Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

11/02/2018

Fitoterapeutas V. Skirkevičius: „vieno augalo kepenims negana“
Daugelis virškinimo sistemą suvokia labai ribotai, lyg ją sudarytų tik skrandis. Tačiau didžiausia virškinimo liauka yra kepenys. Šis organas atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų, fermentų veiklą, kaupia tam tikrus vitaminus, detoksikuoja organizmą.

Daugiau
10/26/2018

Dietologės patarimai norintiems atsikratyti svorio: „Vien keisti mitybos įpročius – nepakanka“
Spalio 16 dieną minima Pasaulinė maisto diena. Tačiau maistas ne visada būna mūsų sąjungininkas. Vieni pakyla nuo stalo jausdami malonumą, o kiti – sunkumą ir papildomus kilogramus. Daug metų pacientus konsultuojanti gastroenterologė, dietologė doc. Aida Žvirblienė davė keletą svarbių patarimų norintiems sulieknėti. Pasak jos, vien keisti mitybos įpročius – nepakanka.

Daugiau
10/26/2018

Viskas apie apgamų šalinimą
Kiekvienas iš mūsų turi įgimtų bei įgytų apgamų. Įgimti apgamai - tai melanocitų sankaupos odoje. Jų dydis būna labai įvairus, nuo kelių milimetrų iki labai didelių. Kai kurie jų atsiranda ne nuo gimimo, bet gali pasirodyti ir iki pirmųjų vaiko gyvenimo metų. Priešingi jiems yra įgyti apgamai - tai nedidelės, ryškių ribų, pigmentinės dėmės ar mazgeliai (papulės), sudarytos iš melanocitų sankaupų odoje. Dažniausiai jie atsiranda vaikystėje, intensyviausiai plinta jaunystėje, paskui prasideda involiucija ir pasiekus 60 metų ribą, jie nyksta.

Daugiau
10/26/2018

NLP magija
Meistriškumo modeliavimas. Nuo pat pirmosios pažinties su NLP  šie du žodžiai  man nedavė  ramybės. Nejau tai įmanoma? Nejau egzistuoja mechanizmas, su kurio pagalba galima suprasti, kaip iškilūs savo sričių meistrai tokiais tampa? O gal to galima išmokti ir pritaikyti savo gyvenime? Šios mintys stūmė mane pirmyn, padėdamos įveikti abejones ir nepasitikėjimą, kurie, tikėtinai, dabar kirba ir jumyse. Dabar aš jau žinau, kad tai įmanoma. Dar daugiau – meistriškumas yra universalus ir nepriklausantis nuo pritaikymo sferos. Sėkmingi verslininkai, gydytojai, mokytojai, sportininkai naudoja lygiai tuos pačius metodus, leidžiančius jiems tapti iškiliais savo sričių specialistais. Problema yra tame, kad dažnai šie žmonės negali paaiškinti, kaip jie pasiekė tokių rezultatų. NLP metodai leidžia suprasti, kuo šie žmonės skiriasi nuo likusiųjų ir, kas svarbiausia, kaip išmokti šiais mechanizmais naudotis. Per savo gyvenimą man teko sutikti daug man didelę reikšmę turėjusių asmenybių, kurias tūkstančiai (o gal ir milijonai) žmonių laiko iškiliais, įžymiais, genialiais asmenimis. Ir kiekvieną kartą aš įsitikindavau, kad kiekvienas iš jų savo asmeniniame kelyje naudojo šią universalią sėkmės formulę.

Daugiau
10/19/2018

Saugomės prostatito
Prostatitas – viena dažniausiai pasitaikančių vyrų ligų. Tai prostatos liaukos uždegimas, kuris sukelia skausmą dubens srityje, dažną norą šlapintis ir daugybę kitų nemalonių pojūčių. Dėl prostatito į medikus dažniausiai kreipiasi 35-60 m. amžiaus vyrai. Net iki ketvirtadalio jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų taip pat turi šią problemą.

Daugiau
10/19/2018

Fizinis aktyvumas daug nereikalauja
Nors rudenį aktyvias vasariškas pramogas lauke keičia sėdimas darbas ir pasyvesnis laisvalaikis, nevalia pamiršti gerų įpročių ir toliau judėti. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Reabilitacijos centro kineziterapeutės Svetlanos Kobec, fizinė veikla ne tik pagerins bendrą savijautą ir nuotaiką, tačiau taip pat padės išvengti rimtų sveikatos problemų ir skausmų. Daugelis klaidingai mano, kad palaikyti fizinį aktyvumą sudėtinga, brangu ar užima daug laiko – kineziterapeutės teigimu, pratimus galima atlikti ir darbovietėje ar pakeliui į darbą, o speciali įranga jiems tikrai nebūtina.

Daugiau
10/12/2018

Šeimos gydytoja pataria, kaip gydyti vaiką nuo kosulio
Keičiantis sezonams dažnas pajunta pirmuosius peršalimo simptomus – slogą, gerklės peršėjimą bei sausą arba duslų kosulį. Tiesa, mažieji serga daug dažniau nei suaugusieji, kadangi jų kvėpavimo takų sandara yra mažiau atspari aplinkos veiksniams. Būtent kosulys, kuris vaiką ima varginti ir dieną, ir naktį, kelia daugiausia baimių bei pavojų, pastebi šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė. „Atėjus rudeniui jau pajutome viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių mažųjų mūsų pacientų antplūdį. Dažniausi simptomai, dėl kurių kreipiasi tėveliai su savo ligoniukais, yra sloga, gerklės skausmas, kosulys. Mūsų pagalbos dažniausiai prireikia pasireiškus kosuliui, nes šis simptomas dažnai gąsdina tėvelius, auginančius mažamečius“, – komentuoja V. Vilkė. Šeimos gydytojos teigimu, ne visi peršalimo simptomai turi kelti susirūpinimą: „Jei mažametį vaiką vargina sausas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (dažniausiai slogos) sukeltas kosulys, tačiau temperatūra kyla nežymiai, vaikas žvalus, dažniausiai kartu pasireiškia ir sloga, greičiausiai tai – virusinė infekcija, ir galima pradėti gydytis namuose.“ Jeigu sausas kosulys dažniausiai byloja apie viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus, tai drėgnas, tirštas – apie pažeistus apatinius kvėpavimo takus – bronchus ir plaučius. Todėl pasireiškus tokiems grėsmingiems simptomams kaip dusulys, smarkus karščiavimas, vangumas, šlapias, klampus kosulys, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją. Medikų pagalbos reikėtų ieškoti ir tais atvejais, kai pasireiškia lojantis kosulys arba kosėja naujagimis ar kūdikis iki vienų metų (mažiems vaikams būdinga greitai progresuojanti ligos eiga). Tikslas – padėti atsikosėti Šeimos gydytojos pastebėjimu, svarbiausia suprasti, kad kosulys – natūralus refleksas, kurio metu iš organizmo yra pašalinami patologiniai mikroorganizmai, dirginantys kvėpavimo takus. „Kosulio nereikia slopinti, mūsų tikslas – jį palengvinti, t. y. suskystinti gleives, nuraminti skaudančią, kosulio sudirgintą gerklytę, padėti vaiko organizmui kovoti su patekusiais virusais“, – pasakoja V. Vilkė. Pirmiausia ji rekomenduoja rinktis natūralias gydymo priemones – paskatinti vaiką išgerti kuo daugiau skysčių, daryti inhaliacijas, rinktis žoliniu pagrindu sukurtus sirupus vaikams, atkreipiant dėmesį, nuo kokio amžiaus juos galima vartoti. „Gleivėms skystinti puikiai tinka čiobrelių, svilarožių ekstraktai. Pastarasis taip pat vartojamas uždegimui slopinti, gerklės gleivinei nuraminti. Virusams blokuoti, temperatūrai mažinti siūlau rinktis šeivamedžių ekstraktus. Imuninei sistemai stiprinti reikalingi vitamino C šaltiniai, kurio gausa pasižymi juodieji serbentai, šeivamedis, erškėtuogė, malpigija, kivis, brokolis“, – vardija šeimos gydytoja. Kartu ji atkreipia dėmesį, kad svarbu pasirinkti tokį gydomąjį sirupą, kuris būtų geras ne tik sudėtimi, bet ir skoniu: „Bloga, „neskani“ patirtis apsunkina gydymąsi ne tik tos ligos atveju, bet ir ateityje. Rinkoje gausu įvairių preparatų, atidžiai perskaitykite etiketes ir išsirinkite tuos, kurie turi geriausias savybes ir vaikui gerti bus skanūs.“ Kiti naudingi patarimai Dar viena natūrali procedūra, kurią rekomenduojama atlikti mažyliams, neturintiems temperatūros, – vibracinis krūtinės ląstos masažas. Jo metu vaiko krūtinė yra švelniai stuksenama tam tikrose padėtyse, kad susirinkę skrepliai tekėtų burnos link ir būtų iškosimi. Nors šį masažą paprastai skiria mažylio gydytojas, o atlieka patyrusi masažistė, norintys tėveliai taip pat gali nesunkiai jo išmokti. Neturinčius temperatūros vaikus taip pat rekomenduojama išsivesti į lauką pasivaikščioti. Buvimas gryname ore palengvina kvėpavimą bei kosulį. Esant galimybėms, geriausia rinktis žalias alėjas, kuriose yra daugiau spygliuočių medžių. Svarbu žinoti ir tai, kad ligos atveju vaiko kambaryje būtina pasirūpinti tinkamu mikroklimatu. Optimalu, jei patalpos, kurioje jis praleidžia daugiausia laiko, temperatūra siekia 18–21 ºC, o drėgmės lygis yra ne mažesnis nei 40 proc. (idealu, jei siekia 60–70 proc.). Nepamirškite – jei ligos eiga sunkėja arba užsitęsia, t. y. vaikui negerėja ilgiau nei 2 savaites, dėl tolimesnio gydymo būtina skubiai pasitarti su savo gydytoju.

Daugiau
10/12/2018

Dirbti ar nedirbti? Kaip kovoti su virusais darbe
Staigūs temperatūros pokyčiai, perkaitęs kūnas, išėjus iš sporto salės, neužrištas šalikas - nebespėjame apsidairyti, kaip pradedame sloguoti, kosčioti. Šie iš pažiūros lengvi peršalimo simptomai dirbti netrukdo, tad ir toliau einame į darbą, negalvodami, kad galime užkrėsti savo kolegas. Kada yra ta riba, kai turėtume likti ir gydytis namuose, ir kaip elgtis, jeigu aplink – sirguliuoti pradedantys kolegos? Patarimais dalijasi BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis. Pirmieji peršalimo požymiai Pasak vaistininko, prasidėjus ligų sezonui, pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis – organizmo stiprinimas ir ligų prevencija. Tačiau virusas kartais pakerta ir, rodos, stiprų organizmą. Antrasis žingsnis, anot M. Lukštaraupio, yra pirmoji pagalba – pačių pirmųjų peršalimo simptomų palengvinimas ir gydymas. Trečio žingsnio – viruso gydymo – tenka imtis, jeigu liga visgi sugriebia ir įsisergame. Vaistininkas siūlo nedelsti ir, esant reikalui, apsilankyti ir pas gydytoją. Pirmuosius peršalimo simptomus atpažinti nėra sunku. Perštinti gerklė, varvanti nosis, čiaudulys ir skaudanti galva – visi šie požymiai įspėja, kad jus aplankė peršalimas. Nosis ir gerklė – lengviausias kelias virusams patekti į žmogaus organizmą. „Nereikėtų laukti – kuo greičiau pradėsite gydytis, tuo didesnė tikimybė, kad virusas nepaguldys į lovą. Net jeigu šiandien jums tik lengvai peršti gerklę ar, atvirkščiai, bėga nosis, nesiimant jokių gydymo priemonių, virusas ir toliau plis. Kitas etapas bus kosulys, kuris gali ūmėti ir sukelti jau rimtesnius negalavimus nei lengvas peršalimas“, - sako M. Lukštaraupis. Gripo atveju jums staigiai pakils temperatūra ir bus jaučiamas raumenų skausmas, liaudyje vadinamas kaulų laužymu. Vėliau gali atsirasti ir kosulys, perštinti gerklė ar bėganti nosis. Likti namuose ar eiti į darbą? Greitas ir aktyvus gyvenimo ritmas trukdo ligai pasišalinti, taip sukeldamas riziką jai progresuoti, pabrėžia vaistininkas. „Pajutus pirmuosius peršalimo ar viruso simptomus, aktyvų gyvenimo tempą reikėtų sulėtinti ir leisti organizmui kovoti su bakterijomis. Jeigu pradėjote karščiuoti, geriausia likti namuose, taip ir sveiksite greičiau, o ir virusai neplis biure. Karščiavimui nukritus, neskubėkite eiti į darbą, nes tikėtina, kad temperatūra gali vėl pakilti. Būdami namuose, gerai vėdinkite patalpas, gerkite daug liepžiedžių, čiobrelių, aviečių lapų arbatų, pasitelkite į pagalbą medų ar vitaminą C“, - kokios pirmosios pagalbos reikėtų imtis vardija BENU vaistininkas. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 5 dienas, arba tuomet, kai liga progresuoja žaibiškai, pvz., ima skaudėti ausis. Aplink sergantys kolegos Dažnai nepaisydami peršalimo ar virusų simptomų, žmonės ir toliau eina į darbą, sukeldami riziką užsikrėsti šalia esantiems kolegoms. „Jeigu biure matote sergančius kolegas, laikykitės atstumo, stenkitės dirbti kitoje patalpoje. Tokios galimybės neturint, būtinai vėdinkite patalpas, dažnai plaukite rankas, nelieskite veido. O geriausias sprendimas būtų pasikalbėti su kolega ir išleisti jį namo ilsėtis ir sveikti“, - sako vaistininkas. Norėdami, kad virusai „neišsilaikytų“ darbo aplinkoje, periodiškai vėdinkite patalpas, valykite darbinių įrankių paviršių, neplautomis rankomis nelieskite veido: nekrapštykite nosies, netrinkite akių, o čiaudėdami - užsidenkite burną alkūnės linkiu. Ligų prevencija Norint išlikti sveikiems, svarbus tinkamas poilsio ir darbo režimas, kokybiškas miegas ir maistas. „Norėdami išvengti peršalimo ligų, savo organizmu rūpinkitės nuolatos. Vartokite pakankamai vandens, reguliariai maitinkitės, mokykitės suvaldyti stresą, nes bet koks stresas organizmą silpnina ir mažina atsparumą ligoms. Suaktyvėjus ligų periodui, venkite masinio susibūrimo vietų, tinkamai apsirenkite“, - pabrėžia M. Lukštaraupis. Jis taip pat primena, kad darbinėje aplinkoje svarbu turėti tradicinių priemonių, padedančių kovoti su bakterijomis. Gurkšnoti šiltą vandenį, kadangi tokio vandens gėrimas stimuliuoja imunitetą, gerti arbatas su imbieru, medumi, citrina.

Daugiau
10/12/2018

Kas yra ausų akupunktūra ?
Aurikuloterapija arba ausų akupunktūra – tai gydymo metodas, kuris remiasi biologiškai aktyvių taškų, esančių žmogaus ausies kaušelyje, stimuliacija. Rytų medicinos teigimu, išorinėje ausyje aptinkama 100 – 200 skirtingą poveikį turinčių akupunktūrinių taškų. Ši refleksoterapijos procedūra atliekama tiek ir atskirai, tiek ir naudojama kartu su tradicine kuno akupunktūra. Aurikuline akupunktūra galima paveikti įvairius organus, jų funkcijas, taip pat ir žmogaus psichosomatinę būseną, įvairius biocheminius, fiziologinius procesus. Ausų akupunktūra – praeties  patirtys  ir  tyrimai Ausų taškų stimuliacijos poveikis buvo pastebėtas dar labai seniai. Visada buvo suvokiama, jog mūsų ausys yra unikalus ir sudėtingas organas, atsakingos už klausos ir pusiausvyros funkcijos – informacijos apie aplinką perdavimą smegenims. Ausies kaušelis praeities kultūrose dažnai buvo lyginamas su įsčiose gulinčiu vaisiumi ir kėlė susidomėjimą. Tyrimų ištakos randamos Persijoje, Egipte bei senovės Kinijoje. Buvo domimasi kodėl ausies kaušelis formuoja įvairias kreives ir kaip jos varijuoja. Žinoma, ausies kaušelio forma skirta akustiškai geresniam garso bangų priėmimui, tačiau vėlesni tyrimai parodė, jog labai savitas ir išskirtinis yra ir nervų išsidėstymas juose bei jų ryšys su smegenimis. Ausų akupunktūra  ir  jos  panaudojimas Dažniausiai ši akupunktūra yra naudojama kaip papildoma priemonė rytų medicinoje, bet paskutiniu metu ji yra vystytosi kaip atskiras gydymo metodas. Viena pagrindinių aurikulinės akupunktūros indikacijų yra skausmo malšinimas. Kita aiški indikacija – priklausomybės ligos, tokios kaip akupunktūra nuo rūkymo, taip pat norint atsisakyti alkoholizmo ar kitų priklausomybių. Taip pat aurikuloterapija ypač efektyviai naudojama svorio korekcijai, įvairios kilmės skausmų gydymui. Ausies taškai naudojami gydant astmą ir bronchitą, sutrikus virškinimui, esant menstruaciniams skausmams. Ypač efektyvus aurikuloterapijos ir korporalinės (kūno taškų) adatų terapijos derinys. Aurikuloterapija turi teigiamą poveikį, gydant įvairiausius skausmo sindromus, tokius, kaip skausmą nugaroje, kakle, galvos ir sąnarių skausmą. Taip pat atsiradus nemigai, baimei, seksualiniams sutrikimams  ir t.t. Aurikuloterapijos  procedūra Pacientui aurikuloterapija gali pasirodyti labai panaši į tradicinę akupunktūrą. Tai lemia panašūs diagnostiniai metodai – akupunktūros taškų palpavimas, taškų diagnostika elektronikos prietaisais, liežuvio apžiūra ir kita. Visgi, yra pakankamai didelis skirtumas, kadangi reikia labai kruopščiai atrinkti reikiamą tašką ir naudoti specifinę adatų įvedimo techniką. Dažniausiai aurikuloterapijos procedūra trunka 20-30 minučių, dažnai ją patartina derinti su tradicine akupunktūra. Taip pat ausies taškai gali būti stimuliuojami lazeriu arba elektros impulsais. Šie neinvaziniai metodai yra neskausmingi, todėl gali būti naudojami vaikų gydymui, taip pat jie tinka žmonėms bijantiems adatų. Norint pratęsti procedūrų efektyvumą pacientams duodami nurodymai, kaip, kada ir kiek ilgai reiktų masažuoti atitinkamus taškus ausyse. Pavyzdžiui, norint koreguoti antsvorį, atitinkamus taškus, su prie jų pritvirtintomis sėklomis, reikia masažuoti prieš valgį. Akupunktūra  nuo  antsvorio  / svorio  metimui Ausų akupunktūra arba aurikulinė terapija – naudojamas, kaip vienas iš pagalbimių metodų svorio reguliavimui. Taikomas kartu su subalansuota dieta ir tinkama mankšta gali duoti ilgai išliekantį rezultatą. Naudojant specialią diagnostinę įrangą, ausies kaušelyje randami tam tikri biologiškai aktyvūs taškai. Iš pradžių jie yra veikiami elektros srove arba mažo spindžio adatomis. Šių taškų stimuliacija suaktyvina fiziologinius procesus virškinimo sistemoje, pagreitina medžiagų apykaitą bei slopina alkio jausmą. Antsvorio problemos dažnai būna susijusios ir emocijomis, todėl aurikulinės akupunktūros procedūros metu veikiami ir taškai, susiję su emocijomis, vadinamieji „streso taškai“. Taip pat procedūros pabaigoje specialiuose taškuose pritvirtinamos augalų sėklos, kurios naudojamos kinų medicinoje ir turi specifinių savybių. Taip dar labiau padidinamas procedūros efektyvumas bei pagreitinamas svorio metimo procesas. Dr. Vadimas Dechtiaris  

Daugiau
10/05/2018

Ligos, atsakingos už daugiau nei pusę lietuvių mirčių
Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei. Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių. Dažniausiai kenčiame nuo netinkamo gyvenimo būdo Pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, viskas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. „Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidina rūkymas. Pavyzdžiui, 40–45 metų amžiaus grupei priklausantis rūkantis asmuo turi 6 kartus didesnę riziką mirti dėl koronarinės širdies ligos. Dar viena opi problema – fizinio aktyvumo trūkumas. Nustatyta, kad šiais laikais žmonės juda apie 20 proc. mažiau nei 8-ąjame dešimtmetyje. Dėl to susiduriame su antsvoriu, dažnai atsiranda gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas, kyla kraujo spaudimas“, – pasakoja jis. Nutukimą lemia ir netinkami mitybos įpročiai. „Nors ir žinome, kokie produktai yra sveiki, kokie – ne, problema yra ta, kad žmonėms valgymas nėra svarbi jų dienotvarkės dalis. Mes neskiriame pakankamai laiko maisto ruošai, produktus perkame negalvodami apie jų naudą organizmui, nesigiliname į jų sudėtį“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Tylus šių dienų žudikas – stresas Nors šiandien vis dažniau kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, psichologinės ar psichiatrinės pagalbos temos Lietuvoje dar išlieka tabu. „Nuolatinė įtampa, skubėjimas, prastas miegas, konkuravimas darbe ar net poilsiaujant (pavyzdžiui, kas įspūdingiau paatostogaus) – visa tai jau tapo kasdienybe. Stresas iš esmės nėra sveikatai kenkiantis veiksnys. Pavojus kyla tuomet, kai jis užsitęsia arba yra toks intensyvus, jog viršija organizmo atsistatymo galimybes. Kai stresą patiriame nuolat, kyla širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujospūdis, didėja MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis kraujyje. Pastaruoju metu vis augantis sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis siejamas su nuolatiniu, intensyviu stresu ir per mažai skiriamu dėmesiu jo įveikimui“, – problemą įvardija gydytojas psichiatras Marius Karnickas. Kodėl svarbu nuolat sekti kraujospūdį? Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) – klastinga liga, nes ji nesukelia jokių simptomų, o padariniai pasireiškia tik po daugelio metų. „Pastebime, kad vos pusė žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą ir tik dalis jų gydosi tinkamai. Hipertenzija žaloja kraujagyslių sieneles, todėl jose greičiau vystosi aterosklerozė ir smarkiai padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu, todėl svarbu nuolat sekti savo širdies veiklą. Jei kraujo spaudimas esant ramybės būsenoje yra didesnis nei 140 / 90 mmHg, o pulsas nuolat viršija 100 kartų per minutę, būtina kreiptis į gydytojus. Hipertenziją sukontroliavus dar pačioje ligos pradžioje, gydymo rezultatai bus efektyviausi“, – sako p. Šerpytis. Rūpintis savimi reikia pradėti ankstyvame amžiuje R.Šerpytis pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“, o miokardo infarktu susergama vis ankstyvesniame amžiuje. „Širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, norint gauti teigiamą poveikį sveikatai, pakanka per dieną nueiti bent 6000 žingsnių, o nuėjus daugiau nei 10 tūkst. žingsnių, jau pradeda mažėti svoris. Svarbu, kad sveikos gyvensenos mokytume dar vaikystėje, nes šiame periode galime suformuoti teisingus įpročius, kurie padės išvengti sveikatos problemų ateityje“, teigia gydytojas.

Daugiau
10/05/2018

Darbo biure pavojai: kaip apsisaugoti
Nugaros skausmai, perštinčios akys, mitybos sutrikimai – problemos, su kuriomis neretai susiduria visi, dirbantys sėdimą darbą ir didžiąją laiko dalį praleidžiantys biuruose prie kompiuterių. O jei dar užsimiršta svarbiausios mitybos taisyklės ar mažų poilsio pertraukėlių svarba, sveikatai gali kilti ir labai rimtų iššūkių. Vaistininkė pateikia pagrindinius patarimus, kaip sau padėti, kad ilgos valandos biure sveikatai nepakenktų. Pakankamai mirksėti Pagrindinis darbo įrankis visuose biuruose yra kompiuteris, o jautriausios neigiamam jo poveikiui – akys. Jos itin greitai reaguoja į kompiuterio skleidžiamą elektromagnetinį lauką. „Eurovaistinės“ farmacininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad, žiūrėdamas į ekraną, žmogus mirksi daug rečiau nei įprastai, todėl pakanka kelias valandas be pertraukos praleisti prie monitoriaus ekrano ir akys pradeda rausti bei sausėti. Būtent nepakankamas mirksėjimas yra viena iš sausų akių sindromo priežasčių. „Dirbant prie kompiuterio ekrano reikėtų bent kas valandą atlikti keletą akių mankštos pratimų. Bene paprasčiausias – dažnai pamirksėti. Kitas – užsimerkti ir lengvai prispausti akies obuolius. Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus“, – pataria vaistininkė. Pasitaiko ir tokių atvejų, jog akys sausos ir pavargusios, nors kantriai laikomasi darbo ir poilsio režimo. Tuomet joms nuraminti ir sudrėkinti gali padėti įvairūs akių lašai su augaliniais ekstraktais ar hialurono rūgštimi. Akių profilaktikai naudingi maisto papildai su liuteinu, zeaksantinu bei mėlynių uogų ekstraktu. Mankštintis darbe Dauguma biuro darbuotojų savo darbo dieną praleidžia sėdėdami, todėl natūralu, jog dalis raumenų nedirba, o kita dalis gauna didesnes nuolatines apkrovas ir taip yra išvarginami. Raumenų sąstingis, kaklo, nugaros, pečių skausmai – tai ilgo kasdienio sėdėjimo padariniai. R. Molotkova išskiria, jog vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi ir stuburo patologijomis – stuburo išvaržomis, osteochondroze, taip pat kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu ar venų varikoze. Norint išvengti nemalonumų, reikėtų išmokti dirbti su pertraukomis. „Pertraukų metu svarbu nesėdėti vienoje vietoje, o pasivaikščioti, pajudėti ar net prasimankštinti. Visa tai neturėtų būti nepatogu ar gėda prieš kolegas, kaip tik būtų smagu ir naudinga įtraukti didesnę kolektyvo dalį“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė. Pasak jos, jeigu monotonišką darbą atliekantis žmogus per valandą skirtų 10–15 minučių pertraukai, jo produktyvumas smarkiai padidėtų – nors per visą dieną dirbtų apie 1,5 val. trumpiau nei įprastai, bet gebėtų atlikti žymiai daugiau. Subalansuota mityba Dirbant įtemptą darbą biure neretai pritrūksta laiko tinkamai pavalgyti, valgoma paskubomis, maistas būna neįvairus, nepilnavertis, valgoma per mažai arba per daug. Viena iš išvardintų mitybos įpročių pasekmių gali būti antsvoris. Turint antsvorio padidėja tikimybė pasireikšti kitoms problemoms, pavyzdžiui, širdies ligoms, atramos judėjimo sistemos sutrikimams ar diabetui. Išvengti nemalonių pasekmių gali padėti įvairus maistas ir sveiki užkandžiai. „Žmonėms, kurie dirba įprastu grafiku 8.00–17.00 val. pusryčiauti reikėtų dar namuose, tam idealiai tinka košė, grūdai, vaisiai arba kiaušiniai. Pietums labiausiai tiktų liesa mėsa arba žuvis, ryžiai arba grikiai ir daržovių porcija. Tarp pagrindinių valgymų patartina užkandžiauti – priešpiečiams puikiai tinka obuoliai ar bananai, o pavakariams galima suvalgyti salotų“, – sako R. Molotkova. Dėl netinkamos mitybos daugelio organizmas kenčia nuo svarbiausių medžiagų, vitaminų trūkumo, o tai lemia tiek mūsų fizinę, tiek ir emocinę būseną.

Daugiau
10/02/2018

Pasaulinė širdies diena: „sauja tablečių“ – ne išeitis
Minint Pasaulinę širdies dieną (rugsėjo 29 d. ) sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų rekomendacijų. Apie tai, į ką ypač svarbu atkreipti dėmesį vartojantiems daugiau nei vieną vaistą ar papildą širdžiai, ir kodėl tokie kasdieniai produktai kaip brokoliai, greipfrutai ar žalioji arbata gali būti ne į naudą vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus, aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Ramutė Ulinskienė. ** Kaip dažnai žmonės, užėję į vaistinę, teiraujasi ne tik vaistų, bet ir maisto papildų ar kitų priemonių  širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti? Visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet pasiglemžia apie 17 mln. gyvybių, o Lietuvoje jos yra viena dažniausių mirties priežasčių. Tad maisto papildai ar vaistai širdies ir kraujagyslių veiklai gerinti taip pat yra vieni paklausiausių, žmonės jų vaistinėse teiraujasi, klausia, ką naujo vaistininkai gali pasiūlyti. Dažnai teiraujamasi gudobelės, vadinamosios širdies duonos, preparatų, o taip pat kalio-magnio papildų, taip pat populiarūs česnako, ginkmedžio ar valerijono pagrindu pagaminti preparatai, Omega-3 riebalų rūgštys, kurių organizmas pats nepasigamina, o širdžiai jos tikrai labai svarbios. Sakote, kad žmonės linkę įsigyti nereceptinių preparatų ir papildų širdžiai stiprinti. O ką vertėtų žinoti apie vaistų, maisto papildų derinimą ir sąveiką su kitais vaistais ar net maisto produktais? Šis klausimas išties aktualus. Žmonės dažniau klausia, kaip vaistus vartoti, kada juos gerti – ryte ar vakare, prieš ar po valgio. Tačiau jei vaistininkas nepaklausia, tai retas kuris pats pasiteirauja, kaip vienas vaistas dera su kitu, kokią įtaką jų veikimui turi kartu vartojami maisto produktai. O tiesa ta, kad savo nuožiūra išgerti „saują tablečių“ tikrai ne visada yra į sveikatą. Ypač tai aktualu žmonėms, vartojantiems cholesterolį mažinančius ar širdies veiklą gerinančius vaistus. Kartais netinkamas vaistų, maisto papildų ar maisto produktų vartojimas gali sukelti apsinuodijimą, o ypač sunkiais atvejais – netgi gyvybei pavojingą šalutinį poveikį. Visada, kai kyla klausimų apie vaistų sąveikas, ypač, jei vartojami kelių rūšių vaistai, kviečiame nemokamai pasitikrinti „Gintarinėje vaistinėje“ vaistų suderinamumą, pasitarti su specialistais dėl jų saugaus vartojimo. Visi turbūt yra skaitę tuos ilgus informacinius lapelius, kuriuose vardijami šalutiniai poveikiai, tačiau retas kuris pagalvoja, kad tai aktualu ir jam? Geri būtų, kad visi tuos lapelius skaitytų. Deja, bet realybė kiek kitokia. Be to, tik gydytojas ar vaistininkas gali pasakyti, kad pavyzdžiui, geriant antibiotikus kartu su bet kuriais kitais vaistais, gali atsirasti hipokalemija arba hipomagnezija – kalio arba magnio trūkumas, o širdies ligomis sergantiems tai ypač aktualu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali silpninti ir lėtinti hipertenzinių vaistų, skirtų kraujospūdžio mažinimui, veikimą. Antidepresantai gali veikti priešingai – padidinti hipertenzinių vaistų koncentraciją kraujyje. Maža to, jokiame lapelyje nebus aiškiai parašyta, kad, pavyzdžiui, net ir tokie kasdieniai produktai kaip brokoliai ar žalioji arbata gali slopinti varfarino, kraujo krešėjimą mažinančio vaisto, įsisavinimą, o alkoholis ar greipfrutų sultys gali visiškai iškreipti medikamentų poveikį. Greipfrutų ir vaistų sąveika gali sukelti stiprius raumenų skausmus ar net raumenų bei nervų sistemos ligas.    Kokia tuomet galėtų būti tinkamiausia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika? Galima vartoti gudobelių preparatus su magniu arba kofermentu Q10, nes gudobelė turi širdžiai ir kraujagyslėms labai reikalingų B1, B2, B6, B9 vitaminų, kurie stiprina širdies raumenį, padidina širdies raumens susitraukimo jėgą, gerina organizmo aprūpinimą deguonimi. Kita širdžiai naudinga medžiaga – augalinės kilmės antioksidantas resveratrolis, veikiantis laisvuosius radikalus ir reguliuojantis cholesterolio kiekį kraujyje. Labai naudinga aronija, mažinanti arterinį kraujo spaudimą ir reguliuojanti širdies ritmą, ąžuolo žievės preparatai, baltažiedė notrelė, gerinanti širdies darbą. Cholesterolio kiekį kraujyje kontroliuoti padeda raudonosios mielės arba monakolinas K, gaminamas iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, o natokinazės fermentas, gaunamas iš fermentuotų sojų, gerina kraujotaką. O kas labiausiai kenkia širdies veiklai?  Ko saugotis norint išsaugoti sveiką širdį? Širdžiai labiausiai kenkia stresas, įtampa, gyvulinės kilmės maistas, užkemšantis kraujagysles. Žmonės, mėgstantys valgyti sūrų, rūkytą maistą, neįvertina, kad didelis valgomosios druskos kiekis organizme didina kraujospūdį, skatina hipertenziją. Taip pat širdžiai labai kenksmingas yra rūkymas, kurio metu padažnėja širdies susitraukimai, didėja arterinis kraujospūdis, organizmui ima stigti deguonies. Širdies veiklai kenkia sėdimas darbas ir bet kokios kitos gretutinės ligos. Skaičiuojama, kad net 75% žmonių, sergančių diabetu, miršta būtent nuo kraujagyslių ir širdies ligų. Dažnas klysta manydamas, kad vaistai nuo padidėjusio cholesterolio kenkia kepenims, todėl atsisako juos vartoti. O turėtų būti priešingai, nes juk padidėjęs blogasis cholesterolis yra aiškus ženklas, signalizuojantis apie širdies ligas. Širdį stiprinti padeda aktyvi fizinė veikla, buvimas gryname ore, kokybiškas poilsis, subalansuota mityba.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu