Marija keletą savaičių tvarkė vieną dalį ALT‘o (Amerikos Lietuvių Taryba) archyvo, taip pat padėjo centro darbuotojams kituose darbuose. ALT‘as – politinė Amerikos lietuvius vienijanti organizacija, aktyviai prisidėjusi prie Lietuvos kovų už laisvę. Marija tvarkė šios organizacijos nuotraukas ir dokumentus, juos sukatalogavo, sukūrė skaitmeninę nuotraukų ir dokumentų (susirinkimų protokolų, finansinių dokumentų, susirašinėjimų ir kt.) duomenų bazę.
Marija sakė, kad didžiausią įspūdį jai paliko archyve surasti dokumentai ir nuotraukos, susiję su jos seneliu Vytautu Kamantu. Jis daug metų buvo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininku. „Tikrai nuostabu rankose laikyti dokumentus, kurie parodo, kokią įtaką kovoje už Lietuvos laisvę turėjo tokie žmonės kaip mano senelis, kurie dirbo ALT‘e ir PLB. Esu sužavėta Lietuvos ir JAV lietuvių bendruomenių istorija, ypač jų veikla čia, Čikagoje. Labai vertinu tai, ką visi Čikagos lietuviai iki šiol yra padarę siekiant išlaikyti lietuvybę. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dirbti Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, nes po metų planuoju pradėti rašyti mokslinį darbą apie Čikagos lietuvių bendruomenės veiklą po Antrojo pasaulinio karo. Žinau, kad grįšiu į šį centrą padėti tvarkyti archyvus ir giliau pasidomėti mano mylimos Lietuvos istorija bei kultūra.“
Pauliui teko padirbėti prie keleto projektų. Jis skenavo senas nuotraukas iš Vokietijos DP stovyklų archyvo; peržiūrėjo amerikiečių spaudos leidinius, ieškodamas ten straipsnių apie Lietuvą; transkribavo dr. Augustino Idzelio knygą „Insurrection: Lithuanian Activist Front (LAF) in Kaunas June 1940 – June 1941“.
„Labiausiai įsimintinas darbas buvo transkribuoti dr. A. Idzelio knygą. Mane labai domina 1940 ir 1941 metai, o dirbant prie šios knygos pasitaikė proga daugiau sužinoti apie šį laikotarpį. Taip pat turėjau progą sužinoti apie žmones nuo istorinio „svetimo“ – pavyzdžiui, nuo SS-Brigadeführer Franz Walter Stahlecker ir pulkininko Kazio Škirpos – iki tų žmonių, kuriuos pažinojo mano tėtis, pavyzdžiui, Adolfą Damušį ir Joną Dainauską. Prisilietimas prie mūsų šeimai žinomų žmonių padidino istorijos tikroviškumo jausmą. Dirbdamas ne tik su dokumentais, bet ir su knygomis bei kita archyvine medžiaga, nemažai sužinojau apie XX amžiaus Lietuvos istoriją. Padirbėjęs archyve aš labiau vertinu mūsų lietuvišką, baltišką ir indoeuropietišką paveldą“, – stažuotės įspūdžiais dalinosi Paulius.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centras nuoširdžiai dėkoja studentų stažuotės programą parėmusiam Lietuvių Fondui, o už darbą ir pastangas išsaugoti Lietuvos istoriją esame dėkingi entuziastingiems Amerikos lietuvaičiams Marijai ir Pauliui. Tokia jaunų žmonių pagalba yra labai reikalinga tvarkant mūsų kultūrinio paveldo lobius, sukauptus didžiausiame išeivijos lituanistiniame centre.
Dr. Indrės Antanaitis-Jacobs tekstas ir nuotr.
