Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Valstybės vadovės teigimu, šie faktai – geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti bei veikti drąsiau ir išmintingiau.
Kad savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas. Šis tyrimas – pirmas toks nepriklausomoje Lietuvoje. Jis atskleidžia didžiausias problemas, su kuriomis susiduria sugrįžusieji, įvertina miestų ir miestelių pasirengimą priimti atvykstančius emigrantus ir pateikia konkrečias rekomendacijas, kaip savivaldybės gali paskatinti žmonių susigrąžinimą ir palengvinti jų integraciją.
Emigraciją Lietuvos gyventojai laiko didžiausia šalies bėda. Svetur kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių. Vien 2017-aisiais iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų. Nors emigracijos skaičiai ir atrodo gąsdinantys, tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu apie grįžimą į tėvynę pagalvoja vis daugiau žmonių. Praktiškai kas antras iš Lietuvos išvykęs pilietis domisi galimybėmis grįžti namo, o vien tik pernai į gimtinę parvyko 5 tūkst. daugiau išvykusiųjų nei prieš metus. Tačiau, nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, tik pusė apklaustų savivaldybių nurodė turinčios tikslą skatinti emigrantus sugrįžti į gimtąjį regioną.
Tyrimas parodė, kad savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur. Be to, nei viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Todėl pateikiamose rekomendacijose siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais.
Vis dėlto kai kurios savivaldybės jau ėmėsi padėti sugrįžtantiesiems. Alytuje veikia neformaliojo ugdymo paslaugas sugrįžusiems vaikams teikiantis Lietuvybės centras; Tauragė inicijavo „Globalios Tauragės“ projektą, kurio metu renkami išvykusiųjų kontaktai, su jais palaikomi ryšiai, informuojama apie darbo vietas; Prienų rajone ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.
Prezidentės teigimu, žmonių susigrąžinimas – bendras visos šalies tikslas, o emigracijai stabdyti vien tik nacionalinės valdžios sprendimų nepakanka. Sprendžiant emigracijos problemas ir kviečiant žmones sugrįžti būtinos visų pastangos, todėl norint susigrąžinti išvykusiuosius ypatingai svarbus vaidmuo tenka arčiausiai žmonių esančiai vietos valdžiai. Valstybės vadovė pabrėžė, kad tik visoms valdžioms veikiant išvien, pastangos susigrąžinti išvykusiuosius gali duoti tinkamų rezultatų.
Dar pernai Prezidentė inicijavo kampaniją „Rinkis Lietuvą“, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas iš emigracijos grįžtantiems žmonėms. Įgyvendinant šią iniciatyvą dalijamasi geromis patirtimis, keliamos problemos, su kuriomis susiduria grįžusieji, ieškomi jų sprendimų būdai.
Susitikime tyrimą pristatė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, apie grįžusių vaikų integracijos sunkumus pasakojo nevyriausybinių organizacijų atstovai, patirtimi dalijosi iš emigracijos grįžę mūsų šalies gyventojai bei miestų merai.
Prezidentės spaudos tarnyba
