Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

08/10/2018

Streso išprovokuotos odos ligos
Sutrikęs širdies ritmas, slenkantys plaukai ar nusilpęs imunitetas – tai ne vienintelės problemos, kurios atsiranda dėl patiriamo streso. Jį jaučia visas mūsų organizmas, taip pat ir oda. Kai jaučiame nerimą, organizmas išskiria streso hormoną, kuris suintensyvina riebalų liaukų veikla ir tai paaštrina kai kurias odos ligas. Kaip jas gydyti? Gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė teigia, kad dažniausiai nuo streso paūmėja lėtinės odos ligos – žvynelinė, egzema, dermatitas, neretai paūmėja ir aknė bei rožinė. Taip pat dėl streso gali pradėti plisti baltmė. „Jaučiamas stresas neretai paaštrina ir odos infekcijas, pavyzdžiui, pūslelinę. Apie 90 proc. žmonių turi herpes simpex virusą ir yra jo nešiotojai. Tik jei šio viruso žmogus neturi, ir stresas jo neiššauks“, – paaiškina gydytoja. „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė priduria, kad kai kuriems žmonėms būdingas ir nuolatinis, pasikartojantis pūslelinės pasireiškimas, todėl, norint to išvengti, prieš stresines situacijas rekomenduojama vartoti vitaminą C. Jis stiprina imunitetą ir sumažina infekcijos paūmėjimus. Jokios savigydos Vaistininkė sako, kad su odos problemomis ir ligomis, kurias sukelia nervų sistema, reikia kovoti, ne tik priemonėmis, kurios gydo odą. Ji rekomenduoja tuo pačiu metu vartoti ir imunitetą bei nervų sistemą stiprinančius preparatus. „Tačiau, jokiu būdu negalima užsiimti savigyda. Kiekvienam individuliai gydymą turi paskirti gydytojas. Paprastai žmonės, norėdami, kuo greičiau išsigydyti atsiradusius bėrimus ar paūmėjusią ligą, tepa ant savo odos viską iš eilės. Bet norėdami sau padėti, jus tik pakenksite, o liga tik dar labiau paūmės“, – pabrėžia „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė. Pasak jos, norint sustiprinti nervų sistemą, patariama vartoti B grupės vitaminus. Taip pat labai naudingi ir B grupės vitaminų bei magnio deriniai, nes, patiriant stresą, ne tik nusilpsta nervų sistema, bet ir iš organizmo pasišalina magnio atsargos. Atskirti sudėtinga Gydytojos dermatovenerologės I. Kisielienės teigimu, susivokti ir suprasti, kad būtent stresas kenkia odai, ganėtinai sudėtinga. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis odos problemos kartojasi. „Vienkartinis išbėrimas, trunkantis trumpai, turbūt didesnių problemų nesukels, tačiau jeigu tai  antras, trečias ar ketvirtas kartas, reiktų pergalvoti, kodėl bėrimas ar kitas simptomas atsirado. Patarčiau permąstyti, kas vyko vakar: kaip miegojote, ką valgėte ir ką veikėte“, – rekomenduoja I. Kisielienė. Sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad kai esame įsitempę, mūsų kūnas nori apsaugoti odą sukeldamas uždegiminius procesus, todėl stresas dažnai iššaukia odos niežėjimą ir pleiskanojimą. Pajutus šiuos simptomus, gydytoja pataria kuo mažiau kasytis, nes dėl to odos būklė tik blogės.  

Daugiau
08/10/2018

Dar kartą apie miegą
Elektros lemputę pasauliui pristatęs Tomas Edisonas miegą vadino „absurdu, blogu įpročiu“ ir žadėjo elektra padėtį ištaisyti. Iš dalies jam tai pavyko. Šiandien miegame vidutiniškai 2–3 valandomis trumpiau nei mūsų seneliai. Dar 2004 m. apklausų duomenys rodė, kad lietuviai miega vidutiniškai 8,58 val., 2016 m. vidurkis jau tesiekė 7,5 val. Tik bėda, kad skirtinai nei tikėjosi Edisonas, mokslininkai atsisakyti miego nepataria. Dažnai manoma, kad miegas trukdo gyventi, bet tikroji rykštė yra miego stoka. Viskas, ką mokslininkams ligi šiol pavyko išsiaiškinti apie miegą, pabrėžia jo svarbą psichinei ir fizinei sveikatai. Miego ir budrumo ciklas yra esminė žmogaus biologijos savybė – prisitaikymas gyventi besisukančioje planetoje su jos nesibaigiančiu dienos ir nakties ratu. Deja, šiais laikais visi bando apeiti sistemą: migdomaisiais vaistais kovoja su nemiga, o kava mėgina nuvyti žiovulį ir bando išvengti painios kelionės, į kurią kas vakarą turėtume leistis. Geresnę naktį 4–5 kartus įveikiame kelis miego etapus, kurių kiekvienas pasižymi tam tikromis savybėmis ir tikslais. Pirmųjų dviejų etapų metu, mums užmigus, smegenys toliau veikia ir pradeda redagavimo procesą: sprendžia, kuriuos prisiminimus pasilikti, o kurių atsisakyti. Kitaip tariant, miegant įtvirtinama per dieną gauta informacija. Pirmajame 90 min. miego cikle pirmi du etapai kartais gali tęstis iki maždaug 50 min. Pirmiesiems etapams baigiantis, žmogaus širdies ritmas sulėtėja, sumažėja kūno temperatūra. Galutinai pradingsta išorinės aplinkos suvokimas. Žmogus pasineria į ilgus trečiąjį ir ketvirtąjį etapus. Įžengiama į gilaus miego tarpsnį, kuris primena komą. Šis miegas smegenims toks pat būtinas, kaip maistas kūnui. Jis skirtas ne sapnams, o fiziologinei namų ruošai. Pavyzdžiui, giliai įmigus mūsų ląstelės pagamina daugiausia augimo hormono, kuris visą gyvenimą būtinas kaulų ir raumenų veiklai palaikyti. Šio miego tarpsniu susigrąžiname jėgas. Vėliau vyksta dar įdomesni dalykai. Paprastai sveikas miegas prasideda cikliškai pereinant visus etapus iki ketvirtojo, akimirksniui nubundant ir 5–20 min. pasineriant visiškai į kitokį – akių trūkčiojimo – tarpsnį. Kiekviename kitame cikle akių trūkčiojimo etapas yra maždaug dvigubai ilgesnis. Jo metu sapnuojame, net jei vėliau sapnų neprisimename. Sapnuoja visi, tačiau laimei, kol sapnuojame, esame paralyžiuoti. Tai, kad sapnų neprisimename, tik rodo, kad kietai miegame. Jei ilsimės natūraliai be žadintuvo, miegas paprastai baigiasi po paskutinio tos nakties sapno. Geriausią laiką pabusti galima apskaičiuoti pagal miego trukmę, bet labiausiai prabudina dienos šviesa. Jai įsiskverbus pro akių vokus ir pasiekus tinklainę, pasiunčiamas signalas į smegenų gelmėse esančią sritį. Tą akimirką pabundame. Mokslininkai sako, kad naktį tinkamiausia raudona šviesa, nes ji mažiausiai budina ir keičia paros biologinį laikrodį. O didžiausias priešas – mėlyna šviesa, kurią skleidžia televizoriai, kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Kuo mėlynesnė ir ryškesnė šviesa, tuo labiau tikėtina, kad ji numalšins melatonino (jis organizmui praneša, kad atėjo naktis) išsiskyrimą ir paslinks miego ciklą, ypač jei ji šviečia naktį iš arti esančių elektroninių ekranų. Paradoksalu, nors miegame mažai, tačiau plačiai paplitusi problema yra nemiga. Tiesa mokslininkai tvirtina, kad džiaugtis nereikėtų ir tiems, kurie gali greitai užmigti bet kur. Tai aiškus požymis, kad tokiam žmogui gerokai trūksta miego. O nepakankamai miegantys žmonės irzlesni, paniurę ir neracionalūs. „National Geographic Lietuva“ informacija

Daugiau
08/10/2018

Kokį pavojų knarkimas sukelia knarkiančiajam?
Knarkimas – tai ne tik ramybę drumsčiantis ir iš proto aplinkinius varantis triukšmas. Dažnai jį palydi rimti miego sutrikimai, kurie pirmiausia alina pačio knarkiančiojo organizmą. Maždaug pusė knarkiančiųjų skundžiasi padidėjusiu mieguistumu ir darbingumo sumažėjimu. O tai sukelia pavojų ne tik pacientui, bet ir didina nelaimingų atsitikimų riziką. Nuolatiniu knarkimu skundžiasi daugiau nei 20 proc. moterų ir daugiau nei 40 proc. vyrų. Kadangi knarkimas dažnai yra ir pirmasis rimto miego sutrikimo – miego apnėjos simptomas, visiems pacientams, besikreipiantiems į specialistus dėl knarkimo, rekomenduojamas ir tyrimas miego laboratorijoje galimai obstrukcinės miego apnėjos diagnozei nustatyti. Sergant obstrukcine miego apnėja pacientus kamuoja kvėpavimo pauzės miego metu. Taip sumažėja kraujo įsotinimas deguonimi. Organizmas, norėdamas apsaugoti ligonį nuo deguonies trūkumo, jį „žadina“. Todėl obstrukcine miego apnėja sergančiuosius vargina dažni prabudimai arba mikroprabudimai. Nors mikroprabudimų pats sergantysis neatsimena, nes jie tetrunka tik 3-15 sekundžių, dėl jų sutrinka normali miego struktūra. Sergantieji pabunda pavargę, nepailsėję, mažėja jų darbingumas, dienos metu jie jaučiasi mieguisti, jų miegas pasidaro neramus, vargina prakaitavimas. Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia skirtingomis stadijomis, kurios sunkumas nustatomas skaičiuojant kvėpavimo pauzių dažnumą miego metu laboratorijoje. Po tyrimo, priklausomai nuo pauzių dažnumo, įvertinama komplikacijų organizmui rizika, tuomet ir parenkamas tinkamiausias gydymo metodas. Miego apnėją sukelti gali keletas priežasčių: kvėpavimo takų susiaurėjimas, gomurio tonzilių padidėjimas, didesnės apimties minkštasis gomurys bei gomurio liežuvėlis, aukšta liežuvio padėtis ar liežuvio tonzilės išvešėjimas. Taip pat tikimybę sirgti didina ir antsvoris. Geriausi chirurginio gydymo rezultatai pasiekiami pacientams, kurių knarkimo problemos sąlygotos anatominių priežasčių. Tai reiškia, jog esant didelio laipsnio nutukimui, chirurginis gydymas nebus toks veiksmingas. Kūno svorio didėjimas gali lemti ir atkryčius. Todėl siekiant kuo efektyvesnio rezultato būtina keisti gyvenimo būdą, o esant gretutinėms ligoms – jas kontroliuoti. Nuolatinis knarkimas bei miego apnėja ne tik blogina sergančiųjų ir jų miego partnerių gyvenimo kokybę, bet ir didina nelaimingų atsitikimų sukėlimo riziką. Įrodyta, jog sergantieji miego apnėja dėl nuolatinio nuovargio ir mieguistumo susiduria su 7 kartus didesne tikimybe patirti eismo įvykį nei sveikieji. Taip pat statistika rodo, jog net iki 20 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių sukėlėjai buvo sergantieji obstrukcine miego apnėja. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo pacientams suaktyvėja simpatinė nervų sistema, todėl net apie 50 proc. sergančiųjų obstrukcine miego apnėja serga ir arterine hipertenzija. Be to šiems ligoniams ženkliai didėja rizika susirgti kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Pastebėta, kad 23 proc. sergančiųjų miego apnėja per 10 metų patiria miokardo infarktą, o 14 proc. – smegenų insultą. Ieškodami būdų, kaip išspręsti knarkimo sukeliamas problemas, vis daugiau pacientų kreipiasi pagalbos į specialistus. Jeigu gydymas taikomas dar ankstyvoje ligos stadijoje, tuomet operacija atliekama mažai invazinėmis priemonėmis, o pacientas darbingas būna jau kitą dieną. Sergant obstrukcine miego apnėja atliekamos kiek didesnės apimties operacijos. Pooperacinis laikotarpis šiuo atveju trunka 10-14 parų, kurį palydi savaitės trukmės, vidutinio intensyvumo skausmas. Operacijų dėka iki 90 proc. pacientų išnyksta arba ženkliai sumažėja knarkimo problemos, o kvėpavimo pauzių miego metu skaičius pranyksta ar ženkliai sumažėja iki 80 proc. pacientų. Be to, po šių operacijų sumažėja ar išnyksta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, normalizuojasi pacientų kraujospūdis. Nuo kūno padėties priklausomam knarkimui retais atvejais padeda ir pozicinė miego terapija. Tam pasitelkiamos įvairios priemonės, kaip pižamoje įsiūtas teniso kamuoliukas ar specialios kuprinės, kurios trukdo miegoti tam tikroje pozicijoje. Esant viršsvoriui, numesti papildomi kilogramai taip pat gali teigiamai įtakoti knarkimą bei obstrukcinės miego apnėjos eigą, tačiau yra ir daug nepagrįstų gydymo priemonių. Nėra jokių mokslinių įrodymų, jog įvairių gamintojų siūlomi nosies ar gerklės purškalai, landų išplėtėjai ar burnos įdėklai būtų veiksmingi, gydant knarkimą bei miego apnėją. Todėl sergant lengva ar vidutinio sunkumo forma, kol gydymo apimtys nėra itin didelės – rekomenduojama problemas išspręsti chirurginiu būdu.

Daugiau
08/10/2018

Kaip apsisaugoti nuo karščio?
Perkaitimas - tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija ir pakyla kūno temperatūra.Perkaistama, kai: aukšta aplinkos temperatūra; didelė santykinė oro drėgmė; patalpos nevėdinamos; didelis fizinis krūvis. Greičiau perkaista nutukę, pavargę, neištvermingi, vaikai ir senyvi žmonės. Kodėl perkaitimas pavojingas? Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai - dažniausiai kai ji būna didesnė negu +38°C, atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli. Veidas parausta, padažnėja pulsas (110-160 kartų per min.) ir kvėpavimas (pastarasis būna paviršutinis, įkvepiama daugiau kaip 20 kartų per minutę). Jei kūno temperatūra pakyla dar daugiau (būna didesnė kaip +41°C) ir tokia būklė užsitęsia, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti. Saulės smūgis Galimas ir taip vadinamas lokalus perkaitimas esant giedram orui ir nedėvint jokio galvos apdangalo. Saulės spindulių spektras yra platus ir gali įšildyti ne tik odos paviršių, bet ir giliau esančius audinius. Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, įšyla galvos smegenų dangaluose esančios kraujagyslės, jos plečiasi, didėja intrakranijinis spaudimas ir dėl to vystosi smegenų hiperemija, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl ima trikti galvos smegenų funkcija. Taigi saulės smūgis - tai galvos smegenų pažeidimas, tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą galvą arba sprandą. Galvą skauda, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus ima vemti, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo). Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas (šilumos smūgis) ištinka kartu. Todėl būtina taikyti kompleksines pirmosios pagalbos priemones, t.y. šaldyti nukentėjusiojo galvą ir teikti tokią pirmąją pagalbą kaip perkaitus. Pirmoji pagalba  Skubiai išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos! Paguldykite pavėsyje, vėsioje aplinkoje. Atsagstykite drabužius (atsekite apykaklę). Vėdinkite (vėduokle, ventiliatoriumi). Nukentėjusįjįšaldykite: ant kūno dėkite sudrėkintą vandenyje paklodę, rankšluostį, ant stambių kraujagyslių (kaklo, pažastų, kirkšnies) dėkite kelis šaltus kompresus, ledų. Jei nukentėjusysis sąmoningas, duokite gerti vandens. Vežkite į gydymo įstaigą. Svarbiausia – tinkamai apsirengti. Dėvėkite lengvus medvilninius drabužius, venkite drabužių iš sintetinių audinių, avalynę rinkitės odinę, nepamirškite galvos apdangalų. Ribokite fizinį aktyvumą. Darbus geriau atlikite anksti ryte arba vakare. Poilsiaujant gamtoje – pasirinkite vietą pavėsyje, būkite po skėčiais, ribokite buvimo laiką atviroje saulėje. Esant aukštai aplinkos temperatūrai suintensyvėja prakaitavimas, kartu su prakaitu netenkama svarbių organizmo gyvybinėms funkcijoms druskų. Atkreipkite dėmesį, kad per karščius būtina gaivintis dažniau nei apima troškulys - skysčius reikia gerti pastoviai, po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol ištrokšite. Geriausiai gerti tinka mineralinis, mineralizuotas, paprastas geriamasis arba pasūdytas vanduo. Venkite skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ir saldikliais – tai skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Nepatartinas riebus ir sunkiai virškinamas maistas. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, daugiau vartoti vaisių ir daržovių. Jeigu sergate širdies - kraujagyslių sistemos ligomis, būkite dėmesingi savo sveikatos būklei. Pasivaikščiojimams rinkitės rytinį ar vakarinį laiką, ribokite fizinę veiklą, sekite sveikatos būklę. Dr. Vadimas Dechtiaris

Daugiau
08/10/2018

Kepenis gali pražudyti nesaikingas vaistų vartojimas
Prarastas apetitas, silpnumas, nuovargis – tokie negalavimai gali varginti sergant kepenų uždegimu hepatitu. Medikamentinis hepatitas – klastinga liga, kurios apie 20–30 proc. atvejų nepavyksta laiku nustatyti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja gastroenterologė Jolanta Šumskienė įspėjo, kad pažeistos dėl vaistų kepenys siunčia apgaulingus signalus, niekuo nesiskiriančius nuo kitų ligų. Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, 32,1 proc. vyrų ir 46,8 proc. moterų Lietuvoje vartoja gydytojo paskirtus vaistus bei 46,7 proc. moterų ir 65,2 proc. vyrų – nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus ir vitaminus. Net trečdalis jų nesivadovauja vaistų vartojimo instrukcijomis. Tai rodo, kad daug kas neįvertina pavojaus, kylančio dėl šalutinio vaistų poveikio. Sunkus medikamentinis hepatitas gali užklupti net jaunus žmones. Gydytoja J. Šumskienė prisiminė jauno vyro istoriją. Daug sportuodamas ir norėdamas užsiauginti raumenis jis pradėjo vartoti papildus. Įtariama, kad jų sudėtyje galėjo būti hormonų androgenų. „Vaikinas norėjo atrodyti kaip filmo herojus, o tapo sunkiu ligoniu, nes neatlaikė kepenys. Nors jis neprisipažino, kad vartojo hormonus, vadinamuosius androgenus, bet tyrimai rodė, kad būtent šios medžiagos, skatinančios raumenų augimą, galėjo pažeisti kepenis. Išsivystė medikamentinis hepatitas, kuris vargino net kelis mėnesius“, – pasakojo gydytoja J. Šumskienė. Netgi noras atsikratyti antsvorio gali būti pragaištingas kepenims. Į gydytojos J. Šumskienės rankas pateko viena kaunietė. Įsigijusi turguje iš Kinijos atvežtų žolinių preparatų, ji stengėsi sulieknėti. Kai moteris atsidūrė ligoninėje, jai buvo nustatytas kepenų uždegimas, tačiau specialistams nepavyko išsiaiškinti, kokių medžiagų mišinys sukėlė tokias pasekmes. Hepatitas gali išsivystyti ir dėl neteisingo antivirusinių vaistų vartojimo. Vaistai nuo karščiavimo ir peršalimo, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto, taip pat gali susargdinti, jei žmogus imasi savigydos. Ypač pavojingos didelės paracetamolio dozės. Paracetamolis dažnai naudojamas kaip viena sudėtinių dalių preparatų, malšinančių peršalimo negalavimus. Būna ir taip, kad norėdami greitai pasveikti žmonės prisiperka skirtingų pavadinimų, bet panašios sudėties tablečių, ir geria jas vieną po kitos. Dėl šalutinio vaistų poveikio pasitaiko ir liūdnų istorijų. Taip atsitiko vienai jaunai merginai, kuri išgėrė daug paracetamolio tablečių, net neprisiminė, kiek jų buvo. Nukentėjusiosios būklė buvo sunki. Medikams nepavyko jos išgelbėti, nors ir buvo persodintos kepenys. – Kas yra medikamentinis hepatitas? Kodėl apie tai svarbu kalbėti? – paklausiau gydytojos gastroenterologės J. Šumskienės. – Medicinos literatūroje nurodoma, kad vaistų sukelti pažeidimai nėra reti. Lietuvoje nėra tikslios statistikos, tačiau sergamumas ir mirštamumas dėl šių pažeidimų yra didelis. Kasmet užregistruojama daugiau nei 1000 vaistų sukeltų ūminio kepenų nepakankamumo atvejų, iš jų – 41 proc. dėl acetaminofeno toksinio poveikio. Neįmanoma sudaryti išsamaus sąrašo vaistų, kurie alina kepenis. Jų būtų daugiau nei tūkstantis. Būtina suprasti, kad tai atsitinka tik tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, kepenis gali pažeisti tiesiogiai hepatotoksiškai veikiantys vaistai, kurių poveikį galima prognozuoti, nes jų toksiškumas priklauso nuo dozės. Bet yra ir tokių vaistų, kurių poveikis kepenims neprognozuojamas, jis nepriklauso nuo dozės, gydymo trukmės ir farmakologinio vaistų veikimo. – Kaip manote, kokia dalis medikamentinio hepatito atvejų lieka nediagnozuota? – Tai priklauso nuo kepenis pažeidusio preparato veikimo mechanizmo, nuo dozės, paciento organizmo būklės. Pažeidimas gali pasireikšti požymiais, būdingais ir kitoms ligoms: vėmimu, pykinimu, gelta, pilvo skausmu, silpnumu. Taip pat nėra patikimų diagnostikos metodų. Galima įtarti medikamentinį kepenų pažeidimą, jei nutraukus medikamento vartojimą, gerėja būklė, būna geresni kepenų fermentų tyrimų rodikliai. Kai diagnozė yra neaiški, reikia atmesti kitas kepenų ligas – hepatitus A, B, C, citomegalo virusinį hepatitą, alkoholinį kepenų pažeidimą, kepenų suriebėjimą – steatozę. Kadangi sunku diagnozuoti, apie 20–30 proc. medikamentinio hepatito atvejų lieka nenustatyti. – Kokios yra medikamentinio hepatito rūšys? – Medikamentinis hepatitas gali būti skirstomas pagal trukmę, pavyzdžiui, žaibinis, kai per keletą dienų ar keletą savaičių išsivysto sunkūs kepenų pažeidimo požymiai: ryški gelta, sutrinka kraujo krešumo rodikliai, vystosi kepenų nepakankamumo komplikacijos, kurios pasireiškia neurologiniais bei psichikos sutrikimais. Medikamentinis hepatitas gali būti ir ūminis, kai liga išsivysto iki 3 mėnesių. Dar viena šios ligos forma – lėtinis medikamentinis hepatitas, trunkantis ilgiau nei tris mėnesius. – Kokie negalavimai gali užklupti? – Jei kepenys yra pažeidžiamos tiesioginio veikimo hepatotoksinių vaistų, klinika gali pasireikšti labai greit ir audringai. Žaibiškai progresuoja kepenų nepakankamumas. Pacientas gali mirti, jei laiku nebus persodintos donoro kepenys. Bet būna atvejų, kai yra tik nežymūs pilvo diskomforto požymiai, tada tikrąją ligos priežastį išduoda laboratorinių tyrimų pokyčiai. – Ką reikia daryti, norint išsaugoti sveikas kepenis? – Prieš pasirenkant vaistą, svarbu surinkti kuo daugiau informacijos apie jį, racionaliai apžvelgti savo sveikatos būklę ir būtinai pasikonsultuoti su gydytoju. Norint įvertinti kepenų pažaidos riziką, būtina atsižvelgti į kepenų ir inkstų funkciją, o kilus neaiškumams dėl preparato poveikio kepenims, atlikti kepenų fermentų tyrimus. Kepenų pažeidimui vaistais gali turėti įtakos amžius, lytis, vaistų vartojimo būdas, vaistų tarpusavio sąveika. Labai svarbu išsiaiškinti, ar pacientas neserga lėtine kepenų liga. Sergant įvairiomis kepenų ligomis, sutrinka vaistų metabolizmas kepenyse, pasikeičia organizmo reakcija į veikliąją medžiagą. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar žmogus nėra alergiškas vaistams, nėra priklausomas nuo narkotikų, alkoholio ir kt. – Kaip susiję kepenų suriebėjimas ir hepatitas? – Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – tai viena dažniausių kepenų ligų ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra paplitę tokie rizikos veiksniai kaip centrinio tipo nutukimas, 2-ojo tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, metabolinis sindromas. Kepenų suriebėjimą (steatozę) taip pat gali sukelti ir įvairūs medikamentai. Tyrimai rodo, kad JAV suaugusiųjų sergamumas nealkoholine suriebėjusių kepenų liga yra 30–40 proc., kitose pasaulio šalyse šis skaičius svyruoja nuo 6 iki 35 proc. Manoma, kad nealkoholine suriebėjusių kepenų liga serga apie 3–5 proc. populiacijos, o didelės rizikos pacientų (smarkiai nutukusiųjų ar sergančiųjų diabetu) sergamumas siekia iki 90 proc. – Jei pacientas vartoja bent dviejų rūšių skirtingus vaistus ilgą laiką, kaip dažnai rekomenduojama atlikti tyrimus dėl hepatito? Kokie tyrimai padeda nustatyti teisingą diagnozę? – Nėra specifinių tyrimų, būdingų tik medikamentiniam hepatitui. Ilgą laiką vartojantiems vaistus pacientams patariama tirti kepenų fermentus kas 6 mėnesius, kartą per metus atlikti pilvo organų ultragarso tyrimą. – Ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie vaistų šalutinį poveikį kepenims? – Galima naudotis atviros prieigos duomenų baze LiverTox, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapiu, kur pateikiama informacija apie vaistinį preparatą. Norint išvengti vaistų sukelto kepenų pažeidimo ar kitų nepageidaujamų reakcijų, būtina įvertinti medikamento vartojimo tikslingumą, susipažinti su įspėjimais bei atsargumo priemonėmis. Dažniausiai kepenis pažeidžia antibiotikai. Pavyzdžiui, amoksacilino ir klavulano rūgšties darinys augmentinas, veikdamas toksiškai kepenis, sukelia cholestazinį pažeidimą. Panašus poveikis ir kitų antibiotikų. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo rečiau sukelia kepenų funkcijos sutrikimus, tačiau Lietuvoje jie yra vieni dažniausiai vartojamų vaistinių preparatų. Šio farmakologinio pogrupio populiariausi preparatai yra acetilsalicilo rūgštisdiklofenakas ir ibuprofenas.Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo pasaulyje sukelia iki 10 proc. kepenų pažeidimo atvejų. Taip pat kepenis gali alinti priešgrybeliniai, prieštuberkulioziniai, kontraceptiniai, citostatiniai vaistai, kai kurios vaistažolės. Norėčiau pažymėti, kad geriamieji kontraceptiniai vaistai, anaboliniai steroidai gali sąlygoti kepenų navikų adenomos ar kepenų vėžio išsivystymą. – Kokiais būdais galime apsaugoti kepenų ląsteles? – Pagrindinis gydymo principas, kuris žinomas nuo Hipokrato laikų – nepakenkti ligoniui. Jei įmanoma, būtina pasirinkti vaistinį preparatą, darantį mažiausią poveikį kepenims. Galbūt verta pradėti gydyti ligonį mažesnėmis dozėmis ir stebėti kepenų funkciją? Kadangi nėra vienos priežasties, lemiančios hepatitą, reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius. Juk daug kas priklauso nuo žmogaus organizmo, net susirgus gripu, kai kas geria daug paracetamolio, bet ne visiems išsivysto medikamentinis hepatitas. Galima profilaktiškai skirti kepenis apsaugančių preparatų. Jei tyrimai rodo, kad pakilo kepenų fermentai, gydytojai dažniausiai pataria vartoti hepatoprotektorius – kepenų ląsteles apsaugančias priemones. Tai gali būti ir augalinės kilmės preparatai. Yra žinoma, kad kai kurių augalų ekstraktai, gerinantys kepenų veiklą, pasižymi taip pat apsauginiu poveikiu kepenims. Moksliniai tyrimai rodo, kad naujas, efektyvus ir saugus būdas padėti kepenims yra silimarino (iš tikrųjų margainių ekstrakto), kurkumino (iš daržinių ciberžolių ekstrakto), piperino (iš juodųjų pipirų ekstrakto) junginys. Kad kepenys saugotų mūsų organizmą ir galėtų atlikti savo darbą, turi pasistengti ir pats žmogus. Kepenų priešai – alkoholis ir riebus, perdirbtas ir sunkiai virškinamas maistas. Gerbdamas savo kūną, žmogus turi reguliuoti mitybą, nevartoti alkoholio, laikytis darbo ir poilsio režimo. Vaistų vartojimas turi būti derinamas kartu su kitomis priemonėmis, tik tada žmogus gali ilgai džiaugtis gera savijauta.

Daugiau
08/05/2018

Kenksmingos priemaišos vaistuose gali sukelti DNR pažaidas
Europos vaistų agentūra (EMA) liepos pradžioje išplatino pranešimą spaudai apie vaistų, turinčių veikliosios medžiagos valsartano, išėmimą iš rinkos. Veikliojoje medžiagoje rasta kancerogeninių priemaišų. JAV paskelbė preliminarų rizikos sveikatai įvertinimą.

Daugiau
08/03/2018

Kaip pagerinti miego kokybę vyresniame amžiuje?
Nemiga – viena dažna problemų, su kuria ypač susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Ir jei šis miego sutrikimas trunka ilgesnį laiką, tai iš ties tampa rimta problema. Kokybiško miego trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų: dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės tampa dirglesni, jautresni, suprastėja jų atmintis. Be to, nepakankamai miegant gali atsirasti virškinimo trakto sutrikimų.

Daugiau
08/03/2018

Sportas nėštumo laikotarpiu: „ne“ dviračiui ir riedučiams
Nuomonė, kad nėštumo metu moteris negali arba neturi aktyviai sportuoti, yra visiškai pasenusi. „Dabar gydytojai šiuo moterų gyvenimo laikotarpiu ne tik nedraudžia (išskyrus nėštumą su komplikacijomis), bet net rekomenduoja aktyvias treniruotes, nes pratimai gerina bendrą sveikatą, palaiko emocinį stabilumą ir paruošia moterų organizmą gimdymui. Svarbiausia pasirinkti tinkamą sporto rūšį ir pratimų skaičių“, – sako „4F“ prekės ženklo ambasadorė, patyrusi trenerė ir būsimoji mama Inga Žuolytė.

Daugiau
08/03/2018

Įdomūs faktai, kurių tikrai nežinojote apie kurkuminą
Ciberžolė, nuo seno žinoma dėl puikių savo skonio savybių, šiuo metu yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų priešvėžinių augalų. Teksaso medicinos centro (JAV) duomenimis, kurkumino ekstraktas skatina būtent vėžinių ląstelių žūtį, nepažeisdamas sveikųjų ląstelių. Kurkuma taip pat potencialiai gali užkirsti kelią onkologiniams susirgimams.

Daugiau
07/27/2018

Atminties paslaptys ir kaip ją stiprinti
Iki šiol nebuvo nustatyta aiškios atminties lokalizacijos smegenyse, tačiau tapo aišku, kurios jos sritys yra susijusios su atminties procesais. Paaiškėjo, kad atminties mechanizmai priklauso nuo nervinių ląstelių būklės, nuo nenutrūkstamo judėjimo pro ląstelės membraną, nuo bioelektrinių ir cheminių procesų, vykstančių daugelyje smegenų centrų vienu metu. Taigi atmintis yra tarsi nenutrūkstamas judėjimas. Jam sumažėjus ir dėl to susilpnėjus nerviniam impulsui ar sumažėjus neurocheminių medžiagų kiekiui, kurios dalyvauja atminties procesuose, įsiminimas blogėja.

Daugiau
07/27/2018

Pavojingosios išeminės širdies ligos
Išeminė širdies liga – tai širdies liga išsivysčiusi kemšantis širdies kraujagyslėms dėl aterosklerozės ar trombo. Pasak Kauno „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytojos kardiologės Eglės Kazakauskaitės, skirtingai visuomenėje vyraujančiai nuomonei, tai nėra vien vyresnio amžiaus žmonių liga.

Daugiau
07/27/2018

Ką reikia žinoti apie SOS tabletes?
Yra daugybę diskusijų ir klausimų, kokias kontraceptines priemones reikėtų naudoti ir kokią įtaką jos daro moterų organizmui. Neretai sprendimą, ką ir kaip naudoti, merginos priima tik pasikonsultavusios su specialistais ir įvertinusios alternatyvas. Tačiau vasarą visą planavimą, rodos, daugelis atideda į šalį ir apie apsaugą suskumba galvoti tada, kai padėti gali tik skubioji kontracepcija. Tokios kontracepcijos paklausa vasarą visada ūgteli, o sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad vadinamosios „SOS“ tabletės – ne vitaminai, ir jų griebtis reikia atsakingai.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu