2015 m. rudenį Šiaulių universiteto biblioteką pasiekė lietuvių išeivijos dovana iš Amerikos – keturių asmenų kolekcijos, sukauptos Kento valstybinio universiteto bibliotekos Specialiųjų rinkinių ir archyvų skyriuje (Department of Special Collections and Archives). Ši siunta – tai 2011 m. birželio 9 d. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties tarp Kento (JAV) ir Šiaulių universitetų rezultatas. 2016 m. vasario 10 d. gauta antroji siunta – beveik 300 lietuviškų knygų bei periodinių leidinių, išleistų 1894–1977 m. Didžioji šių spaudinių dalis – tai išeivijos leidiniai.
Vasario 18 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje naujieji rinkiniai buvo pristatyti universiteto bendruomenei, miestiečiams, žiniasklaidos atstovams. Renginį pradėjo Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ šokėjai. Pirmoji į susirinkusiuosius kreipėsi bibliotekos direktorė Aušra Mingailienė. Džiaugdamasi turiningai prasidėjusiais Bibliotekų metais, ji dėkojo Kento universitetui už gražią dovaną Šiaulių miesto Alma Mater. Visus sveikino ir įdomių metų bibliotekai linkėjo Šiaulių universiteto Senato pirmininkė prof. Genovaitė Kačiuškienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėja Danguolė Martinkienė, apie gautų dokumentų svarbą, istorinę jų reikšmę kalbėjo istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas bei vyriausioji bibliotekininkė Alina Šalavėjienė. Video sveikinimą atsiuntė Kento valstybinio universiteto bibliotekos dekanas James Bracken, o Šiaulių universiteto Tarptautinių programų ir ryšių tarnybos direktorė Regina Karvelienė perskaitė Šiaulių universiteto garbės narės, Lietuvos Respublikos garbės konsulės Ohajo valstijoje, Ingridos Gertrūdos Bublys sveikinimo laišką. Dovanotus lituanistinius rinkinius apžvelgė bei asmenine darbo Kento universiteto bibliotekos archyvuose patirtimi dalijosi Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas.
Lituanistiniai rinkiniai Kento universiteto bibliotekoje kaupiami nuo 1971 m. ir pagal apimtį yra trečioje vietoje po graikų ir rumunų saugomų fondų. Universitete veikia lituanistinė programa, kuri kviečia humanitarinių mokslų daktarus ar magistrantus tyrinėti šiuos dokumentus (darbui suteikiama stipendija). 2010 m. archyvuose darbavosi buvęs Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentas dr. Stasys Tumėnas, kuris rinko informaciją apie lietuvių išeivijos kalbos raidą JAV.
Šiaulių universiteto bibliotekai dovanotos kolekcijos yra tik nedidelė gausių lituanistinių rinkinių dalis, išsaugojusi ir grąžinusi Lietuvai jos tėvynainių rašytą istoriją anapus Atlanto. Gauti keturių asmenų dokumentai: dr. Domo Jasaičio, prel. Pranciškaus Mykolo Juro (Francis M. Juras), ekonomisto, žurnalisto dr. Jokūbo Stuko (Jack Stukas) ir advokato bei Vakarų Pensilvanijos lietuvių jungtinių organizacijų komiteto pirmininko Edwardo A. Schultzo. Visos kolekcijos atspindi lietuvių diasporos veiklą Lietuvos bei JAV istorijos raidoje. Dr. D. Jasaitis ir prel. P. Juras susiję su Šiaulių kraštu: pirmasis dirbo ir gyveno Šiauliuose, antrasis gimė Briduose (Šiaulių r.).
Domas Jasaitis (1898–1977) yra gimęs Stanaičiuose (Kauno r.), 1917 m. baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže, po to studijavo mediciną Kijevo, Berlyno universitetuose, dirbo Paryžiaus ligoninėje bei Pastero institute. 1925–1940 m. Šiauliuose dirbo vidaus ligų gydytoju, mokytojų seminarijos mokytoju bei gydytoju, įkūrė tuberkuliozės dispanserį ir dešimtmetį jam vadovavo, iniciavo naujos ligoninės statybą ir kurį laiką buvo šios ligoninės direktoriumi. Aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų veikloje, buvo jų pirmininku: Šiaulių medicinos draugijos, Draugijos kovai su džiova, Šiaulių Rotary klubo. Gerai mieste žinomas gydytojas dalyvavo kultūrinėje bei visuomeninėje veikloje.
1944 m. dr. D. Jasaitis buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos. 1945–1950 m. Vokietijoje buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininku, 1950 m. atvykęs į JAV toliau tęsė gydytojo darbą. Aktyviai dalyvaudamas profesinėje bei visuomeninėje veikloje rašė straipsnius, redagavo įvairius leidinius, susirašinėjo su įvairiais asmenimis. Šią dr. J. Jasaičio gyvenimo veiklą liudija palikti rašytiniai dokumentai, ikonografinė medžiaga, kurios dalis buvo saugoma Kento universiteto bibliotekoje, o dabar tyrinėtojų lauks jau Šiauliuose.
Išsaugoti vertingi istoriniai DP laikotarpio dokumentai: pažymos, pranešimai, anketos, apklausos, leidimai, nuotraukos, stovyklose leisti laikraščiai bei žurnalai. Atskirą dalį sudaro to periodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, kuriam Vokietijoje vadovavo dr. D. Jasaitis, dokumentai. Didžioji kolekcijos dalis sukaupta jau po 1950 m. Amerikoje: straipsnių iškarpos, korespondencija, kitų asmenų prisiminimai, smulkieji leidiniai, nuotraukos, įvairūs raštai. Daug straipsnių iškarpų apie atskirus asmenis bei organizacijas iš įvairių išeivijoje leistų lietuviškų periodinių leidinių.
Pranciškus Mykolas Juras (1891–1980) yra Šiaulių krašto žmogus (gimęs Briduose), o Amerikoje labiau žinomas kaip Francis M. Juras. Į JAV jis emigravo 1912 m., kad išvengtų tarnybos carinėje kariuomenėje. Svetimoje šalyje tapo kunigu, bet visą gyvenimą buvo dar ir aktyvus įvairių lietuviškų visuomeninių organizacijų dalyvis. Suprasdamas lietuviško rašytinio žodžio svarbą, P. Juras leido ir dažnai finansiškai rėmė knygų, laikraščių, žurnalų leidybą, daug dėmesio skyrė filosofinių veikalų spausdinimui. Minėtina jo draugystė su Antanu Maceina.
Didelis kun. P. Juro darbas lietuvių išeivijoje yra ALKA – Amerikos lietuvių kultūros archyvo – Putname įkūrimas. 1922 m. pradėjęs rinkti lietuviškus spaudinius, dailininkų darbus, tautodailės kūrinius bei kitą autentišką lituanistinę medžiagą, pradžioje juos saugojo klebonijoje, vėliau – savaitraščio „Darbininkas“ patalpose Bostone. Dokumentų ir eksponatų vis daugėjo, jų kaupimui ir laikymui reikėjo atitinkamų sąlygų, todėl 1951 m. surinkta medžiaga buvo perkelta į Broktoną, o 1963 m. Putname buvo pastatytas jau specialiai muziejui skirtas pastatas, kurį 1965 m. jis perdavė Nekaltai Pradėtosios Švenčiausiosios Mergelės Marijos seserų vienuolynui ir Lietuvių katalikų mokslo akademijai. 1970 m. buvo įkurtas ALKA Globos komitetas, kuriam priklausė ir Kento universiteto dr. John Cadzow, kaip tik tuo metu steigiantis Etninį skyrių. Užsimezgusi draugystė labai greitai buvo vainikuota konkrečiais darbais – dalį sukauptos lietuvių archyvo medžiagos monsinjoras P. Juras 1971 m. perdavė Kento universiteto bibliotekai, suteikdamas didesnes galimybes su lietuviškais rinkiniais susipažinti ne tik lietuviams, bet ir svetimtaučiams. Labai nedaug trūko, kad visa P. Juro sukaupta ALKA būtų atitekusi šiam universitetui.
Šios kolekcijos dokumentai liudija apie P. Juro gyvenimą ir veiklą: kunigavimą, dalyvavimą įvairiose organizacijose, rūpinimąsi ALKA, bendravimą ir bendradarbiavimą su įvairiais asmenimis, mecenavimą ir t. t. Rinkinį sudaro nuotraukos, laiškai, atvirukai, spaudiniai, straipsnių kopijos bei kiti dokumentai. Sukaupta daug ikonografinės medžiagos. Nuotraukose įamžintas P. Juras įvairiais kunigavimo laikotarpiais, supažindinantis lankytojus su ALKA muziejumi, dalyvaujantis parapijos veikloje. Daug nuotraukų, kuriose užfiksuoti ALKA turtai: knygos, laikraščių bei žurnalų kolekcijos, tautodailės darbai, paveikslai bei kiti eksponatai. Atskirą dalį sudaro sveikinimo atvirukai, siųsti prelatui minint kunigavimo jubiliejus, Kalėdų ar kitų švenčių proga. Išsaugota ir senųjų lietuviškų atvirukų su Lietuvos vaizdais, miestelių herbais, istorinėmis asmenybėmis. Rankraščių rinkinį papildo lietuviškos knygos, periodiniai bei smulkieji spaudiniai.
Ekonomistas, Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas, radijo žurnalistas Jokūbas Juozas Stukas (1924–1994) yra gimęs Niuarke (Naujojo Džersio valstija). Tarptautinę ekonomiką studijavo Niujorko, Kolumbijos universitetuose, 1956 m. Niujorko universitete apgynė disertaciją, 1963 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Jis buvo vienos JAV vadybininkų asociacijos tarptautinio skyriaus direktoriumi, dėstė Niujorko bei Seton Hallo universitete, buvo jo Tarptautinio prekybos instituto direktoriumi. Jokūbo J. Stuko pavardė minima įvairiose lietuvių išeivijos organizacijose (ALT, BALF, VLIK, Lietuvos vyčių). 1991–1994 m. kartu su žmona Vilniaus Santariškių ligoninei organizavo medicinos įrangos ir vaistų siuntas, Lietuvos medikų stažuotes JAV ligoninėse.
1941 m. J. Stukas Niujorke subūrė chorų ir šokių grupę, įkūrė radijo laidą „Lietuvos garsai“, kurią 1944 m. pervadino „Lietuvos atsiminimais“, o jos rengimui vadovavo iki mirties. Iš Kento universiteto parvežti būtent su žurnalisto darbu susiję dokumentai – tai jo vestų radijo laidų tekstai. Išsamūs laidų dokumentai liudija apie to laikmečio Amerikos lietuvių bendruomenės veiklą, išeivijos ir paties žurnalisto požiūrį į Lietuvos bei pasaulio įvykius. Išsaugoti laidose skaityti anonsai, reklamos, sveikinimai, nekrologai, skambėjusios muzikos kūrinių pavadinimai ir kita informacija.
Advokatas, visuomenės veikėjas Edvardas A. Schultzas yra gimęs 1900 m. Pitstone (Pensilvanijos valstija). 1918 m. baigė Pitstono vidurinę mokyklą, 1931 m. – Pitsbergo universitetą ir iš karto įstojo į Pitsbergo Teisės mokyklą. 1935 m. gavo teisę advokatauti apskrities teisme. Tapęs pirmuoju lietuviu teisininku Pitsberge, šį darbą dirbo 22 metus. E. A. Schultzas aktyviai dalyvavo Pitsbergo bendruomenės veikloje, rūpinosi etninių organizacijų veikla.
Iš Kento universiteto gautos siuntos E. A. Schultzo kolekcija yra pati kukliausia – tik viena nedidelė archyvo dėžė. Dokumentai yra anglų kalba, tik keli lietuviški. Rinkinį sudaro laiškai, pažymos, nuotraukos, spaudiniai, juodraštiniai dokumentai, kopijos. E. A. Schultzas buvo Vakarų Pensilvanijos lietuvių jungtinių organizacijų komiteto pirmininku bei Lietuvių kambario Pitsbergo universitete komiteto pirmininku. Jo kolekcijoje sukaupti dokumentai susiję būtent su šia veikla.
Iš Kento universiteto gauta rankraštinė medžiaga bus saugoma Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių skaitykloje ir prieinama visiems besidomintiems Lietuvos, ypač mūsų išeivijos istorija.
Alina Šalavėjienė, Šiaulių universiteto bibliotekos vyr. bibliotekininkė
