minutes – maždaug kas tiek laiko vaikas turėtų pakeisti padėtį. Ruošiant pamokas, moksleiviams reikėtų suformuoti įprotį dirbti ne tik sėdint, bet ir atsistojus. Jeigu vaikas turi reguliuojamo aukščio stalą, jam tiesiog reikia pasukti rankenėlę ir pakelti stalviršį iki reikiamo aukščio“, – pasakoja prekybos tinklo „Senukai“ specialistė. Dar viena darbo stalo savybė, į kurią vertėtų atkreipti dėmesį – stalviršio pasvirimo reguliavimas. Skirtingai veiklai stalviršis turėtų būti pasviręs vis kitokiu kampu: tiesus – piešimui, apie 10 laipsnių kampu – rašymui, 20-30 laipsnių kampu – skaitymui.

Technologijų amžiuje neleiskite vaikų smegenims aptingti
Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto. Vis dėlto, nors technologijos sparčiai keičia šiuolaikinių žmonių įpročius ir gyvenimo būdą, ugdant jaunąją kartą naudinga išlaikyti aukso vidurį vaiko ugdymui pasitelkiant tiek technologijas, tiek jų nereikalaujančius ugdymo metodus. Pastarieji savo poveikiu kartais gali pranokti brangiausius kompiuterius. Kuo naudingi tradiciniai žaislai? Nors parduotuvėse gausu šviečiančių, važiuojančių ir kalbančių elektroninių žaislų, „MENAR akademijos“ mokytoja ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė teigia, kad vaikai, žaisdami su baterijų neturinčiais žaislais, gali turėti daugiau naudos. „Žaidimai, kurie patys signalizuoja, jog vaikas eina teisinga linkme, neskatina mąstyti ir nelavina vaiko kūrybiškumo. Tokie žaislai kaip kaladėlės ar konstruktoriai palieka daugiau laisvės vaiko saviraiškai. Vaikas pats turi mokytis priimti sprendimus, ką jis konstruos ar dėlios. Jis gauna galimybę ne tik spaudyti mygtukus, bet praktiškai įsitikinti, kada statomi bokštai sugriūna, o kada stovi stabiliai. Tokie žaislai skatina vaiką aktyviai spręsti problemas, priimti sprendimus, o būtent šie gebėjimai reikalingi sėkmingiems žmonėms“, – pasakoja mokytoja. Didelė skaitymo nauda Žilionė teigia, kad yra puikių mokomųjų filmukų, bet televizijos ir interneto amžiuje su vaikais nereikia pamiršti skaitymo. „Kartais tėvams patogiau vaikui planšetėje paleisti filmuką, nei atsisėsti ir kartu paskaityti knygelę. Vis dėlto moksliniais tyrimais įrodyta, kad skaitymo poveikis vaikams yra labai didelis, duoda įvairių naudų bei didina jų intelekto koeficientą. Skaitymas reikalauja koncentracijos, tad vaikas mokosi susikaupti, lavina vaizduotę, plečia akiratį ir žodyną. Interneto amžiuje vis daugiau tenka bendrauti laiškais ar žinutėmis, kurie neperteikia neverbalinės informacijos, tad žmonės, turintys platesnį žodyną ir stipresnį kalbos pajautimą, gali lengviau reikšti savo mintis ir efektyviau komunikuoti su aplinkiniais“, – sako J. Žilionė. Paskatinkite tapti kūrėjais Specialistė pataria, kad nors žaislų pasirinkimas vaikams šiuo metu yra itin didelis, verta vaiką paskatinti pabandyti pasidaryti savos gamybos žaislų. Tokia veikla stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir lavina įvairius įgūdžius. „Turbūt dabartinių vaikų mamos dar prisimena, kaip kurdavo popierinių lėlių drabužėlius ar su mamomis siūdavo rūbus lėlėms ir kiek džiaugsmo teikdavo tokie užsiėmimai. Jie yra ne tik smagūs, bet ir naudingi, nes, pirmiausia, lavina smulkiąją motoriką: norint sukurti gražų žaislą, reikia kantrybės, tikslumo, kruopštumo, taip pat reikia pasitelkti vaizduotę ir tapti kūrybiškam, o išlankstytas popierinis lėktuvėlis kartais vaikui suteikia tiek pat džiaugsmo, kiek ir brangus pirktinis žaislas“, – teigia mokytoja. Neleiskite vaiko smegenims aptingti Pagal „Menar“ metodiką vaikus skaičiuoti mokanti J. Žilionė pasakoja, kad dažnai sulaukia klausimo, kodėl šiais laikais, kai visuose telefonuose yra skaičiuotuvai, vaikus verta mokytis skaičiuoti mintinai. „Žmonės kartais nesusimąsto, kad technologijos skatina vaikų smegenis tinginiauti. Vaikystėje itin aktyviai formuojasi smegenų jungtys, tad šiuo periodu vaiko lavinimas yra itin svarbus. Pagrindinė skaičiavimo mintinai metodikos nauda yra ne greitas skaičiavimas, o tai, kaip šis skaičiavimas lavina smegenis. Skaičiuojant mintinai reikalinga itin didelė koncentracija, todėl lavėja vaiko gebėjimas susikaupti. Toks skaičiavimas gerina atmintį, nes vaikai turi įsiminti ilgas skaičių sekas. Stipriai gerėja ir vaiko vizualizacijos gebėjimai bei vaizdinė atmintis. Šių įgūdžių nepakeis net moderniausias skaičiuotuvas“, – sako mokytoja. Specialistė nesiūlo atsisakyti technologijų, bet ragina jas atsirinkti protingai, galvojant, kokią naudą vaikas gaus jas naudodamas. J. Žilionė pataria pasyvumo reikalaujančias veiklas susieti su vaiko lavinimu. Tad, jei rodote vaikams filmą, galite pasikalbėti apie tai, ką vaikas mato ekrane, aptarti filmo temą, herojų emocijas ar vaikui pažiūrėjus filmuką paprašyti jį jums atpasakoti. Taip ugdysite vaiko verbalinius įgūdžius, atmintį ir gilesnį suvokimą. Mokytoja taip pat pastebi, kad Z kartos vaikams labai trūksta gyvo bendravimo tiek su bendraamžiais, tiek su tėvais, tad ugdant vaikus svarbu galvoti ir apie emocinio intelekto (EQ) lavinimą: „Kai savo pamokose vaikams leidžiu pasirinkti veiklą – arba žaidimas, arba pasikalbėjimas – dauguma renkasi pasikalbėjimą. Vaikams labai reikia diskusijų, kuriose jie galėtų išsakyti savo mintis, požiūrį, dalytis patyrimais ir jausmais. Tik taip galime auginti ne tik protingus, bet ir šiltus, neabejingus, aukštos savivertės žmones.“ Agentūra 1323 informacija

Kaip protingai išsirinkti išmanųjį laikrodį vaikui
Išmanieji laikrodžiai savo išvaizda primena tradicinius laikrodžius, tačiau pasižymi kur kas platesniu įdomiu funkcionalumu. Varle.lt mobiliųjų įrenginių specialistai pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis vaikui skirtą išmanųjį laikrodį su GPS funkcija. Šiame patarimų gide Varle.lt specialistai parengė atsakymus į tokius klausimus: Kuo pasižymi išmanieji laikrodžiai vaikams? Į ką atkreipti dėmesį renkantis vaikui skirtą išmanųjį laikroduką su GPS funkcija? Kokios yra papildomos išmaniųjų laikrodžių vaikams funkcijos? Kuo pasižymi išmanieji laikrodžiai vaikams? Išmanieji laikrodžiai dažniausiai būna aprūpinti tokiomis funkcijomis: GPS siųstuvas Svarbiausia išmanaus laikrodžio vaikui funkcija yra GPS siųstuvas. Išmanusis laikrodukas su GPS funkcija leis sekti vaiką ir žinoti jo buvimo vietą. Integruotas žadintuvas Išmanusis laikrodis su integruotu žadintuvu padės vaikui keltis į mokyklą ir primins apie svarbius įvykius, nes išmaniuosiuose laikrodžiuose su žadintuvu dažnai būna kalendoriaus ir planuoklio funkcijos. Skambinimo funkcija Išmanieji laikrodžiai vaikams dažnai būna aprūpinti skambinimo funkcija, kurios dėka tėvai gali labai paprastai susisiekti ir palaikyti ryšį su savo atžala. Žvelgiant iš šių funkcijų perspektyvos, kokie yra išmanaus laikrodžio lyginant su telefonu, privalumai ir ar verta pirkti tokį įrenginį vaikui? Pasak Varle.lt specialistų, reikėtų nepamiršti to, kad vaikai dar gali labai dažnai pamesti daiktus, o įrenginį, kuris dėvimas ant rankos – pamesti sudėtingiau. Į ką atkreipti dėmesį renkantis išmanųjį laikrodį vaikui su GPS funkcija? Varle.lt išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių manymu, renkantis išmanųjį laikrodį vaikui su GPS funkcija vertėtų atsižvelgti ne tik į prieš tai išvardintas funkcijas. Visų pirma, išmanusis laikrodis turėtų patikti vaikui, todėl vertėtų įrenginį rinktis kartu su vaiku, kuris juo naudosis. Baterijos talpa Kitas svarbus parametras, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį yra išmanaus laikrodžio baterijos talpa. Kuo ji didesnė, tuo rečiau teks rūpintis įrenginio įkrovimu. Vandeniui atsparus korpusas Visada ant rankos esantis įrenginys bus veikiamas oro sąlygų, gali sušlapti lietuje, todėl rekomenduojama rinktis išmanųjį laikrodį, kuris pasižymi atspariu vandeniui korpusu. Papildomos išmaniųjų laikrodžių vaikams funkcijos Išmanusis laikrodis vaikui su vietos nustatymo funkcija – tai ne tik GPS sistema, telefono ar žadintuvo funkcija. Brangesniuose išmaniųjų laikrodžių modeliuose taip pat galima rasti tokias funkcijas: Miego laikas ir kokybė SOS funkcija GEO tvora Adresų knyga Atstumo matavimas Žingsniamatis Numerio rinkimas balsu Chronometras Daugiau kainuojantys išmaniųjų laikrodžių modeliai papildomai būna aprūpinti fizinio aktyvumo sekimo funkcija, Bluetooth, kompasu, giroskopu, aukštimačiu. Varle.lt specialistai pataria: pirkdami išmanųjį laikrodį vaikui su GPS funkcija, turėkite omenyje visas galimybes, kokias siūlo šiuolaikiniai modeliai ir rinkitės tą, kuris tenkina tiek jūsų, tiek vaiko poreikius.

Psichologės patarimai, kaip pasiruošti mokyklai
Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, tad, kad ir kaip stengiamės nuvyti mintis apie mokyklą, mokslo metai nenumaldomai artėja. Grįžimas į įprastą rutiną po vasaros atostogų kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, ypač, jei į mokyklos suolą mažylis ruošiasi sėsti pirmą kartą. Tad kaip vertėtų pasiruošti mokslo metams, kad ir taip neišvengiamo psichologinio streso būtų kuo mažiau, o iš anksto pasiruošus mokyklai dar kaip reikiant pasimėgautumėte paskutiniu atostogų mėnesiu, pataria psichologė Inga Būdvytytė. Nepieškite perdėm rožinio paveikslo. Anot I. Būdvytytės, nepaprastai svarbu yra tai, kaip tėvai reaguoja ir kalba apie mokyklą, mat tai gali nulemti ir vaiko požiūrį. Jei mokykla jums nekėlė teigiamų emocijų, nepasakokite baisių istorijų apie piktas mokytojas ar nedraugiškus klasiokus. Reikėtų susilaikyti ir nuo tokių komentarų, kurie išsprūsta nepagalvojus, pavyzdžiui, „Oi, nežinai, kas tavęs laukia…“ arba „Prasideda vargai vargeliai…“. „Pirmokui verčiau reikėtų papasakoti apie tai, ko galima tikėtis mokykloje, ką jis ten veiks ir kaip viskas atrodys. Taip pat svarbu nepiešti perdėm rožinio paveikslo, mat kai kurie tėvai, pastebėję vaiko nerimą, puola jį raminti pasakodami, kaip mokykloje bus smagu, atsiras daug naujų draugų, su kuriais galės žaisti – tokiu atveju vaikui gresia nusivylimas, nes žaidimų ir smagybių bus gerokai mažiau nei jis įsivaizdavo“, - įspėja psichologė. Nenuvertinkite vaiko nerimo. Jei vaikas prisipažįsta, kad grįžimas į mokyklą jam kelia nerimą ir baimę, I. Būdvytytė ragina nenuvertinti jo jausmų ir pasiteirauti, ko būtent jis bijo. Svarbu ne pulti raminti ir tikinti, kad viskas bus gerai, o išklausyti, priimti vaiko nerimą ir pasidalinti savo patirtimi, prisipažįstant, kad ir jums pirmą dieną mokykloje ar naujam darbe buvo baisu paaiškinant, kad dauguma žmonių jaudinasi prieš svarbius gyvenimo pokyčius. „Nenuvertinkite vaiko jaudulio sakydami, kad tai menkniekis. Taip pat nelyginkite jo su kitais bendraamžiais ir jų reakcijomis – kiekvienas yra skirtingas ir savaip išgyvena pokyčius bei su jais tvarkosi“, - sako specialistė. Apsipirkite kartu. Anot psichologės I. Būdvytytės, vykstant į parduotuvę pirkti mokyklinių prekių, svarbu, kad vaikas galėtų dalyvauti apsipirkimo procese, išsakyti savo nuomonę, išsirinkti norimą kuprinę ar penalą – turint mielus širdžiai reikmenis, pirmoji diena mokykloje bus kur kas laukiamesnė. Na, o jei praktiniais reikalais ir mokinio krepšeliu pasirūpinsite iš anksto – paskutinėmis vasaros dienomis galėsite ramiai laukti artėjančių mokslo metų. „Apsipirkimas mokyklai drauge suteiks gerų emocijų mažyliui: jis jausis svarbus bei turintis įtakos šiame procese. Žinoma, svarbu aptarti, kiek pinigų tam galite skirti. Tai gera proga mokytis ieškoti kompromisų, ugdyti vaiko finansinius ir planavimo įgūdžius. Kartu sudarykite pirkinių sąrašą, aptarkite, kiek pinigų tam galime skirti, ir kartu pabandykite paskaičiuoti, kiek ir ko reikės bei kiek galime sau leisti“, - pataria specialistė. Pratinkite vaiką prie naujo dienos režimo. Psichologė atkreipia dėmesį, kad artėjant mokslo metams, itin svarbu pakoreguoti ir vaiko dienos režimą: „Atėjus rudeniui, vaiko organizmui nebus papildomo šoko, kai reikės anksti keltis į mokyklą po atostogų, kai jis galėjo miegoti kiek norėjo. Artėjant mokslo metams stenkitės rytais keltis panašiu metu, kaip ir į mokyklą bei anksti eiti miegoti, kad vaikas kokybiškai pailsėtų. Įsivažiavus į rutiną – rugsėjį visos šeimos rytai bus kur kas malonesni ir nekels papildomo streso“. Lavinkite reikiamus įgūdžius. Prieš išleidžiant pirmoką į mokyklą, svarbu jį pamokyti ir praktinių įgūdžių: susitvarkyti savo daiktus, drabužius – tai pravers įvairiose socialinėse situacijose. Taip pat aktualu lavinti ir vaiko bendravimo įgūdžius – gebėjimą išklausyti kitą, ypač mokytoją pamokų metu, rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, palaukti savo eilės.

Šeima - didžiausias laimėjimas
Žmonų nešimo čempionate Suomijoje nugalėtojais tapę marijampoliečiai - 31 m. pedagogė Neringa ir 38 m. Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros specialistas Vytautas Kirkliauskas savo sėkmės nelaiko laimėjimu loterijoje. Pasak čempionų, viskas pasiekta atkakliu darbu bei vieno su kitu sutarimu. Ar dalyvaus čempionate penktą kartą, pora kol kas slapukauja. Jiems svarbu buvusi ne prizų vertė, o tai, kad įrašė Lietuvos vardą į istoriją tūkstantmečio metais.