Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Siaubingi Radviliškio gaisro padariniai

12/20/2016 Aidas
web-10-2

Spalio pirmosiomis dienomis Radviliškyje gamyklos „Gairelita“ teritorijoje užsiliepsnojusi 15 metrų medžio atliekų krūva virto pragarišku gaisru, sukėlusiu milžiniškų pasekmių. Ekstremali padėtis Radviliškyje atšaukta vos po kelių mėnesių, suskaičiuota žala orui ir vandeniui viršija pusę milijono eurų ir tai – dar ne viskas, mat gruntas tiriamas iki šiol.

Padėtis jau gerėja

Itin sudėtinga aplinkosauginė padėtis – taip galima pavadinti kelis mėnesius Radviliškyje užsitęsusį laikotarpį nuo gaisro granulių gamykloje. „Gairelita“ teritorijoje užsidegus 15 metrų aukščio atliekų krūvai liepsnas padėdami Lietuvos kariuomenės pajėgų ugniagesiai gesino kelias paras, o padariniai aplinkai skaičiuojami iki šių dienų.

Kelis kartus viršytas kietųjų dalelių skaičius ore, sutrikdytas Radviliškio nuotekų sistemos darbas, užterštas vanduo, Obelės ir jos intako bei Petraičių tvenkinio vandenyje tragiškai sumažėjęs deguonies kiekis, kas kėlė didžiulę grėsmę vandens gyvūnijai ir tai – tik dalis gaisro padarytos žalos.

Kelis mėnesius po gaisro Radviliškyje buvo paskelbta ekstremali padėtis. Dėtos visos pajėgos, bandant išgelbėti nuo deguonies stygiaus Obelyje gaištančias žuvis, valant įrenginius, tiriant vandens, oro ir grunto būklę bei atliekant visus reikiamus darbus joms gerinti.

Sudėtinga padėtis Radviliškyje atšaukta lapkričio paskutinėmis dienomis, tada, pasak aplinkosaugininkų, buvo galima pradėti kalbėti apie piniginę žalos gamtai išraišką, kuri, preliminariais duomenimis, viršys milijoną eurų.

Žala orui – per milijoną eurą

Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas tikino, kad kilus gaisrui granulių gamykloje Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai nuo pat pirmos dienos pradėjo imti oro mėginius. Jie buvo siunčiami į laboratorijas, buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir Aplinkos ministeriją, kad į įvykio vietą būtų atsiusta mobili laboratorija. Jai atvykus kelias paras oro tyrimai buvo atliekami nepertraukiamai.

„Remiantis gautais duomenimis, oro tarša Radviliškyje, Žironų g., kietosiomis dalelėmis (KD10) normas viršijo daugiau nei tris kartus, o anglies monoksidu (CO) beveik tris kartus“, – tyrimus komentavo A.Konderauskas. Gaisro metu aplinkos orui padarytos žalos atlyginimo dydis – 1 501 493 Eur. Pasak jo, aplinkos orui padarytos žalos atlyginimo dydžio skaičiavimas atliekamas vadovaujantis aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika.

„Yra įvertinamas sudegęs žaliavos kiekis, kokybė ir išsiskyręs šiluminės energijos kiekis. Skaičiavimo metodikoje yra nurodytos formulės, kuriomis remiantis ir apskaičiuojama žala. Gaisro metu aplinkos orui padarytos žalos atlyginimo dydis – 1 501 493 Eur“, – kiek preliminariai atsiėjo gaisro žalos orui likvidavimas, įvardijo vyriausiasis specialistas, pabrėždamas, kad tai – dar ne galutinė suma.

4 tonos nugaišusios žuvies

Netrukus po gaisro, pasak A. Konderausko, pastebėta, kad užterštas vanduo atiteka į Petraičių tvenkinį. Tai nebuvo vienintelė bėda – deguonies kiekis Obelės upėje tapo kritinis, jis sparčiai mažėjo Petraičių tvenkinyje, taigi apie tai ŠRAAD darbuotojai pranešė Pakruojo rajono savivaldybės administracijai ir Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugijai.

„Apie žuvims gresiantį pavojų buvo informuota Aplinkos apsaugos agentūra bei Žuvininkystės tarnyba. Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugija buvo įpareigota organizuoti žuvų perkėlimą į kitus vandens telkinius. Nuo ekstremalaus įvykio paskelbimo pradžios iš Petraičių tvenkinio į kitus vandens telkinius buvo perkelta beveik 20 tonų gyvos žuvies. Buvo renkamos ir kritusios žuvys“, – apie žuvų gelbėjimo darbus pasakojo vyriausiasis specialistas.

Vėliau Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai organizavo kritusios žuvies rinkimą. Nustatyta, kad nugaišusių žuvų mastai – milžiniški. Padedant ugniagesiams gelbėtojams bei žvejų ir medžiotojų draugijai, kritusios žuvys buvo renkamos daugiau kaip savaitę ir jų surinkta daugiau kaip 4 tonos. Visos žuvys buvo sveriamos ir registruojamos pagal rūšis.

Pasak A.Konderausko, skaičiuojama, kad žuvų ištekliams padaryta žala preliminariai siekia daugiau kaip 48 000 Eur, ir tai taip pat dar ne galutinė suma. Įvertinus kritusių žuvų kiekis, rūšis ji dar bus tikslinama. Apie gruntui padarytą žalą, vyr. specialisto teigimu, kalbėti dar anksti, nes ji yra vertinama iki šiol. Preliminariai skaičiuojama, kad gaisro Radviliškyje padariniams likviduoti jau skirta daugiau nei 1,5 mln. Eur, tačiau ši suma nėra galutinė ir veikiausiai turėtų būti dar didesnė.

Gamta „gis“ bent keletą metų

Aplinkosaugininkai tikina, kad nepaisant to, jog nelaimės žalai sumažinti išleisti milijonai, gamtai padaryta skriauda yra milžiniška. Tam, kad atsinaujintų prieš tai buvęs gamtos ritmas gali prireikti ne kelių mėnesių, o kelerių metų. Būtent todėl aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tai – skaudus, bet pamokantis pavyzdys, kaip netinkamai ir neapdairiai elgiamasi su atliekomis. Dėl šio atvejo, Šiaulių apylinkės prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Nusakyti, kaip ilgai gamtai tenka „gyti“ po tokių nelaimių, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, nelengva: „Na, tai labai sudėtingas klausimas, nes turbūt dar nė vienas nėra atradęs metodikos, kaip apskaičiuoti tokių nelaimių padaromą žalą gyvajai gamtai – tiek gyvūnams, tiek augalams. Dalis, aišku, paskaičiuojama, tačiau prisiminkime, kad tarša išlieka ir dirvožemyje, ją absorbuoja augalai, taigi labai sunku įvertinti, kada ji visa išsiskaido.“

„Tačiau kad tokie gaisrai padaro didžiulę žalą aplinkai – net nėra kalbos. Aišku, mes negalime to lyginti su kokia nors radioaktyvia tarša, kuri išlieka daug metų, tačiau nuo gaisro likusios nuodingos medžiagos gyvąją gamtą taip pat veikia nemažai laiko“, – komentavo specialistas. 4 tonos kritusios žuvies, aišku, nemenka žala gamtai, tačiau jos mastas labai priklauso nuo vandens telkinio dydžio. Mažam telkinukui toks kiekis gali būti jau apčiuopiamas, didesniame telkinyje juntama kiek mažiau. Galbūt pasisekė, kad kalbame apie žuvis, kurios apskritai sparčiai dauginasi. Kitai gyvūnijos rūšiai toks skaičius galėtų reikšti ir tragediją.

„Žuvis toks gyvūnas, kurio populiacija labai greitai atsikuria. Jei vandens kokybė leis, o kiek žinau, Radviliškyje vandens kokybė jau beveik atsistatė, tai tie nuostoliai su laiku – po metų, po kitų – atsistatys“, – komentavo L.Budrys.

Gamtos apsaugos specialistas atkreipė dėmesį, kad nors žala ir dabar tikrai nemenka, pasisekė, kad ji nebuvo dar didesnė.

„Gamtinės sąlygos taip susiklostė, kad po to gaisro iškrito daug kritulių, nemenkai lijo. O šiuo klausimu – tikrai pasisekė. Nes jei būtų buvusi vasara, karštos dienos, žala galėjo būti dar didesnė. Paprastai lietus ar sniegas tas kenksmingas medžiagas atskiedžia, tai, galima sakyti, natūrali gamtos priemonė mažinti taršą. Jei to būtų buvę ne vasarą, manau, gaisras būtų tęsęsis dar ilgiau, o pasekmės būtų dar didesnės“, – aiškino L.Budrys.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pačiame vandenyje tarša apskritai išsisklaido greičiau, ilgiausiai tokių gaisrų padariniai išlieka dirvožemyje, grunte, o pastarasis Radviliškyje tiriamas iki šiol ir apie jo žalą dar bus pranešama.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu