Mirčių nuo koronaviruso skaičiui peržengus 40 000 slenkstį, pasirodė pirmieji vilties ženklai: pradėjo mažėti ne tik hospitalizacijų, bet ir kasdienių mirčių skaičius, o viruso perdavimo mastai ir greitis, regis, pradėjo lėtėti.
Tačiau merams ir gubernatoriams, raginamiems prezidento, pradėjus švelninti apribojimus ir atšaukinėjant nepaprastosios padėties priemones (štai Floridos gyventojams praėjusį savaitgalį buvo leista rinktis perpildytuose paplūdimiuose), mums būtina geriau suprasti tikrąjį mirčių nuo COVID-19 skaičių. Taip yra ne tik dėl to, kad mums reikalinga skaidri ir tiksli mirčių statistika, bet ir dėl to, kad tai gali atskleisti iki šio nežinotus epicentrus, suteikti svarbių įžvalgų apie tikrąjį šios pandemijos mastą bei padėti išvengti naujos katastrofos visiems nekantraujant grįžti į normalų gyvenimą.
Niekam ne paslaptis, kad Jungtinės Valstijos skelbė mažesnius mirčių nuo COVID-19 skaičius, ypač pačioje pandemijos pradžioje. Pavėluota reakcija į virusą, o paskui ir komplikuotas testavimo procesas, reiškia, kad daug sausį, vasarį ir net kovą įvykusių mirčių gali būti klaidingai priskirtos gripui ar plaučių uždegimui. Tikėtina, kad provincijoje, kur testavimo galimybės yra ribotos (arba jų visai nėra), mirtys nuo šio viruso iki šiol priskiriamos geriau žinomoms ligoms.
Ne ką mažiau svarbu yra tai, kad ligonines pajungus arčiai kovai su COVID-19, sumažėja visų likusių pacientų gaunamos paslaugos, o tai reiškia, kad tikėtinai gali išaugti antrinių viruso aukų skaičius. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų (pvz., kenčiančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, inkstų nepakankamumo) gyvybei gresia didesnis pavojus, kai jie reguliariai nesilanko pas gydytojus. Viena vertus, suprantama, kodėl žmonės šiuo metu yra raginami į medikus kreiptis tik ypatingai svarbiais ir pačiais būtiniausiais atvejais, ilgalaikės sumažėjusios prevencinės sveikatos priežiūros pasekmės gali būti skaudžios, ir ilgainiui nusinešti daugiau gyvybių.
Ir nors šiuo metu einama link karantino apribojimų švelninimo, plataus masto testavimas daugumai amerikiečių vis dar yra neprieinamas. Kitaip tariant, labai tikėtina, kad tūkstančiai ligos atvejų taip ir lieka neužfiksuoti. Vienas iš būdų užpildyti šią spragą yra palyginti miesto ar valstijos mirčių skaičių su tos vietos mirčių vidurkiu iki COVID-19. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje atskleista, kad Niujorke pandemijos metu namuose kasdien mirė per 200 žmonių, nors prieš koronavirusą šis skaičius siekė 20-25. Tai paskatino pareigūnus atsisakyti iki tol buvusio sprendimo neskaičiuoti „tikėtinų“ COVID-19 mirčių – po šio perskaičiavimo mirčių skaičius peršoko 3 700.
Nevienodi atvejų registravimo mechanizmai yra visai šaliai būdinga problema, kuri tampa dar aktualesnė, kai valstijoms yra daromas spaudimas visiškai atšaukti karantiną. Mičigane, kuriame yra aukščiausias mirtingumo skaičius JAV, mirtys yra priskiriamos COVID-19 statistikai tik tada, kai apie jas praneša sveikatos priežiūros specialistai ir medicinos ekspertai, o vietos sveikatos departamentai įregistruoja jas valstijos lygmeniu. Džordžijoje valstijos sveikatos departamentas COVID-19 atvejus – ir mirtis – fiksuoja tik tais atvejais, kai asmeniui buvo atliktas testas ir jis patvirtino ligą. Tad visiškai tikėtina, jog tikrasis koronaviruso aukų šioje valstijoje skaičius yra didesnis nei dabartinis (praėjusios sekmadienio popietės duomenimis) – 687 asmenys. Galimas dalykas, kad panašiai yra ir bene mažiausiai mirčių nuo koronaviruso turinčioje Floridoje, kur praėjusį mėnesį dramatiškai išaugu mirčių nuo gripo ir pneumonijos skaičius.
Nors Ligų kontrolės ir prevencijos centrų gairėse yra nurodoma, kad registruojant COVID-19 mirtis, reikia skaičiuoti asmenis, kuriems buvo testu patvirtintas ligos atvejis arba „kada aplinkybės leidžia būti pakankamai tikriems, dėl šios ligos pasireiškimo“ – t.y., vertinti subjektyviai, pareigūnams „pasitelkiant savo ekspertizę“.
Kada sužinosime tikrąjį mirčių nuo COVID-19 skaičių? Tam gali prireikti mėnesių, gal net metų. Štai po uragano „Maria“ prezidentas Trumpas gyrė JAV atsaką ir džiaugėsi nedideliu, vos 64, mirčių skaičiumi. Tačiau vėliau peržiūrėti skaičiavimai atskleidė, kad mirčių nuo šios nelaimės ir antrinių jos išprovokuotų pasekmių skaičius pasiekė beveik 3 000.
Ir nors mes visi greiti kaltinti Kiniją ar PSO slepiant tikrąją aukų statistiką, turime prisipažinti sau, kad ir mūsų sistema nėra tobula, bei kad iki šiol neturime aiškaus vaizdo apie šio viruso plitimą, mastą ir pasekmes. O svarbiausia, kad ant šios trapios ir abejotinos statistikos pamatų yra statomi politiniai sprendimai.
