Rusija širsta dėl naujo NATO vaizdo įrašo, pelnytai aukštinančio Lietuvos, Latvijos ir Estijos „miškų brolius“, stojusius į rezistencinę kovą su okupantais. Pašaliečius ši tema glumina. Baltijos šalyse vykęs partizaninis karas prieš sovietų okupaciją net nėra vienas tų tragiškai pamirštų konfliktų – tai konfliktas, apie kurį dauguma pasaulyje niekada nežinojo.
Kad šis konfliktas taptų aiškesnis (ir kad būtų jį lengviau paaiškinti kitiems), pabandykime įsivaizduoti štai tokį scenarijų. Tarkim, kad jūsų protėviai buvo gangsteriai. Prieš daug metų, kai jūs dar ir gimęs nebuvote, jie susibičiuliavo su kita nuožmia gauja ir užpuolė savo kaimynus: juos kankino, žudė ir įkalino. Tuomet šios gaujos susikivirčijo ir išsiskyrė, o niekuo dėti kaimynai buvo priversti pasirinkti vieną kažkurią pusę. Galų gale jūsų protėviai laimėjo ir okupavo niekuo dėtų kaimynų namus, nors šie ir kaip išmanydami priešinosi. Kai jūsų protėviai galų gale išmirė, kaimynai pagaliau atgavo savo nuosavybę.
Kyla klausimas – kaip dabar elgtis jums? Ar turėtumėte atsiprašyti už praeitį, ignoruoti ją, ar ja didžiuotis ir džiūgauti, kokius puikius protėvius turėjote?
Iš esmės tai ir yra Rusijos elgesio su Baltijos šalimis problema.
Kremlius tvirtai laikosi pozicijos, jog svarbiausia yra tai, kad Sovietų Sąjunga (mūsų gauja) nugalėjo nacistinę Vokietiją (tą kitą gaują). Visi, Antrojo pasaulinio karo metu kovoję prieš sovietus, ipso facto yra laikomi naciais. Visi, branginantys prisiminimus apie su sovietais kovojusius žmones, taip pat yra naciai.
Tai yra visiškai logiška tiems, kas nežino (ar nenori žinoti) vieno labai svarbaus istorijos aspekto, ir kol yra ignoruojami du labai svarbūs veiksniai: karo priežastys ir tai, kaip Sovietų Sąjunga tame kare kovojo.
Kremlius nė už ką nenori pripažinti, jog Hitleris ir Stalinas buvo sąjungininkai, o kariauti pradėjo tik 1941 metais. Rytų ir centrinė Europa dviejų autoritarinių režimų mėsmalėje atsidūrė po 1939 metų Molotovo-Ribentropo pakto. Šis susitarimas taip pat reiškė, jog didžiausia Europos žydų populiacija atsidūrė ją išnaikinti pasiruošusių žmonių rankose.
Kremlius taip pat nė už ką nepripažįsta ir to, jog Vokietija beveik laimėjo karą, nes ūsuotasis Maskvos diktatorius buvo paranojiškas ir nekompetentingas. Laimei, ūsuotasis Berlyno diktatorius buvo dar nekompetentingesnis.
Žinoma, Sovietų Sąjunga triumfavo dėl keleto kitų priežasčių. Tarp jų buvo palanki geografinė padėtis, klimatas bei karinė (ir techninė, ir maisto davinių, ir finansinė) parama iš Vakarų. Taip pat prie pergalės prisidėjo ir eilinių rusų (bei ukrainiečių, baltarusių, totorių ir kitų tautų) heroizmas ir pasiaukojimas.
Įtraukus šiuos faktorius, karas Baltijos šalyse nebėra tik vienareikšmiškas sovietų mitas. Tai savo svoriu pribloškiantis ir tragiškas tikros istorijos epizodas. Lietuviai, latviai ir estai ne savo noru atsidūrė situacijoje, kurioje turėjo pasirinkti tarp Hitlerio ir Stalino. Į šią dilemą jie buvo įtraukti per prievartą.
Patekę į padėtį be išeities, jie elgėsi skirtingai – vieni pagirtinai, kiti pasibjaurėtinai – taip, kaip toje situacijoje būtų elgęsi bet kokie žmonės. Dalis jų kolaboravo su sovietais (kurie apiplėšinėjo, trėmė ir žudė gyventojus, ypač turtingesnius bei išsilavinusius). Kita dalis kolaboravo su naciais (kurie nežmoniškai elgėsi su žydais, rusais ir kitų mažumų atstovais, tačiau su bendrąja populiacija elgėsi ganėtinai žmoniškai, ypač lyginant su kraugeriška kita gauja).
Kai 1944 metais naciai atsitraukė, Baltijos šalių gyventojai sovietų „išlaisvintojais“ nelaikė. Šiuolaikiniams rusams, augusiems su „garbingo“ sovietų karo mitais ir propaganda, tai yra nemalonus ir nepriimtinas faktas. Tačiau toliau kankinant savo aukas malonesniu jis netaps.
Pagirtina, kad Vakarai pagaliau pripažįsta pokario Baltijos šalių pasipriešinimą sovietų okupacijai ir rezistencinę kovą kaip savotiškas NATO veiklos užuomazgas. Deja, nemaloniai pribloškia tai, jog Kremlius vis dar pagarbiai save įvardija kaip tiesioginį miško brolių priešo – NKVD (Sovietų Rusijos represinės žinybos, atsakingos už civilių žudynes, etninius valymus, genocidą, SSRS priešiškų asmenų likvidacijas Sovietų Sąjungoje ir užsienyje, GULAG'o apsaugą) – įpėdinį. Tai yra (turėtų būti) tikrasis skandalas.
Edwardas Lucasas
