Rinkiminiams mūšiams įvairiose Ilinojaus apylinkėse dėl penkiolikos vietų abiejuose valstijos valdžios rūmuose abi partijos išleido apie $60 milijonų, o respublikonams tai atsipirko šešiomis papildomomis vietomis Generalinėje asamblėjoje. Kol kas neaišku, kokios įtakos ši respublikonų pergalė turės respublikono gubernatoriaus Bruce’o Raunerio ir demokrato Atstovų rūmų pirmininko Mike’o Madigano karui dėl biudžeto.
Prieš prasidedant visuotinių rinkimų sezonui, demokratai turėjo daugumą Ilinojaus Atstovų rūmuose (71-47) ir persvarą prieš respublikonus Senate (39-20). Tuomet abi partijos su Rauneriu ir Madiganu priešakyje išleido dešimtis milijonų dolerių, kad tik pasuktų vietinių rinkimų rezultatus savo pusėn. Suskaičiavus rinkėjų balsus, paaiškėjo, kad kitus metus demokratai pradės su 67-51 dauguma Atstovų rūmuose ir 37-18 dauguma Senate. O dabar abi pusės ginčijasi, kaip naujai respublikonų įgytos 6 vietos paveiks jų tulžingą karą dėl valstijos finansų ir jos ateities – ir ar apskritai turės tam kokios nors įtakos.
Nors Madiganas nebeturės pakankamos daugumos Atstovų rūmuose, kad atšauktų gubernatoriaus veto, tai gali tebūti tik simbolinis pasikeitimas. Pastaruosius dvejus metus jam nepavyko mobilizuoti visų savo bendrapartiečių, kad priimtų įstatymus, kuriems priešinasi Rauneris. O tuo metu 6 mėnesių laikinasis biudžetas, galiausiai priimtas po to, kai valstija ištisus metus gyveno visai be biudžeto, nustoja galioti šių metų pabaigoje.
Atstovų rūmų daugumos lyderė Barbara Flynn Currie nemano, kad rinkimų rezultatai padarė didelės įtakos santykių dinamikai Springfilde ir tikina nesuprantanti, kodėl Rauneris nusprendė tam švaistyti pinigus, turėdama galvoje $17,7 milijono asmeninių lėšų, kurias Rauneris ir jo žmona Diana paaukojo respublikonų partijai nuo kovo mėnesio.
Tačiau respublikonai tikina, jog šie rinkimai aiškiai pademonstravo, kad rinkėjams įgriso tai, kaip iki šiol Springfilde tvarkėsi demokratai, nepaisant to, kad valstijoje kampanijos metu nuolat siautė kandidatė į prezidentus Hillary Clinton.
„Jie turi sau palankų rinkiminių apylinkių žemėlapį, juos aktyviai palaikė Hillary Clinton ir jie vis tiek pralaimėjo vietų, – apie demokratus ir Madiganą kalbėjo respublikonų lyderė Senate Christine Radogno. – Jiems neliko kitos alternatyvos, tik pagaliau prisipažinti sau, kad žmonės iš tiesų nori pokyčių.“
Rauneris ir jo partija į šiuos rinkimus žiūrėjo kaip į pirmą žingsnį galiausiai perimant Atstovų rūmų kontrolę. Kaip tik dėl to buvo daug investuojama į rinkimines kampanijas, siekiant pademonstruoti rinkėjams stiprius kandidatų ryšius su Madiganu – žmogumi, kurį respublikonai ne vienerius metus vaizduoja kaip pagrindinę visų valstijos finansinių problemų priežastį. Respublikonams mūšis buvo nelengvas.
Ilinojus yra tradiciškai demokratiškų pažiūrų valstija, o prezidento rinkimų metu demokratų kandidatai į visus postus paprastai sulaukia ypatingai didelio palaikymo. Buvo manoma, kad Trumpo kandidatūra nepadės pritraukti nuosaikiųjų respublikonų priemiesčiuose, kur vyko nuožmiausia kova, tačiau dabar jau aišku, kad jis suteikė naujo kvėpavimo rinkėjams pietinėje Ilinojaus dalyje. Žinoma, rinkimuose demokratams puikiai padeda jų pačių nubraižytos ir jiems palankios rinkiminių apylinkių ribos bei stiprios agitavimo ir rinkėjų telkimo tradicijos.
Naujai į Atstovų rūmus išrinktas respublikonas verslininkas Daves’as Severinas, rinkimuose išstūmęs demokratą kongresmeną Johną Bradley, sakė, kad jo apylinkės (112-osios) gyventojai išreiškė didžiulį nepasitenkinimą dėl niekaip nepriimamo valstijos biudžeto ir vis gilėjančių skolų.
„Žmonės tiesiog pavargo nuo to, kas šioje valstijoje vyksta ir pyksta dėl to, kas nevyksta“, – sako jis ir tikino esąs pasirengęs bendradarbiauti su abiejomis partijomis, kad išspręstų valstijos problemas.
Bradley buvo vienintelis įstatymų leidėjas iš pietų Ilinojaus, paskirtas į darbo grupes, turėjusias atrasti kompromisą su Rauneriu dėl valstijos biudžeto, tad jo rinkiminė kova su Severinu įgavo tam tikro simbolizmo. Respublikonai jo pralaimėjimą vertina kaip asmeninę pergalę prieš Madiganą.
Respublikonai vieningai tikina, kad yra pasirengę bendradarbiauti su kita partija, tačiau tikina, kad kompromisas priklauso nuo to, ar demokratai yra pasirengę nusileisti.
„Rinkimai aiškiai ir visai nesubtiliai parodė demokratams, kad jiems reikia susiimti ir pradėti dirbti, – sako Atstovų rūmų respublikonų lyderis Jimas Durkinas. – Derybos yra abipusis reikalas.“
