Pasak „Reuters“ gautos konfidencialios ataskaitos, nepriklausomų JT stebėtojų grupė sužinojo, kad Šiaurės Korėjos režimas tiekė ginklus Sirijai ir Mianmarui. Dokumentas, pateiktas JT Saugumo tarybos sankcijų komitetui, atskleidžia, kad Šiaurės Korėja taip pat eksportavo akmens anglį į uostus, „įskaitant Rusiją, Kiniją, Pietų Korėją, Malaiziją ir Vietnamą“, naudodama suklastotus dokumentus, kurie kaip akmens anglies kilmės šalį nurodė Rusiją ir Kiniją, o taip pat kelias kitas šalis, bet ne Šiaurės Korėją.
JT stebėtojai taip pat sakė, kad Šiaurės Korėja apėjo JT finansines sankcijas per „apgaulingas praktikas“ ir dalyvavo „plataus masto ginklų susitarimuose ir kibernetinėse operacijose su tikslu pavogti karines paslaptis“. Jie taip pat daro išvadą, kad globalinėje arenoje vis dar neužtenka „politinės valios“ ir koordinacijos užtikrinant, kad sankcijų būtų pilnai laikomasi.
„Šiaurės Korėja jau dabar pažeidinėja naujausias rezoliucijas, pasinaudodama globalinėmis naftos tiekimo grandinėmis, susikompromitavusiais užsienio pareigūnais, ofšorinių kompanijų registrais ir tarptautine bankininkystės sistema“, - cituoja „Reuters“ 213 puslapių apimties dokumentą.
Stebėtojai išaiškino daugiau nei 40 niekur neraportuotų Šiaurės Korėjos eksporto procesų tarp 2012 ir 2017 metų Sirijos Mokslinių studijų ir tyrimų centrui, „kuris prižiūri šalies cheminių ginklų programą“, skelbia „Reuters“. JT stebėtojai pabrėžia, kad jų tyrimas pademonstravo „naujus ginklų embargo nesilaikymo ir kitų pažeidimų įrodymus, įskaitant prekių perdavimą su jų panaudojimu balistinių raketų ir cheminių ginklų programoms“.
Nepaisant 2016-aisiais JT Saugumo tarybos priimtos rezoliucijos, apribojusios akmens anglies eksportą ir įpareigojusios šalis pranešti apie bet kokius sandėrius su Šiaurės Korėja, JT stebėtojai po rezoliucijos priėmimo datos užfiksavo dar mažiausiai 23 akmens anglies perdavimus į uostus Kinijoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname. Jei jie bus patvirtinti, tokie kroviniai būtų Saugumo tarybos rezoliucijos pažeidimas, teigia stebėtojai.
Jie taip pat pridūrė, kad tarptautinės naftos kompanijos, kurios ataskaitoje nėra konkrečiai įvardijamos, taip pat bus tiriamos dėl jų vaidmens naftos produktų tiekimo grandinėje į Šiaurės Korėją, praneša „Reuters“.
Praėjusių metų rugsėjį JAV iždo departamentas įvedė apribojimus aštuoniems Šiaurės Korėjos bankams ir 26 asmenis keturiose šalyse, tokiu būdu siekiant susilpninti Kim Jong-uno režimą. Šios sankcijos buvo įvestos po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį pasirašė vykdomąjį įsaką, siekiant izoliuoti Šiaurės Korėją nuo tarptautinės bankininkystės sistemos, tuo pačiu didinant spaudimą šalies pramonei ir laivybai.
Tai taip pat nėra pirmas kartas, kai Pchenjanas apeina įstatymus vykdydamas prekybą su kitomis šalimis. 2013-aisiais Panamos pajėgos konfiskavo laivą su Šiaurės Korėjos vėliava, kai jame po cukraus maišais buvo rasti nedeklaruoti Kubos ginklai ir sovietų laikų naikintuvai. Panamos kanalo valdyba tuo metu nurodė, kad laivas uostą galės paikti tik po to, kai Pchenjanas susimokės $700,000 baudą.
Šiaurės Korėjos ekonomika daugiausiai yra priklausoma nuo Pekino – 2015 metais $2,3 mln. iš bendro $2,83 mlrd. vertės eksporto buvo išsiųsta būtent į Kiniją. Didžiausią importo iš Kinijos į Šiaurės Korėją dalį sudarė nafta ir tokie aukštųjų technologijų produktai kaip kompiuteriai ir vaizdo įranga, o iš Pchenjano pusės pagrindinį eksportą sudarė tekstilė ir akmens anglis. Tiesa, šiuo metu Kinija jau yra pasižadėjusi sustabdyti akmens anglies importą iš Šiaurės Korėjos.
Šiaurės Korėja yra sankcionuojama dėl savo vykdomos branduolinių ginklų ir ilgo nuotolio balistinių raketų programos. Pirmosios sankcijos siekia 2006-uosius metus, jomis bandoma nutraukti išorinį finansavimą šalies ginklų programoms.
