Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

08/20/2018

Mėlynės atsiranda ne tik dėl traumų: kaip sau padėti?
Liaudyje mėlynėmis vadinamos hematomos – smulkiųjų kraujagyslių kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius – mūsų odą nuspalvina itin dažnai, vos tik kur nors susitrenkus. Jei atsiradusios mėlynės priežastis tikrai yra tik sumušimas, labai jaudintis nereikia, o nemalonūs pojūčiai greičiau pranyks atlikus vos keletą žingsnių. Tačiau itin dažnas hematomų atsiradimas be rimtos priežasties arba ilgai nepranykstančios mėlynės gali signalizuoti ir apie rimtų ligų atsiradimą.  

Daugiau
08/20/2018

Miegi ant bėgimo takelio? Paįvairink rutiną!
Bėgimas – vienas paprasčiausių ir efektyviausių kardio treniruotės variantų. Nėra nieko geriau už jausmą, kai bėgdamas lieji susikaupusią energiją ir tarsi „išsivalai“ nuo neigiamų minčių bei per dieną patiriamo streso. Deja, bėgimo takelis laikui bėgant gali virsti itin atgrasiu ir nuobodulį keliančiu užsiėmimu. Todėl tam, kad treniruotė sporto klube taptų ne tik įdomesne, bet ir efektyvesne, „Gym Plius“ siūlo keletą būdų kardio treniruotei paįvairinti: Keisk nuolydį. Padidinus bėgimo takelio nuolydį gali ne tik labiau įdarbinti kojų raumenis, bet ir sudeginti žymiai daugiau kalorijų! Po truputį didinant apkrovą,  vėliau gali išmėginti „kalnų bėgimą“, kuris išjudins pagrindinius sėdmenų, kojų bei pilvo raumenis ir pagerins bendrą viso kūno būklę. Daryk intervalus. Bėgimo takeliu gali judėti įvairiai – nuo žvalaus ėjimo iki bėgimo ristele ar netgi sprinto. Todėl įtrauk skirtingo intensyvumo intervalus į savo treniruotę ir netruksi pajusti, kokią naudą jie teikia. Kad ir kokią bėgimo strategiją pasirinksi, krūvio keitimas ne tik lengvai išsklaidys besikaupiantį nuobodulį, bet ir padidins kūno ištvermę. Šoniniai žingsniai. Žengiant šonu dirba klubai, pilvo presas, išoriniai ir vidiniai šlaunų raumenys. Taigi, pasisuk, uždėk ranką ant priešais esančio turėklo, lėtai ženk koja prie kojos, šiek tiek sulenk kelius. Reguliariai atliekami šoninio ėjimo pratimai padės įgyti kūnui daugiau stabilumo ir pusiausvyros. Skirk dėmesio kvėpavimui. Nuobodulys apima tada, kai prarandamas minčių balansas, todėl tiesiog pamėgink nukreipti savo mintis į sąmoningą kvėpavimą: įkvėpk per 3-4 žingsnius ir tokiu pat tempu iškvėpk. Skaičiavimas kvėpuojant neįtikėtinai atpalaiduoja ir neleidžia kauptis negatyvioms mintims. Dar daugiau, ritmiškas kvėpavimas gali sumažinti kraujo spaudimą, todėl treniruotis galėsi ilgiau. Ėjimo įtūpstai. Dar viena dėmesio verta idėja treniruotei – įtūpstai, kurie padeda stiprinti giliuosius kojų ir sėdmenų raumenis. Reikia atsistoti ant bėgimo takelio taip, jog kojos būtų pečių plotyje, pasirinkti lėto ėjimo funkciją (apie 3 mph) ir žengti dešine koja pirmyn. Tuomet kūnu leistis žemyn, kol dešinės kojos kelis bus sulenktas 90 laipsnių kampu ir lėtai pakilti bei pakartoti įtūpstą žengiant kaire koja. Į kasdienio bėgimo rutiną įtraukiant naujų judesių, didinama kūno ištvermė ir greičiau nyksta riebalinis  audinys. Todėl, išmėginus mūsų siūlomus sporto pratimus, ne tik nesunkiai įveiksi sporto salėje kylantį nuobodulį, bet ir vėl galėsi pajusti malonumą leidžiant treniruotės laiką ant gero ir nepakeičiamo bėgimo takelio.

Daugiau
08/17/2018

Kodėl užsieniečiai myli Lietuvą ir mokosi lietuvių kalbos?
Šešioliktus metus vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai Lietuvos edukologijos universitete. Šiemet net 100 dalyvių iš 28 pasaulio šalių dalyvauja kursuose, susipažįsta su Lietuva, istorija, kultūra.

Daugiau
08/17/2018

Suskubkite iki rudens sustiprinti sveikatą
Ar žinojote, kad būtent vasarą galime pasisemti gyvybinės energijos metams į priekį? Papildyti vitamino D atsargas, kurių daugeliui iš mūsų itin trūksta šaltuoju sezonu? Tai metas, kai galime puoselėti grožį, o kartu ir gerą nuotaiką bei emocinę savijautą. Pateikiame keletą naudingų patarimų, kaip kiek galima labiau išnaudoti vasaros teikiamas gėrybes ir maksimaliai pasikrauti reikalingų mikroelementų.

Daugiau
08/17/2018

Ar kremas nuo saulės visada veikia?
Naudodami apsaugines priemones nuo saulės jaučiate nemalonų odos tempimą, dilgčiojimą arba pastebite, kad aukšto SPF faktoriaus kremas jūsų odos neapsaugo? Specialistai perspėja, kad tai gali nulemti jūsų vartojami vaistai ar net ką tik išgertas vaistažolių arbatos puodelis – ne visi vaistiniai ar žoliniai preparatai tinkamai dera su apsaugos nuo saulės priemonėmis. Galimas vaistų šalutinis poveikis Sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės visai nelinkę sieti to, ką vartoja vardan savo sveikatos ir to, ką tepa ant odos, nors organizmas veikia kaip vientisa sistema. Štai dėl ko ne tik nuolat vaistus vartojantiems, bet ir, rodos, visai nekaltas žolelių arbatas geriantiems žmonėms verta pasidomėti, ar šios priemonės nesukelia specifinių šalutinių poveikių sąveikaudamos su saule. „Saulėtomis dienomis ypatingai atidūs turi būti žmonės, reguliariai vartojantys odos ir viso organizmo jautrumą saulei didinančius preparatus: kai kuriuos geriamuosius ar tepamuosius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antidepresantus, tetraciklinų grupės antibiotikus, kraujo spaudimą mažinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus, širdies ritmui reguliuoti skirtus preparatus, šlapimą varančius bei tuberkuliozei gydyti skirtus vaistus“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė. Pasak jos, kai kurie iš šių preparatų slopina ir apsauginių priemonių nuo saulės poveikį bei gali sukelti fototoksinę reakciją, pasireiškiančią silpnumu, šaltkrėčiu, bėrimais, galūnių patinimais. Todėl dėl vaistų suderinamumo su saulės apsaugos priemonėmis visuomet verta pasikonsultuoti gydymo įstaigoje ar vaistinėje. Jonažolės nedera su saulės voniomis Problema gali tapti net ir kai kurie žoliniai preparatai, jei juos vartojant neatsižvelgiama į galimą saulės poveikį. To pavyzdys – vaistu nuo šimto ligų laikomos jonažolės. Šis augalas didina organizmo jautrumą saulės spinduliams, todėl net jo arbatos nerekomenduojama vartoti prieš deginimąsi. „Natūralu, kad farmakologinio ar medicininio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunku susigaudyti aktyviųjų medžiagų gausybėje, o dar sudėtingiau suprasti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje. Net jei atrodo, kad arbatžolių arbata yra tikrai „nieko tokio“, dėl viso pikto pasitarkite su vaistininku, išsiaiškinkite, kaip ir kiek dera tai, ką vartojate, kad nenukentėtumėte“, – teigia E. Stankevičiūtė. Aukšto SPF pralaidumo kremai tinka ne visuomet                                    Saulės apsaugos priemonės yra dvejopos ir gali turėti cheminius arba fizinius saulės filtrus. Pirmieji įsiskverbia į odą ir saulės spindulių poveikį neutralizuoja ten, o fiziniai filtrai veikia atspindžio principu. Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, apsaugines priemones nuo saulės reikia rinktis ypač atsakingai. Taip pat svarbu, kad nurodytas kremų apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) nebūtų per didelis. „Vidutinio klimato juostose pakanka SPF 8 – SPF 25 pralaidumo kremo, atsižvelgiant į odos tipą ir jautrumą. Atostogaujant pietuose būtina turėti apsaugos priemones su SPF 25, 30, 40, ar net 50 pralaidumu. Tačiau verta prisiminti, kad ypatingas saulės vengimas ar nuolatinis apsaugos priemonių su aukštu SPF rodikliu naudojimas stabdo vitamino D, gaunamo su saulės spinduliais, pasisavinimą ir ypatingai svarbaus odai pigmento – melanino – gamybą, kuri gali vykti tik saulėkaitoje“, – perspėja E. Stankevičiūtė. Vaistininkė priduria, kad joks kremas visiškai neapsaugo odos ir organizmo nuo pažeidimų deginantis aktyviuoju saulės periodu – vidurdienį, tarp 11-15 val. „Jei dažnai maudotės, geriate daug vandens, gausiai prakaituojate, apsauginiais kremais reikia teptis dažniau. Be to, jei netenkate daug skysčių, vartojate šlapimą ar prakaitavimą skatinančius, aknės gydymui skirtus preparatus, naudokite ne aukščiausio, bet vidutinio SPF filtro kremus, tačiau jais tepkitės dažniau – bent kas kelias valandas. Taip efektyviau apsisaugosite nuo pavojingo saulės veikimo bei neribosite saulės naudos pasisavinimo“, – pataria specialistė.

Daugiau
08/17/2018

Pirmoji pagalba vabzdžių sugeltiems vaikams
Nesistebėkite, jeigu jūsų laisvalaikį lauke sutrikdys širšių ar vapsvų antskrydis – rugpjūtį šie skaudžiai geliantys vabzdžiai yra itin aktyvūs. Ir nors nei vapsvos, nei širšės ar bitės be priežasties žmogaus dažniausiai nepuola, jų geluonies aštrumą patirti vasaromis tenka ne vienam. Tokie įgėlimai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams. Vaistininkė Jovita Motiejaitienė dalinasi patarimais tėvams, kaip gydyti vabzdžių įgėlimus vaikams ir įspėja, kokių savigydos priemonių geriau nesiimti. Įgeldamos bitės, vapsvos ir širšės į žmogaus organizmą per geluonį suleidžia nuodų. Vieniems įgėlimas pasireiškia tik lengvu sugeltos vietos paraudimu, kitiems – stipria alergine reakcija į vabzdžio nuodus. Kūdikiams ir mažiems vaikams tokie įgėlimai yra itin pavojingi,nes galimos reakcijos su dideliu patinimu bei alerginiais bėrimais. „Vabzdžių nuodai vaikams veikia kaip stiprus alergenas. Kai su juo susiduriama pirmą kartą, dažniausiai kyla vietinės odos reakcijos, pasireiškiančios didesniu patinimu, skausmu ir niežuliu įkandimo vietoje. Jeigu vaikas stipriai kasosi pažeistą odos plotą, gali išsivystyti antrinės odos infekcijos. Vaikui augant, reakcijos į įgėlimą silpnėja, žinoma, jeigu vaikui neišsivysto tikroji alerginė reakcija į bičių ir kitų vabzdžių įgėlimus“, – pasakoja J. Motiejaitienė. Vaistininkė prideda, kad stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną. Tačiau vėliau įgėlimai gali nesukelti jokių sunkesnių simptomų. Greitos tėvų reakcijos ir itin skubios pagalbos vaikui reikia, jeigu bitė ar kitas vabzdys įgėlė į burnos, kaklo, galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, sutrikdyti vaiko miego kokybę. Reikia būtų budresniems, jeigu šeimoje yra vabzdžių įkandimams alergiškų, stipresnes alergines reakcijas patyrusių žmonių. Taip pat kyla didesnis pavojus, jeigu mažylį užpuola ir sugelia daugiau nei vienas vabzdys – tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų ir reakcijos gali būti stipresnės. Įgėlus bitei, vapsvai ar širšei, įgelta vieta parausta, gali atsirasti tinimas, niežėjimas. Jeigu vaikas alergiškas, per artimiausias minutes tinimas didėja, paraudimas gali išplisti, atsirasti neaiškių dėmių, išberti didesnį odos plotą. Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui. Taip pat skubiai mažylį reikia vežti į gydymo įstaigą, jeigu jam pasidaro silpna, ima svaigti galva, sutrinka kvėpavimas, vaikutis pasidaro vangus, pradeda kilti temperatūra, krėsti šaltis. Nesvarbu, kaip į įgėlimą reaguoja vaiko oda, BENU vaistininkė rekomenduoja pirmą pagalbą suteikti nedelsiant. Pasak specialistės, pirmiausia reikia pašalinti geluonį (įgėlus bitei, nes vapsvos ir širšės geluonies nepalieka) geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų, taip pat nereikėtų jo mėginti ištraukti pincetu. Geluonį reikėtų tiesiog nubraukti, pvz., kortele, ir įgeltą vietą šaldyti.Tačiau, būnant gamtoje, ne visada po ranka bus ledukų ar kitų šaltų daiktų. Tokiu atveju sugelta vietą svarbu dezinfekuoti – papurkšti antiseptikais. „Įgėlimo simptomams palengvinti, niežuliui numalšinti ir, svarbiausia, alerginių reakcijų plitimui sustabdyti visada pravartu turėti vaikams skirtą priešalerginįtepaliuką ar pieštuką po vabzdžių įkandimo. Vaistinėse galima rasti priemonių, kurios tinka ir kūdikiams nuo pat gimimo. Tai priemonės, turinčios arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikučiams, nuo 2 m., padės tepaliukas, sudėtyje turintis kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eterinių aliejų, mentolio. Jeigu patinimas toliau plinta, niežulys nemažėja, reikėtų duoti ir priešalerginių vaistų, kurie parduodami be recepto“, – pataria vaistininkė. Susidūrusios su vabzdžio įgėlimu mažyliui, mamos kartais griebiasi ir iš močiučių, kaimynių ar draugių nugirstų ar interneto platybėse atkapstytų neva stebuklingų priemonių. Bet kokiai savigydai vaistininkė sako griežtą „ne“, ypač, kai kalbama apie mažylio sveikatą. „Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią mažylio odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją. Taip pat visiems žinomas spuogelių džiovinimo būdas dantų pasta. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio. Ir įkandimo vietos dezinfekavimui nenaudokite jokių stiprių spiritinių gėrimų ir kompresų– jie mažylio odelę gali nudeginti“, – įspėja vaistininkė.

Daugiau
08/10/2018

Streso išprovokuotos odos ligos
Sutrikęs širdies ritmas, slenkantys plaukai ar nusilpęs imunitetas – tai ne vienintelės problemos, kurios atsiranda dėl patiriamo streso. Jį jaučia visas mūsų organizmas, taip pat ir oda. Kai jaučiame nerimą, organizmas išskiria streso hormoną, kuris suintensyvina riebalų liaukų veikla ir tai paaštrina kai kurias odos ligas. Kaip jas gydyti? Gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė teigia, kad dažniausiai nuo streso paūmėja lėtinės odos ligos – žvynelinė, egzema, dermatitas, neretai paūmėja ir aknė bei rožinė. Taip pat dėl streso gali pradėti plisti baltmė. „Jaučiamas stresas neretai paaštrina ir odos infekcijas, pavyzdžiui, pūslelinę. Apie 90 proc. žmonių turi herpes simpex virusą ir yra jo nešiotojai. Tik jei šio viruso žmogus neturi, ir stresas jo neiššauks“, – paaiškina gydytoja. „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė priduria, kad kai kuriems žmonėms būdingas ir nuolatinis, pasikartojantis pūslelinės pasireiškimas, todėl, norint to išvengti, prieš stresines situacijas rekomenduojama vartoti vitaminą C. Jis stiprina imunitetą ir sumažina infekcijos paūmėjimus. Jokios savigydos Vaistininkė sako, kad su odos problemomis ir ligomis, kurias sukelia nervų sistema, reikia kovoti, ne tik priemonėmis, kurios gydo odą. Ji rekomenduoja tuo pačiu metu vartoti ir imunitetą bei nervų sistemą stiprinančius preparatus. „Tačiau, jokiu būdu negalima užsiimti savigyda. Kiekvienam individuliai gydymą turi paskirti gydytojas. Paprastai žmonės, norėdami, kuo greičiau išsigydyti atsiradusius bėrimus ar paūmėjusią ligą, tepa ant savo odos viską iš eilės. Bet norėdami sau padėti, jus tik pakenksite, o liga tik dar labiau paūmės“, – pabrėžia „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė. Pasak jos, norint sustiprinti nervų sistemą, patariama vartoti B grupės vitaminus. Taip pat labai naudingi ir B grupės vitaminų bei magnio deriniai, nes, patiriant stresą, ne tik nusilpsta nervų sistema, bet ir iš organizmo pasišalina magnio atsargos. Atskirti sudėtinga Gydytojos dermatovenerologės I. Kisielienės teigimu, susivokti ir suprasti, kad būtent stresas kenkia odai, ganėtinai sudėtinga. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis odos problemos kartojasi. „Vienkartinis išbėrimas, trunkantis trumpai, turbūt didesnių problemų nesukels, tačiau jeigu tai  antras, trečias ar ketvirtas kartas, reiktų pergalvoti, kodėl bėrimas ar kitas simptomas atsirado. Patarčiau permąstyti, kas vyko vakar: kaip miegojote, ką valgėte ir ką veikėte“, – rekomenduoja I. Kisielienė. Sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad kai esame įsitempę, mūsų kūnas nori apsaugoti odą sukeldamas uždegiminius procesus, todėl stresas dažnai iššaukia odos niežėjimą ir pleiskanojimą. Pajutus šiuos simptomus, gydytoja pataria kuo mažiau kasytis, nes dėl to odos būklė tik blogės.  

Daugiau
08/10/2018

Dar kartą apie miegą
Elektros lemputę pasauliui pristatęs Tomas Edisonas miegą vadino „absurdu, blogu įpročiu“ ir žadėjo elektra padėtį ištaisyti. Iš dalies jam tai pavyko. Šiandien miegame vidutiniškai 2–3 valandomis trumpiau nei mūsų seneliai. Dar 2004 m. apklausų duomenys rodė, kad lietuviai miega vidutiniškai 8,58 val., 2016 m. vidurkis jau tesiekė 7,5 val. Tik bėda, kad skirtinai nei tikėjosi Edisonas, mokslininkai atsisakyti miego nepataria. Dažnai manoma, kad miegas trukdo gyventi, bet tikroji rykštė yra miego stoka. Viskas, ką mokslininkams ligi šiol pavyko išsiaiškinti apie miegą, pabrėžia jo svarbą psichinei ir fizinei sveikatai. Miego ir budrumo ciklas yra esminė žmogaus biologijos savybė – prisitaikymas gyventi besisukančioje planetoje su jos nesibaigiančiu dienos ir nakties ratu. Deja, šiais laikais visi bando apeiti sistemą: migdomaisiais vaistais kovoja su nemiga, o kava mėgina nuvyti žiovulį ir bando išvengti painios kelionės, į kurią kas vakarą turėtume leistis. Geresnę naktį 4–5 kartus įveikiame kelis miego etapus, kurių kiekvienas pasižymi tam tikromis savybėmis ir tikslais. Pirmųjų dviejų etapų metu, mums užmigus, smegenys toliau veikia ir pradeda redagavimo procesą: sprendžia, kuriuos prisiminimus pasilikti, o kurių atsisakyti. Kitaip tariant, miegant įtvirtinama per dieną gauta informacija. Pirmajame 90 min. miego cikle pirmi du etapai kartais gali tęstis iki maždaug 50 min. Pirmiesiems etapams baigiantis, žmogaus širdies ritmas sulėtėja, sumažėja kūno temperatūra. Galutinai pradingsta išorinės aplinkos suvokimas. Žmogus pasineria į ilgus trečiąjį ir ketvirtąjį etapus. Įžengiama į gilaus miego tarpsnį, kuris primena komą. Šis miegas smegenims toks pat būtinas, kaip maistas kūnui. Jis skirtas ne sapnams, o fiziologinei namų ruošai. Pavyzdžiui, giliai įmigus mūsų ląstelės pagamina daugiausia augimo hormono, kuris visą gyvenimą būtinas kaulų ir raumenų veiklai palaikyti. Šio miego tarpsniu susigrąžiname jėgas. Vėliau vyksta dar įdomesni dalykai. Paprastai sveikas miegas prasideda cikliškai pereinant visus etapus iki ketvirtojo, akimirksniui nubundant ir 5–20 min. pasineriant visiškai į kitokį – akių trūkčiojimo – tarpsnį. Kiekviename kitame cikle akių trūkčiojimo etapas yra maždaug dvigubai ilgesnis. Jo metu sapnuojame, net jei vėliau sapnų neprisimename. Sapnuoja visi, tačiau laimei, kol sapnuojame, esame paralyžiuoti. Tai, kad sapnų neprisimename, tik rodo, kad kietai miegame. Jei ilsimės natūraliai be žadintuvo, miegas paprastai baigiasi po paskutinio tos nakties sapno. Geriausią laiką pabusti galima apskaičiuoti pagal miego trukmę, bet labiausiai prabudina dienos šviesa. Jai įsiskverbus pro akių vokus ir pasiekus tinklainę, pasiunčiamas signalas į smegenų gelmėse esančią sritį. Tą akimirką pabundame. Mokslininkai sako, kad naktį tinkamiausia raudona šviesa, nes ji mažiausiai budina ir keičia paros biologinį laikrodį. O didžiausias priešas – mėlyna šviesa, kurią skleidžia televizoriai, kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Kuo mėlynesnė ir ryškesnė šviesa, tuo labiau tikėtina, kad ji numalšins melatonino (jis organizmui praneša, kad atėjo naktis) išsiskyrimą ir paslinks miego ciklą, ypač jei ji šviečia naktį iš arti esančių elektroninių ekranų. Paradoksalu, nors miegame mažai, tačiau plačiai paplitusi problema yra nemiga. Tiesa mokslininkai tvirtina, kad džiaugtis nereikėtų ir tiems, kurie gali greitai užmigti bet kur. Tai aiškus požymis, kad tokiam žmogui gerokai trūksta miego. O nepakankamai miegantys žmonės irzlesni, paniurę ir neracionalūs. „National Geographic Lietuva“ informacija

Daugiau
08/10/2018

Kokį pavojų knarkimas sukelia knarkiančiajam?
Knarkimas – tai ne tik ramybę drumsčiantis ir iš proto aplinkinius varantis triukšmas. Dažnai jį palydi rimti miego sutrikimai, kurie pirmiausia alina pačio knarkiančiojo organizmą. Maždaug pusė knarkiančiųjų skundžiasi padidėjusiu mieguistumu ir darbingumo sumažėjimu. O tai sukelia pavojų ne tik pacientui, bet ir didina nelaimingų atsitikimų riziką. Nuolatiniu knarkimu skundžiasi daugiau nei 20 proc. moterų ir daugiau nei 40 proc. vyrų. Kadangi knarkimas dažnai yra ir pirmasis rimto miego sutrikimo – miego apnėjos simptomas, visiems pacientams, besikreipiantiems į specialistus dėl knarkimo, rekomenduojamas ir tyrimas miego laboratorijoje galimai obstrukcinės miego apnėjos diagnozei nustatyti. Sergant obstrukcine miego apnėja pacientus kamuoja kvėpavimo pauzės miego metu. Taip sumažėja kraujo įsotinimas deguonimi. Organizmas, norėdamas apsaugoti ligonį nuo deguonies trūkumo, jį „žadina“. Todėl obstrukcine miego apnėja sergančiuosius vargina dažni prabudimai arba mikroprabudimai. Nors mikroprabudimų pats sergantysis neatsimena, nes jie tetrunka tik 3-15 sekundžių, dėl jų sutrinka normali miego struktūra. Sergantieji pabunda pavargę, nepailsėję, mažėja jų darbingumas, dienos metu jie jaučiasi mieguisti, jų miegas pasidaro neramus, vargina prakaitavimas. Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia skirtingomis stadijomis, kurios sunkumas nustatomas skaičiuojant kvėpavimo pauzių dažnumą miego metu laboratorijoje. Po tyrimo, priklausomai nuo pauzių dažnumo, įvertinama komplikacijų organizmui rizika, tuomet ir parenkamas tinkamiausias gydymo metodas. Miego apnėją sukelti gali keletas priežasčių: kvėpavimo takų susiaurėjimas, gomurio tonzilių padidėjimas, didesnės apimties minkštasis gomurys bei gomurio liežuvėlis, aukšta liežuvio padėtis ar liežuvio tonzilės išvešėjimas. Taip pat tikimybę sirgti didina ir antsvoris. Geriausi chirurginio gydymo rezultatai pasiekiami pacientams, kurių knarkimo problemos sąlygotos anatominių priežasčių. Tai reiškia, jog esant didelio laipsnio nutukimui, chirurginis gydymas nebus toks veiksmingas. Kūno svorio didėjimas gali lemti ir atkryčius. Todėl siekiant kuo efektyvesnio rezultato būtina keisti gyvenimo būdą, o esant gretutinėms ligoms – jas kontroliuoti. Nuolatinis knarkimas bei miego apnėja ne tik blogina sergančiųjų ir jų miego partnerių gyvenimo kokybę, bet ir didina nelaimingų atsitikimų sukėlimo riziką. Įrodyta, jog sergantieji miego apnėja dėl nuolatinio nuovargio ir mieguistumo susiduria su 7 kartus didesne tikimybe patirti eismo įvykį nei sveikieji. Taip pat statistika rodo, jog net iki 20 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių sukėlėjai buvo sergantieji obstrukcine miego apnėja. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo pacientams suaktyvėja simpatinė nervų sistema, todėl net apie 50 proc. sergančiųjų obstrukcine miego apnėja serga ir arterine hipertenzija. Be to šiems ligoniams ženkliai didėja rizika susirgti kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Pastebėta, kad 23 proc. sergančiųjų miego apnėja per 10 metų patiria miokardo infarktą, o 14 proc. – smegenų insultą. Ieškodami būdų, kaip išspręsti knarkimo sukeliamas problemas, vis daugiau pacientų kreipiasi pagalbos į specialistus. Jeigu gydymas taikomas dar ankstyvoje ligos stadijoje, tuomet operacija atliekama mažai invazinėmis priemonėmis, o pacientas darbingas būna jau kitą dieną. Sergant obstrukcine miego apnėja atliekamos kiek didesnės apimties operacijos. Pooperacinis laikotarpis šiuo atveju trunka 10-14 parų, kurį palydi savaitės trukmės, vidutinio intensyvumo skausmas. Operacijų dėka iki 90 proc. pacientų išnyksta arba ženkliai sumažėja knarkimo problemos, o kvėpavimo pauzių miego metu skaičius pranyksta ar ženkliai sumažėja iki 80 proc. pacientų. Be to, po šių operacijų sumažėja ar išnyksta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, normalizuojasi pacientų kraujospūdis. Nuo kūno padėties priklausomam knarkimui retais atvejais padeda ir pozicinė miego terapija. Tam pasitelkiamos įvairios priemonės, kaip pižamoje įsiūtas teniso kamuoliukas ar specialios kuprinės, kurios trukdo miegoti tam tikroje pozicijoje. Esant viršsvoriui, numesti papildomi kilogramai taip pat gali teigiamai įtakoti knarkimą bei obstrukcinės miego apnėjos eigą, tačiau yra ir daug nepagrįstų gydymo priemonių. Nėra jokių mokslinių įrodymų, jog įvairių gamintojų siūlomi nosies ar gerklės purškalai, landų išplėtėjai ar burnos įdėklai būtų veiksmingi, gydant knarkimą bei miego apnėją. Todėl sergant lengva ar vidutinio sunkumo forma, kol gydymo apimtys nėra itin didelės – rekomenduojama problemas išspręsti chirurginiu būdu.

Daugiau
08/10/2018

Kaip apsisaugoti nuo karščio?
Perkaitimas - tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija ir pakyla kūno temperatūra.Perkaistama, kai: aukšta aplinkos temperatūra; didelė santykinė oro drėgmė; patalpos nevėdinamos; didelis fizinis krūvis. Greičiau perkaista nutukę, pavargę, neištvermingi, vaikai ir senyvi žmonės. Kodėl perkaitimas pavojingas? Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai - dažniausiai kai ji būna didesnė negu +38°C, atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli. Veidas parausta, padažnėja pulsas (110-160 kartų per min.) ir kvėpavimas (pastarasis būna paviršutinis, įkvepiama daugiau kaip 20 kartų per minutę). Jei kūno temperatūra pakyla dar daugiau (būna didesnė kaip +41°C) ir tokia būklė užsitęsia, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti. Saulės smūgis Galimas ir taip vadinamas lokalus perkaitimas esant giedram orui ir nedėvint jokio galvos apdangalo. Saulės spindulių spektras yra platus ir gali įšildyti ne tik odos paviršių, bet ir giliau esančius audinius. Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, įšyla galvos smegenų dangaluose esančios kraujagyslės, jos plečiasi, didėja intrakranijinis spaudimas ir dėl to vystosi smegenų hiperemija, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl ima trikti galvos smegenų funkcija. Taigi saulės smūgis - tai galvos smegenų pažeidimas, tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą galvą arba sprandą. Galvą skauda, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus ima vemti, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo). Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas (šilumos smūgis) ištinka kartu. Todėl būtina taikyti kompleksines pirmosios pagalbos priemones, t.y. šaldyti nukentėjusiojo galvą ir teikti tokią pirmąją pagalbą kaip perkaitus. Pirmoji pagalba  Skubiai išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos! Paguldykite pavėsyje, vėsioje aplinkoje. Atsagstykite drabužius (atsekite apykaklę). Vėdinkite (vėduokle, ventiliatoriumi). Nukentėjusįjįšaldykite: ant kūno dėkite sudrėkintą vandenyje paklodę, rankšluostį, ant stambių kraujagyslių (kaklo, pažastų, kirkšnies) dėkite kelis šaltus kompresus, ledų. Jei nukentėjusysis sąmoningas, duokite gerti vandens. Vežkite į gydymo įstaigą. Svarbiausia – tinkamai apsirengti. Dėvėkite lengvus medvilninius drabužius, venkite drabužių iš sintetinių audinių, avalynę rinkitės odinę, nepamirškite galvos apdangalų. Ribokite fizinį aktyvumą. Darbus geriau atlikite anksti ryte arba vakare. Poilsiaujant gamtoje – pasirinkite vietą pavėsyje, būkite po skėčiais, ribokite buvimo laiką atviroje saulėje. Esant aukštai aplinkos temperatūrai suintensyvėja prakaitavimas, kartu su prakaitu netenkama svarbių organizmo gyvybinėms funkcijoms druskų. Atkreipkite dėmesį, kad per karščius būtina gaivintis dažniau nei apima troškulys - skysčius reikia gerti pastoviai, po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol ištrokšite. Geriausiai gerti tinka mineralinis, mineralizuotas, paprastas geriamasis arba pasūdytas vanduo. Venkite skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ir saldikliais – tai skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Nepatartinas riebus ir sunkiai virškinamas maistas. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, daugiau vartoti vaisių ir daržovių. Jeigu sergate širdies - kraujagyslių sistemos ligomis, būkite dėmesingi savo sveikatos būklei. Pasivaikščiojimams rinkitės rytinį ar vakarinį laiką, ribokite fizinę veiklą, sekite sveikatos būklę. Dr. Vadimas Dechtiaris

Daugiau
08/10/2018

Kepenis gali pražudyti nesaikingas vaistų vartojimas
Prarastas apetitas, silpnumas, nuovargis – tokie negalavimai gali varginti sergant kepenų uždegimu hepatitu. Medikamentinis hepatitas – klastinga liga, kurios apie 20–30 proc. atvejų nepavyksta laiku nustatyti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja gastroenterologė Jolanta Šumskienė įspėjo, kad pažeistos dėl vaistų kepenys siunčia apgaulingus signalus, niekuo nesiskiriančius nuo kitų ligų. Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, 32,1 proc. vyrų ir 46,8 proc. moterų Lietuvoje vartoja gydytojo paskirtus vaistus bei 46,7 proc. moterų ir 65,2 proc. vyrų – nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus ir vitaminus. Net trečdalis jų nesivadovauja vaistų vartojimo instrukcijomis. Tai rodo, kad daug kas neįvertina pavojaus, kylančio dėl šalutinio vaistų poveikio. Sunkus medikamentinis hepatitas gali užklupti net jaunus žmones. Gydytoja J. Šumskienė prisiminė jauno vyro istoriją. Daug sportuodamas ir norėdamas užsiauginti raumenis jis pradėjo vartoti papildus. Įtariama, kad jų sudėtyje galėjo būti hormonų androgenų. „Vaikinas norėjo atrodyti kaip filmo herojus, o tapo sunkiu ligoniu, nes neatlaikė kepenys. Nors jis neprisipažino, kad vartojo hormonus, vadinamuosius androgenus, bet tyrimai rodė, kad būtent šios medžiagos, skatinančios raumenų augimą, galėjo pažeisti kepenis. Išsivystė medikamentinis hepatitas, kuris vargino net kelis mėnesius“, – pasakojo gydytoja J. Šumskienė. Netgi noras atsikratyti antsvorio gali būti pragaištingas kepenims. Į gydytojos J. Šumskienės rankas pateko viena kaunietė. Įsigijusi turguje iš Kinijos atvežtų žolinių preparatų, ji stengėsi sulieknėti. Kai moteris atsidūrė ligoninėje, jai buvo nustatytas kepenų uždegimas, tačiau specialistams nepavyko išsiaiškinti, kokių medžiagų mišinys sukėlė tokias pasekmes. Hepatitas gali išsivystyti ir dėl neteisingo antivirusinių vaistų vartojimo. Vaistai nuo karščiavimo ir peršalimo, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto, taip pat gali susargdinti, jei žmogus imasi savigydos. Ypač pavojingos didelės paracetamolio dozės. Paracetamolis dažnai naudojamas kaip viena sudėtinių dalių preparatų, malšinančių peršalimo negalavimus. Būna ir taip, kad norėdami greitai pasveikti žmonės prisiperka skirtingų pavadinimų, bet panašios sudėties tablečių, ir geria jas vieną po kitos. Dėl šalutinio vaistų poveikio pasitaiko ir liūdnų istorijų. Taip atsitiko vienai jaunai merginai, kuri išgėrė daug paracetamolio tablečių, net neprisiminė, kiek jų buvo. Nukentėjusiosios būklė buvo sunki. Medikams nepavyko jos išgelbėti, nors ir buvo persodintos kepenys. – Kas yra medikamentinis hepatitas? Kodėl apie tai svarbu kalbėti? – paklausiau gydytojos gastroenterologės J. Šumskienės. – Medicinos literatūroje nurodoma, kad vaistų sukelti pažeidimai nėra reti. Lietuvoje nėra tikslios statistikos, tačiau sergamumas ir mirštamumas dėl šių pažeidimų yra didelis. Kasmet užregistruojama daugiau nei 1000 vaistų sukeltų ūminio kepenų nepakankamumo atvejų, iš jų – 41 proc. dėl acetaminofeno toksinio poveikio. Neįmanoma sudaryti išsamaus sąrašo vaistų, kurie alina kepenis. Jų būtų daugiau nei tūkstantis. Būtina suprasti, kad tai atsitinka tik tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, kepenis gali pažeisti tiesiogiai hepatotoksiškai veikiantys vaistai, kurių poveikį galima prognozuoti, nes jų toksiškumas priklauso nuo dozės. Bet yra ir tokių vaistų, kurių poveikis kepenims neprognozuojamas, jis nepriklauso nuo dozės, gydymo trukmės ir farmakologinio vaistų veikimo. – Kaip manote, kokia dalis medikamentinio hepatito atvejų lieka nediagnozuota? – Tai priklauso nuo kepenis pažeidusio preparato veikimo mechanizmo, nuo dozės, paciento organizmo būklės. Pažeidimas gali pasireikšti požymiais, būdingais ir kitoms ligoms: vėmimu, pykinimu, gelta, pilvo skausmu, silpnumu. Taip pat nėra patikimų diagnostikos metodų. Galima įtarti medikamentinį kepenų pažeidimą, jei nutraukus medikamento vartojimą, gerėja būklė, būna geresni kepenų fermentų tyrimų rodikliai. Kai diagnozė yra neaiški, reikia atmesti kitas kepenų ligas – hepatitus A, B, C, citomegalo virusinį hepatitą, alkoholinį kepenų pažeidimą, kepenų suriebėjimą – steatozę. Kadangi sunku diagnozuoti, apie 20–30 proc. medikamentinio hepatito atvejų lieka nenustatyti. – Kokios yra medikamentinio hepatito rūšys? – Medikamentinis hepatitas gali būti skirstomas pagal trukmę, pavyzdžiui, žaibinis, kai per keletą dienų ar keletą savaičių išsivysto sunkūs kepenų pažeidimo požymiai: ryški gelta, sutrinka kraujo krešumo rodikliai, vystosi kepenų nepakankamumo komplikacijos, kurios pasireiškia neurologiniais bei psichikos sutrikimais. Medikamentinis hepatitas gali būti ir ūminis, kai liga išsivysto iki 3 mėnesių. Dar viena šios ligos forma – lėtinis medikamentinis hepatitas, trunkantis ilgiau nei tris mėnesius. – Kokie negalavimai gali užklupti? – Jei kepenys yra pažeidžiamos tiesioginio veikimo hepatotoksinių vaistų, klinika gali pasireikšti labai greit ir audringai. Žaibiškai progresuoja kepenų nepakankamumas. Pacientas gali mirti, jei laiku nebus persodintos donoro kepenys. Bet būna atvejų, kai yra tik nežymūs pilvo diskomforto požymiai, tada tikrąją ligos priežastį išduoda laboratorinių tyrimų pokyčiai. – Ką reikia daryti, norint išsaugoti sveikas kepenis? – Prieš pasirenkant vaistą, svarbu surinkti kuo daugiau informacijos apie jį, racionaliai apžvelgti savo sveikatos būklę ir būtinai pasikonsultuoti su gydytoju. Norint įvertinti kepenų pažaidos riziką, būtina atsižvelgti į kepenų ir inkstų funkciją, o kilus neaiškumams dėl preparato poveikio kepenims, atlikti kepenų fermentų tyrimus. Kepenų pažeidimui vaistais gali turėti įtakos amžius, lytis, vaistų vartojimo būdas, vaistų tarpusavio sąveika. Labai svarbu išsiaiškinti, ar pacientas neserga lėtine kepenų liga. Sergant įvairiomis kepenų ligomis, sutrinka vaistų metabolizmas kepenyse, pasikeičia organizmo reakcija į veikliąją medžiagą. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar žmogus nėra alergiškas vaistams, nėra priklausomas nuo narkotikų, alkoholio ir kt. – Kaip susiję kepenų suriebėjimas ir hepatitas? – Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – tai viena dažniausių kepenų ligų ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kuriose yra paplitę tokie rizikos veiksniai kaip centrinio tipo nutukimas, 2-ojo tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, metabolinis sindromas. Kepenų suriebėjimą (steatozę) taip pat gali sukelti ir įvairūs medikamentai. Tyrimai rodo, kad JAV suaugusiųjų sergamumas nealkoholine suriebėjusių kepenų liga yra 30–40 proc., kitose pasaulio šalyse šis skaičius svyruoja nuo 6 iki 35 proc. Manoma, kad nealkoholine suriebėjusių kepenų liga serga apie 3–5 proc. populiacijos, o didelės rizikos pacientų (smarkiai nutukusiųjų ar sergančiųjų diabetu) sergamumas siekia iki 90 proc. – Jei pacientas vartoja bent dviejų rūšių skirtingus vaistus ilgą laiką, kaip dažnai rekomenduojama atlikti tyrimus dėl hepatito? Kokie tyrimai padeda nustatyti teisingą diagnozę? – Nėra specifinių tyrimų, būdingų tik medikamentiniam hepatitui. Ilgą laiką vartojantiems vaistus pacientams patariama tirti kepenų fermentus kas 6 mėnesius, kartą per metus atlikti pilvo organų ultragarso tyrimą. – Ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie vaistų šalutinį poveikį kepenims? – Galima naudotis atviros prieigos duomenų baze LiverTox, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapiu, kur pateikiama informacija apie vaistinį preparatą. Norint išvengti vaistų sukelto kepenų pažeidimo ar kitų nepageidaujamų reakcijų, būtina įvertinti medikamento vartojimo tikslingumą, susipažinti su įspėjimais bei atsargumo priemonėmis. Dažniausiai kepenis pažeidžia antibiotikai. Pavyzdžiui, amoksacilino ir klavulano rūgšties darinys augmentinas, veikdamas toksiškai kepenis, sukelia cholestazinį pažeidimą. Panašus poveikis ir kitų antibiotikų. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo rečiau sukelia kepenų funkcijos sutrikimus, tačiau Lietuvoje jie yra vieni dažniausiai vartojamų vaistinių preparatų. Šio farmakologinio pogrupio populiariausi preparatai yra acetilsalicilo rūgštisdiklofenakas ir ibuprofenas.Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo pasaulyje sukelia iki 10 proc. kepenų pažeidimo atvejų. Taip pat kepenis gali alinti priešgrybeliniai, prieštuberkulioziniai, kontraceptiniai, citostatiniai vaistai, kai kurios vaistažolės. Norėčiau pažymėti, kad geriamieji kontraceptiniai vaistai, anaboliniai steroidai gali sąlygoti kepenų navikų adenomos ar kepenų vėžio išsivystymą. – Kokiais būdais galime apsaugoti kepenų ląsteles? – Pagrindinis gydymo principas, kuris žinomas nuo Hipokrato laikų – nepakenkti ligoniui. Jei įmanoma, būtina pasirinkti vaistinį preparatą, darantį mažiausią poveikį kepenims. Galbūt verta pradėti gydyti ligonį mažesnėmis dozėmis ir stebėti kepenų funkciją? Kadangi nėra vienos priežasties, lemiančios hepatitą, reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius. Juk daug kas priklauso nuo žmogaus organizmo, net susirgus gripu, kai kas geria daug paracetamolio, bet ne visiems išsivysto medikamentinis hepatitas. Galima profilaktiškai skirti kepenis apsaugančių preparatų. Jei tyrimai rodo, kad pakilo kepenų fermentai, gydytojai dažniausiai pataria vartoti hepatoprotektorius – kepenų ląsteles apsaugančias priemones. Tai gali būti ir augalinės kilmės preparatai. Yra žinoma, kad kai kurių augalų ekstraktai, gerinantys kepenų veiklą, pasižymi taip pat apsauginiu poveikiu kepenims. Moksliniai tyrimai rodo, kad naujas, efektyvus ir saugus būdas padėti kepenims yra silimarino (iš tikrųjų margainių ekstrakto), kurkumino (iš daržinių ciberžolių ekstrakto), piperino (iš juodųjų pipirų ekstrakto) junginys. Kad kepenys saugotų mūsų organizmą ir galėtų atlikti savo darbą, turi pasistengti ir pats žmogus. Kepenų priešai – alkoholis ir riebus, perdirbtas ir sunkiai virškinamas maistas. Gerbdamas savo kūną, žmogus turi reguliuoti mitybą, nevartoti alkoholio, laikytis darbo ir poilsio režimo. Vaistų vartojimas turi būti derinamas kartu su kitomis priemonėmis, tik tada žmogus gali ilgai džiaugtis gera savijauta.

Daugiau
08/05/2018

Kenksmingos priemaišos vaistuose gali sukelti DNR pažaidas
Europos vaistų agentūra (EMA) liepos pradžioje išplatino pranešimą spaudai apie vaistų, turinčių veikliosios medžiagos valsartano, išėmimą iš rinkos. Veikliojoje medžiagoje rasta kancerogeninių priemaišų. JAV paskelbė preliminarų rizikos sveikatai įvertinimą.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu