Pastatykim sieną, uždrauskim musulmonus, nebepardavinėkim šaunamųjų ginklų milijonieriams. Gal nuo to jausimės saugesni.

Amerikiečiams patinka paprasti sprendimai, nes nuo galvojimo ima skaudėti galvą.

Ei, juk jei visi tie žmonės Las Vegase būtų su savimi turėję pusiau automatinius ginklus, gal tas beprotis viešbučio kambaryje būtų nedrįsęs į juos šaudyti?

Dalis tų, kurie dar prieš kelias dienas buvo džiaugsmingai pasirengę mesti atominę bombą ant Šiaurės Korėjos, dabar „Feisbuke“ verkšlena apie siaubingą tragediją.

Tačiau, nepaisant viso to rankų grąžymo dėl masinių skerdynių Las Vegase, niekas garantuotai nepaklaus, kodėl mes turim tiek pamišėlių gyvenančių šioje puikiausioje šalyje per visą pasaulio istoriją.

Tokių, kurie įvairuoja sprogmenų prikimštus automobilius tiesiai į federalinius pastatus.

Tokių, kurie gyvena miškų trobelėse ir paštu siunčia bombas jiems nepatinkantiems žmonėms.

Tokių, kurie ateina į kino teatrą ir iššaudo žiūrovus.

Tokių, kurie mokykloje vieną gražią dieną puola žudyti savo klasės draugus.

Čikagoje pas mus netrūksta vaikų, kurie šaudo kitus vaikus parkuose, nes, jų akyse, žmogaus gyvybė neturi jokios vertės

O štai dabar mes turime 64 metų vyriškį, milijonierių, į pensiją išėjusį buhalterį, kuris į savo viešbučio Las Vegase numerį atsigabeno visą arsenalą ginklų, įskaitant automatus, kad nušautų kiek galima daugiau žmonių.

Uždrauskime ginklus, sako liberalai. Ar kas nors žino, kiek Amerikoje yra ginklų? Garantuotai milijonai, nors niekas tiksliai negali pasakyti. „Small Arms Survey“ tyrimo duomenimis, iš visų pasaulio 650 milijonų civilinių šaunamųjų ginklų amerikiečiams (kurie sudaro 5 procentus pasaulio populiacijos) priklauso 42 procentai. 100 JAV gyventojų turi apie 90 šaunamųjų ginklų, tuo metu 100-ui Pietų Korėjos ar Ganos gyventojų tenka vos vienas ginklas. Antra šalis, kurioje 100-ui gyventojų tenka daugiausiai ginklų yra Jemenas – 55 šaunamieji ginklai 100 gyventojų. Tai viena skurdžiausių arabų pasaulio šalių, kurioje vyksta kruvinas pilietinis karas.

Dėl visko kaltas religijos trūkumas, sako konservatoriai. Štai kodėl žmonės yra tokie žiaurūs. Įdomu, ar tą patį sprendimą jie pasiūlytų ir Artimųjų Rytų problemoms spręsti? Viskas, ko ten reikia, tai truputį daugiau religijos.

Abi mūsų šalies partijos dievina paprastus sudėtingų problemų sprendimus. Jie turi juos iškaltus akmenyje ir deklamuoja svarbiomis progomis, pavyzdžiui, po masinių žmogžudysčių.

Mes turime daugiau žmonių, priklausomų nuo medikamentų ir narkotikų, nei bet kokia kita tauta pasaulio istorijoje. Mes įkišame daugiau žmonių už grotų nei bet kokia kita pasaulio šalis. Apie trečdalis įkalintųjų turi psichikos sutrikimų ir dar beveik tiek pat yra priklausomi nuo alkoholio ir narkotikų.

Ar tai normalu? Matyt. Amerikiečius labiau sukrečia keli NFL žaidėjai, priklaupiantys skambant nacionaliniam himnui, nei sparčiai augantis opioidų epidemijos aukų skaičius.

Taip, ginklai yra reali problema. Bet kodėl mūsuose yra tiek daug žmonių, kuriems reikia turėti ginklą, ar kokius penkis-šešis ginklus, kad jaustųsi saugūs ir galintys apsiginti?

Mes gyvename puikiausioje šalyje Žemėje. Juk taip sakome, tiesa? Tačiau šioje nuostabioje mūsų šalyje vis daugiau žmonių jaučia poreikį gintis ne tik nuo teroristų, bet ir nuo savo tautiečių.

Argi tai ne beprotybė? Mes tapome paranojikų tauta. O tai kelia depresiją.

Ateinančias kelias savaites šalyje vyks audringos diskusijos, tačiau niekas nekalbės apie tai, nes bet koks išrinktas į valdžią veikėjas, bent užsiminęs apie tai, kad rinkėjai išsikraustė iš proto, perrinktas tikrai nebus.

Mums sakoma, kad nebuvo jokių požymių, jog Las Vegase žmones iššaudęs asmuo netrukus sugriaus šimtų visiškai jam nepažįstamų žmonių gyvenimus.

„Bet juk kažkas turėjo pastebėti, kad vyrukas serga?, – sakome mes. – Kodėl niekas nepranešė apie tai atsakingiems asmenims? Kodėl niekas neieškojo pagalbos?“

Bet juk kažkas turėjo pastebėti, kad mūsų visuomenė rimtai negaluoja. Kaip nenorintys sau tiesos prisipažinti tėvai, mes nuolat užsimerkiame prieš visus perspėjamuosius signalus.

Uždekime žvakutes, padėkime gėlių ant kruvino šaligatvio ir pasakykime sau ir kitiems, kad tai buvo laikinas proto aptemimas, kad tai buvo nukrypimas nuo normos. Tuomet galime grįžti prie savo įprasto normalaus gyvenimo. Nors jau ir sunku pasakyti, ką tai reiškia.