„Pagal charakterį galėčiau būti japonas. Tik pagal ūgį – ne“, – juokauja Kauno technologijos universitete (KTU) atsinaujinančią energetiką studijuojantis Tomas Bagdonas. Šią vasarą vaikinas praleido Gifu universitete Japonijoje.
Į savo svajonių šalį KTU studentas išvyko balandį, kai Japonijoje žydi sakuros. Būtent tuo metu, kai gamta švenčia atsinaujinimą, japonai pradeda naujuosius mokslo metus.
„Visada norėjau nukeliauti į Japoniją. Nuo vaikystės mane žavėjo japoniški animaciniai filmukai, filmai apie samurajus. Net ir kalbos šiek tiek išmokau juos bežiūrėdamas“, – pasakoja T. Bagdonas.
Nusprendęs įgyvendinti savo svajonę pakeliauti po Tekančios Saulės šalį, Tomas pradėjo savarankiškai mokytis japonų kalbos.
„Japonai naudoja tris raidynus – hiragana, katakana ir kandži. Sudėtingiausi – kandži hieroglifai, kurių reikia mokėti virš 2 tūkstančių. Reikia žinoti, ir kaip jie užrašomi, ir ką reiškia. Beje, prasmė kinta: vieno kandži reikšmė gali būti vienokia, jam esant šalia kito kandži – ji pasikeičia, o jei hieroglifai susikeitę vietomis – suprantama dar kitaip… Japonai ir patys neretai susipainioja“, – pasakoja Tomas.
Studijos japoniškai – iššūkis
Nors KTU ir Gifu universitetas dvišalę sutartį studentų mainams turi nuo 2007-ųjų, T. Bagdonas – pirmasis KTU studentas, išvažiavęs dalinėms studijoms į Japoniją.
„Manau, kad visi šiek tiek prisibijo to, jog studijuojama japoniškai. Nors tam rengiausi – kalbos mokiausi savarankiškai – pirmosiose paskaitose, pamatęs, kaip dėstytojas, neatsikvėpdamas ant lentos raito kandži, patyriau šoką“, – pasakoja studentas.
Pasak jo, KTU ir Gifu universitete studijos skiriasi ne tik tuo, kad dėstytojai kalba skirtingomis kalbomis – jie taiko ir skirtingas dėstymo metodikas.
„Dėstytojai beveik nenaudoja skaidrių, viską rašo ant lentos, tiksliau, trijų lentų, o studentai – konspektuoja. Kiekvienam dalykui reikia įsigyti vadovėlį, o į sistemą, analogišką mūsų „Moodle“, beveik niekas nekeliama. Be to, visus egzaminus turėjau išsilaikyti per savaitę“, – studijų Japonijoje iššūkius vardija KTU trečiakursis.
Viešino Chiune Sugiharos atminimą
Paklaustas, ar vyktų į Japoniją dar kartą, žinodamas, kad studijuoti bus sudėtinga, jis nedvejodamas atsako: „Taip“.
Gifu su Kaunu sieja ne tik bendravimas tarp universitetų – greta šio, centrinėje Japonijoje esančio miesto, yra gerai lietuviams žinomo japonų diplomato Chiune Sugihara gimtinė.
„Su manimi susisiekė Gifu miesto bendruomenės atstovė – sužinojusi iš rektoriaus, kad universitete studijuoja lietuvis, ji pasiūlė bendradarbiauti, viešinant Chiune Sugihara vardą“, – pasakojo T. Bagdonas.
Paskaitos mokyklose, apsilankymai savivaldybėje ir pažintis su vietos valdžia, interviu laikraščiams, ir net lietuviškų patiekalų gaminimo pamokos – miesto bendruomenei buvo nepaprastai įdomu susipažinti su šalimi, kurioje dirbo legendinis japonų diplomatas, Kaune išgelbėjęs tūkstančius Lietuvos žydų II-ojo pasaulinio karo metu.
Japonus sužavėjo šaltibarščiai
„Japonams labiausiai patiko šaltibarščiai. Sužavėjo ne tik rožinė jų spalva, bet ir tai, kad ji išgaunama visiškai natūraliu būdu“, – pasakojo Tomas, paklaustas apie lietuviškų patiekalų kulinarijos pamokas.
Patiekalų receptus studentas išsiaiškino prieš renginį juos aptaręs su mama per „Skype“: „Mama buvo laiminga, sužinojusi, kad japonai ragavo pagal jos receptūrą ruoštų patiekalų.“
Lietuvių kalbos KTU studentas japonų nemokė – azijiečiai vengia kalbėti svetimomis kalbomis, drovisi savo tarimo, bijo kalbėti netobulai. Tiesa, vietiniai yra labai draugiški užsieniečiams, kalbantiems japonų kalba.
„Klydau prieš kelionę galvodamas, kad japonai bus uždari ir nelinkę bendrauti. Jie – ne tik gana kalbūs ir atviri, bet ir labai dosnūs“, – teigia T. Bagdonas, prisipažinęs, kad jo bagažas pasunkėjo keletu kilogramų dėl gautų lauktuvių.
Paklaustas, kas buvo sunkiausia Japonijoje, vaikinas nedvejoja: kelionė ir karštis. Į Japoniją, siekdamas, kad kelionė atsieitų kuo pigiau, studentas vyko kone visą parą: iš Vilniaus per Maskvą ir Šanchajų į Nagoją.
„Gifu universitetas yra centrinėje Japonijoje – tarp Tokijo ir Kioto. Buvau girdėjęs, kad vasara šioje Japonijos dalyje yra pati baisiausia. Kasdien būdavo apie 34-36 laipsnius karščio, o drėgmė dažnai siekdavo 90 procentų. Išėjęs į lauką iš karto sušlampi, net nebūtinai turi šviesti saulė“, – pasakojo T. Bagdonas.
KTU informacija
