Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

08/28/2020

Kodėl vaikai nenori mokytis?
Artėjantys ir beprasidedantys mokslo metai sukelia daug streso ne tik vaikams, bet ir tėvams. Vieni jaučia įtampą, kad bus suvaržytos jų laisvės ir teks grįžti prie dienotvarkės, ir mokymosi rutinos. Kiti – su nerimu laukia, kaip šiemet seksis jų vaikui mokytis. Su naujais iššūkiais susiduria ir pirmokai, ir jų tėvai, nes jie dar nežino ko tikėtis, kaip jų vaikas prisitaikys ir priims naują patirtį.

Daugiau
07/24/2020

Grįžti ar negrįžti vaikams į mokyklas?
Visame pasaulyje yra švaistomas vaikų proto potencialas. Balandžio pradžioje ypatingai suaktyvėjus COVID-19, į mokyklas nustojo eiti per 90 % mokinių. Nuo to laiko šis skaičius sumažėjo trečdaliu, iš daugeliui klasių Europoje ir Rytų Azijoje atvėrus duris. Tačiau visur kitur progresas yra lėtas. Kai kurios mokyklų apylinkės JAV, įskaitant Los Andželą ir San Diegą, naujais mokslo metais planuoja tik nuotolinį mokymą. Kenijos vyriausybė atsisakė mokymo programos visiems metams, palikusi savo šalies vaikus be jokio užsiėmimo iki pat sausio. Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte sako, kad neleis vaikams grįžti į mokyklas iki nebus išrasta vakcina. Pietų Afrikoje atsidarę pilnu tempu veikia visi kazino, tačiau tik nedidelė dalis mokyklų.

Daugiau
10/11/2019

LF vardinės stipendijos – Šiaulių universiteto magistrantėms
Lietuvių Fondas, įsikūręs Čikagoje, kasmet skiria vardines Benedikto Masioko ir Pranės Masiokaitės stipendijas geriausiems Šiaulių universiteto humanitarinių mokslų magistrantams. Šiemet Lietuvių Fondo Benedikto Masioko vardinė stipendija paskirta Šiaulių universiteto lietuvių kalbotyros studijų programos antro kurso studentei Ievai Kadžiulytei, o LF Pranės Masiokaitės vardinė stipendija – istorijos ir politikos magistro studijų programos II kurso studentei Laurai Lukoševičiūtei.

Daugiau
09/27/2019

JAV Lietuvių Bendruomenės LISS programos dalyvių laukia unikali galimybė
JAV Lietuvių Bendruomenės Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programa pradeda bendradarbiaviavimą su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centru. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (santrumpa – VU GMC) – pažangiausias gyvybės mokslų švietimo ir mokymo centras, kuriame taip pat vykdomi pažangūs tyrimai biochemijos ir su ja susijusiose srityse. Gyvybės mokslų centras (GMC) pasaulinio lygio įranga aprūpina maždaug 1 000 studentų, įskaitant daugiau kaip 110 doktorantų bei maždaug 200 daktaro laipsnį turinčių tyrėjų. Aktyviai skatindamas bendradarbiavimą su pramonės sektoriumi ir remdamas naujas biotechnologijų įmones, GMC taip pat padeda užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono ekonominę ateitį.

Daugiau
05/24/2019

Kas slypi po vaiko ištartu „nenoriu mokytis“?
Jūsų vaikui trūksta atkaklumo mokantis naujų dalykų? Jis nenori atlikti namų darbų, o neišmoktas pamokas lydi suprastėję pažymiai? Gal vaikas nuolat priešgyniauja ir namai tampa nesibaigiančiu kovos ringu – kuris kurį nugalės? Jei bent į vieną klausimą atsakėte teigiamai, gali būti, kad susiduriate su vaiko motyvacijos stygiumi – tvirtina psichologė Rūta Žiaunienė.

Daugiau
04/12/2019

Pagal poreikius pritaikomas „lituanistinis paketas“ taptų įveikiamas
Kai tenka spręsti tokius svarbius visai šeimai klausimus, kaip gyvenamoji vieta – gyvenamoji valstybė! – būtina atsižvelgti ir į vaikų poreikius. Kaip rodo sugrįžusių šeimų tyrimai, lietuviai tėvai trokšta turėti lietuviškai kalbančias atžalas. Kad vaikai užaugtų kalbėdami lietuviškai ir pažindami savo gimtąją šalį, tėvai gali rinktis iš kelių galimybių, įskaitant korepetitorius, nuotolinį mokymą ir lituanistines mokyklas. Apie besikraustantiems lietuviams aktualius švietimo pasirinkimus kalbame su švietimo, mokslo ir sporto viceministre Monika Bilotiene.

Daugiau
02/15/2019

Lietuvių išeivijos stažuotė (LISS) 2019
JAV ir Kanados lietuvių kilmės studentus LISS ir vėl kviečia vasarą praleisti Lietuvoje. Ši programa suteikia studentams galimybę stažuotis pagal savo pasirinktą profesiją, patobulinti lietuvių kalbos žinias ir susipažinti su Lietuvos kasdieniniu bei kultūriniu gyvenimu ir šiose srityse vykstančiais pokyčiais.

Daugiau
02/01/2019

Pirmą kartą istorijoje – JAV universiteto diplomas studijuojant Kaune
Sausio 28 d. Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Centrinės Floridos universitetu (angl. University of Central Florida, UCF), kurios pagrindu bus vykdoma unikali dvigubo laipsnio bakalauro studijų programa, pirmą kartą Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje jungsianti amerikietišką ir europietišką švietimo sistemas. Studijų programa „Viešasis valdymas“ pradedama vykdyti jau šių metų rugsėjo mėnesį.  

Daugiau
08/31/2018

Technologijų amžiuje neleiskite vaikų smegenims aptingti
Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto. Vis dėlto, nors technologijos sparčiai keičia šiuolaikinių žmonių įpročius ir gyvenimo būdą, ugdant jaunąją kartą naudinga išlaikyti aukso vidurį vaiko ugdymui pasitelkiant tiek technologijas, tiek jų nereikalaujančius ugdymo metodus. Pastarieji savo poveikiu kartais gali pranokti brangiausius kompiuterius. Kuo naudingi tradiciniai žaislai? Nors parduotuvėse gausu šviečiančių, važiuojančių ir kalbančių elektroninių žaislų, „MENAR akademijos“ mokytoja ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė teigia, kad vaikai, žaisdami su baterijų neturinčiais žaislais, gali turėti daugiau naudos. „Žaidimai, kurie patys signalizuoja, jog vaikas eina teisinga linkme, neskatina mąstyti ir nelavina vaiko kūrybiškumo. Tokie žaislai kaip kaladėlės ar konstruktoriai palieka daugiau laisvės vaiko saviraiškai. Vaikas pats turi mokytis priimti sprendimus, ką jis konstruos ar dėlios. Jis gauna galimybę ne tik spaudyti mygtukus, bet praktiškai įsitikinti, kada statomi bokštai sugriūna, o kada stovi stabiliai. Tokie žaislai skatina vaiką aktyviai spręsti problemas, priimti sprendimus, o būtent šie gebėjimai reikalingi sėkmingiems žmonėms“, – pasakoja mokytoja. Didelė skaitymo nauda Žilionė teigia, kad yra puikių mokomųjų filmukų, bet televizijos ir interneto amžiuje su vaikais nereikia pamiršti skaitymo. „Kartais tėvams patogiau vaikui planšetėje paleisti filmuką, nei atsisėsti ir kartu paskaityti knygelę. Vis dėlto moksliniais tyrimais įrodyta, kad skaitymo poveikis vaikams yra labai didelis, duoda įvairių naudų bei didina jų intelekto koeficientą. Skaitymas reikalauja koncentracijos, tad vaikas mokosi susikaupti, lavina vaizduotę, plečia akiratį ir žodyną. Interneto amžiuje vis daugiau tenka bendrauti laiškais ar žinutėmis, kurie neperteikia neverbalinės informacijos, tad žmonės, turintys platesnį žodyną ir stipresnį kalbos pajautimą, gali lengviau reikšti savo mintis ir efektyviau komunikuoti su aplinkiniais“, – sako J. Žilionė. Paskatinkite tapti kūrėjais Specialistė pataria, kad nors žaislų pasirinkimas vaikams šiuo metu yra itin didelis, verta vaiką paskatinti pabandyti pasidaryti savos gamybos žaislų. Tokia veikla stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir lavina įvairius įgūdžius. „Turbūt dabartinių vaikų mamos dar prisimena, kaip kurdavo popierinių lėlių drabužėlius ar su mamomis siūdavo rūbus lėlėms ir kiek džiaugsmo teikdavo tokie užsiėmimai. Jie yra ne tik smagūs, bet ir naudingi, nes, pirmiausia, lavina smulkiąją motoriką: norint sukurti gražų žaislą, reikia kantrybės, tikslumo, kruopštumo, taip pat reikia pasitelkti vaizduotę ir tapti kūrybiškam, o išlankstytas popierinis lėktuvėlis kartais vaikui suteikia tiek pat džiaugsmo, kiek ir brangus pirktinis žaislas“, – teigia mokytoja. Neleiskite vaiko smegenims aptingti Pagal „Menar“ metodiką vaikus skaičiuoti mokanti J. Žilionė pasakoja, kad dažnai sulaukia klausimo, kodėl šiais laikais, kai visuose telefonuose yra skaičiuotuvai, vaikus verta mokytis skaičiuoti mintinai. „Žmonės kartais nesusimąsto, kad technologijos skatina vaikų smegenis tinginiauti. Vaikystėje itin aktyviai formuojasi smegenų jungtys, tad šiuo periodu vaiko lavinimas yra itin svarbus. Pagrindinė skaičiavimo mintinai metodikos nauda yra ne greitas skaičiavimas, o tai, kaip šis skaičiavimas lavina smegenis. Skaičiuojant mintinai reikalinga itin didelė koncentracija, todėl lavėja vaiko gebėjimas susikaupti. Toks skaičiavimas gerina atmintį, nes vaikai turi įsiminti ilgas skaičių sekas. Stipriai gerėja ir vaiko vizualizacijos gebėjimai bei vaizdinė atmintis. Šių įgūdžių nepakeis net moderniausias skaičiuotuvas“, – sako mokytoja. Specialistė nesiūlo atsisakyti technologijų, bet ragina jas atsirinkti protingai, galvojant, kokią naudą vaikas gaus jas naudodamas. J. Žilionė pataria pasyvumo reikalaujančias veiklas susieti su vaiko lavinimu. Tad, jei rodote vaikams filmą, galite pasikalbėti apie tai, ką vaikas mato ekrane, aptarti filmo temą, herojų emocijas ar vaikui pažiūrėjus filmuką paprašyti jį jums atpasakoti. Taip ugdysite vaiko verbalinius įgūdžius, atmintį ir gilesnį suvokimą. Mokytoja taip pat pastebi, kad Z kartos vaikams labai trūksta gyvo bendravimo tiek su bendraamžiais, tiek su tėvais, tad ugdant vaikus svarbu galvoti ir apie emocinio intelekto (EQ) lavinimą: „Kai savo pamokose vaikams leidžiu pasirinkti veiklą – arba žaidimas, arba pasikalbėjimas – dauguma renkasi pasikalbėjimą. Vaikams labai reikia diskusijų, kuriose jie galėtų išsakyti savo mintis, požiūrį, dalytis patyrimais ir jausmais. Tik taip galime auginti ne tik protingus, bet ir šiltus, neabejingus, aukštos savivertės žmones.“ Agentūra 1323 informacija

Daugiau
08/22/2018

Lietuvos emigrantams, pasirinkusiems studijas savo tėvynėje – skatinamosios stipendijos
Šiais, mūsų valstybei jubiliejiniais metais, ragindamas užsienyje gyvenančius mūsų jaunuolius aktyviau ryžtis studijoms tėvynėje, o ateityje ir grįžimui į ją, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) įsteigė išskirtines Lietuvos 100 - mečio stipendijas. Jos skirtos geriausiais konkursiniais balais įstojusiems pirmakursiams, gyvenantiems emigracijoje, bet pasiryžusiems studijoms ASU nuotoliniu būdu. Žinia, kad kiekvieną mėnesį gaus 100 Eur dydžio paskatinimus, malonia staigmena tapo agronomijos mokslus pasirinkusiai Vaidai Visockienei bei Ekonomikos ir vadybos fakultete apskaitą ir finansus studijuosiančiai Ingai Janušauskaitei.   „Nusprendusi studijuoti agronomiją, ėmiau ieškoti atitinkamos studijų programos. Ją Lietuvoje galėjo pasiūlyti vienintelis ASU. Svarsčiau galimybę mokytis ir Švedijoje, kurioje gyvenu, bet pamaniau, kad jei Lietuvoje negyvenu, tai bent joje studijuodama būsiu bent kiek arčiau savo gimtinės. Progų grįžti namo, studijuodama čia, turėsiu kurkas daugiau“, - su šypsena kalba Vaida Visockienė. Mergina pasakoja, kad baigusi Marijampolės „Sūduvos“ gimnaziją į Švediją, į ūkininko ūkį, tik trumpam išvažiavo užsidirbti būsimiems mokslams. Tačiau „trumpam“ netikėtai virto penkeriais metais. Per juos spėta atšokti ir vestuves, kurioms taip pat reikėjo pinigų. Dirbant Švedijoje Vaidos lentynoje pamažu ėmė rastis vis naujų knygų įvairiomis žemės ūkio temomis, nes mergina savarankiškai bandė ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Kol galiausiai apsisprendė imtis rimtų universitetinių studijų. „Pirmasis darbdavys man išties nutiesė puikų kelią, atskleisdamas žemės ūkio įdomiąją pusę. Vėlesnėje darbovietėje pastebėdavau, jog priimami tokie sprendimai, kurie, pasikalbėjus su ūkininkais Lietuvoje ar lyginant su pirmuoju darbdaviu, neatrodydavo teisingi. Deja, savo nuomonės negalėjau pagrįsti argumentais, nes pačiai stigo žinių. Tikiuosi, jog mokslu pagrįstus atsakymus man suteiks ASU dėstoma Agronomijos programa“, - apsisprendimo motyvus įgyti universitetinį išsilavinimą komentuoja pašnekovė. Vaida teigia įpratusi gyventi sparčiu tempu ir nuolat pati sau išsikelianti vis naujų iššūkių. „Kol kas nenorėčiau palikti savo turimo darbo ir negalėčiau ketverių metų skirti nuolatinėms studijoms. Todėl nuotolinė jų forma yra puiki galimybė mokytis, manau, ne man vienai“, - neabejoja būsima ASU pirmakursė, prisipažįstanti, kad šiame universitete sudaromos sąlygos studijuoti nuotoliniu būdu ją stebina. „Ištęstinė Agronomijos programa išdėstyta atsižvelgiant netgi į tai, kad studentai ne visais metų laikais gali ištrūkti iš darbo – svetur dirbantiems žmonėms sudėtinga būtų atvykti į sesijas per jų darbymečių įkarštį. Universitetas labai intensyviai naudoja ir šiuolaikines technologijas, o tai leidžia nuolat palaikyti kontaktą tarp dėstytojo ir studento“, - pastebi Vaida, neabejodama, kad ryžto mokytis savarankiškai jai nepritrūks. „Manau, svarbiausia gyvenime geras planas ir teisingi prioritetai. O mokymasis to, kas įdomu, tai jau nėra mokymasis, o veikiau informacijos ieškojimas ir jos įsisavinimas. Tarkime, Švedijoje žmonės mokosi visą gyvenimą ir, beje, labai skirtingų dalykų“, - šalies, kurioje gyvena, žmonių nuostatas komentuoja pašnekovė, ragindama ir mūsų tautiečius užuot leidus laisvalaikį socialiniuose tinkluose, skirti jį mokslui. Vaidos Visockienės mintims antrina ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Inga Janušauskaitė. „Baigusi Elektrėnų ,,Versmės" gimnaziją, emigravau į Jungtinę Karalystę. Toliau mokytis nestojau, nes nebuvau apsisprendusi, kokia veikla man būtų patraukliausia. Per kelerius metus pažinau kitokią kultūrą, tradicijas, sutikau daug naujų žmonių, įgijau patirties bei apsisprendžiau – laikas mokytis. Asmeninės aplinkybės pastūmėjo domėtis studijomis Lietuvoje, nes neatmetu, jog vieną dieną grįšiu čia visam laikui“, - pasakoja pašnekovė, prisipažindama, kad priimti sprendimui, kur mokytis, daug laiko neprireikė. Tai, kad nori studijuoti apskaitą ir finansus, mergina jau žinojo, o ASU akį patraukė savo siūloma ištęstinių studijų forma. „Pirmasis šuolis tapti ASU studente įvykdytas, toliau laukia savarankiškas mokymasis. Bus daug iššūkių pačiai sau, tačiau motyvacija, ryžtas tobulėti bei įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tikiuosi, neleis pasiduoti. O emigracijoje esantiems ir savo jėgomis abejojantiems bendraamžiams patarčiau – išsirinkite patinkančią studijų kryptį ir GO“, - su šypsena reziumuoja Inga.

Daugiau
08/17/2018

Pasaulio lietuvių akademinis žingsnis
Vasario mėnesį Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje įvyko pirmasis seminarų ciklo „Lietuvių diaspora prieš 100 metų ir šiandien“ susitikimas. Renginio svečias – pirmasis atkurtojo universiteto rektorius, mokslininkas, VDU garbės profesorius prof. Algirdas Avižienis. Profesorius, kalbinamas prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, dalinosi įžvalgomis apie lietuvių diasporos ateities vaizdinius ir perspektyvas. Renginys buvo skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti.

Daugiau
08/15/2018

VU susitiks žymiausi pasaulyje konstrukcionizmo atstovai
Rugpjūčio 21-25 dienomis Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinė konferencija „Konstrukcionizmas, informatinis mąstymas ir švietimo inovacijos“. Tai jau penktoji konferencija, nuo 1992 m. kas dvejus metus vykstanti skirtingose šalyse, pratęsusi 27 metų trukmės Europos Logo konferencijų tradiciją. Lietuvoje ši konferencija rengiama pirmą kartą. Konferencija suburs mokslininkus iš daugiau negu 40-ties skirtingų šalių, dirbančius technologinių, socialinių ir humanitarinių mokslų sanglaudoje bei taikančius inovatyvius informatikos, inžinerijos, ugdymo mokslų metodus, tyrinėjimais grįstą mokymą(si), ugdymo procese naudojančius informatinį mąstymą lavinančias priemones, neapsiribojančias kompiuteriais. Į konferenciją taip atvyks ir šioje srityje sėkmingai dirbantys Lietuvos išeivijos atstovai.  „Didžiausi šalių pokyčiai yra siejami su informatinio mąstymo ugdymu ir informatikos turinio pertvarkymu. Skaitmenines technologijos, tokios kaip kompiuteriai, mobilieji įrenginiai, skaitmeniniai priedai, tinklai ir kt.  yra sparčiausiai pasaulyje besivystanti pramonės šaka, o Code.org skelbia, kad 2020 m. pasaulyje reikės 1,4 mln. naujų programuotojų, nors bus teparengta 0,4 mln. Jeigu norime būti šios srities lyderiais, turėtume (at)naujinti informatikos turinį bei tobulinti mokyklų bendruomenių skaitmenines kompetencijas – viliamės, kad ši konferencija pasitarnaus šiam tikslui“, – teigė konferencijos pirmininkė, VU profesorė Valentina Dagienė. „Džiaugiamės, kad konferencija sutampa su pedagogų rengimo Vilniaus universitete atsinaujinimu. Filosofijos fakultete įsteigtas Ugdymo mokslų institutas tampa vienu iš trijų Lietuvoje veiksiančių pedagogų rengimo centrų. Siekiame, kad pedagogų rengimas Vilniaus universitete remtųsi naujausiais pedagoginiais tyrimais ir atsižvelgtų į naujausias pasaulines tendencijas. Todėl ypač svarbia tampa prof. Valentinos Dagienės iniciatyva prieš konferenciją, rugpjūčio 20 dieną, organizuoti Lietuvos mokytojams skirtą renginį, kurio metu užsienio mokslininkai surengs šalies mokytojams net 18 kūrybinių dirbtuvių.  Į šias dirbtuves užsiregistravo daugiau negu 170 mokytojų iš skirtingų Lietuvos miestų. Tai unikali galimybė jiems padiskutuoti su pasaulinio lygio mokslininkais“, – sakė VU Filosofijos fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas. Šių metų konferencijos dėmesio centre – mokyklinės informatikos (angl. Computer Science, Computing) programos, informatinio mąstymo (Computotional Thinking) lavinimas ir tarpdalykinis STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) ar trumpiau, STEM krypties ugdymas. Vilniaus universitetui, gavusiam finansavimą pertvarkyti Vilniaus planetariumą į nacionalinį STEM centrą, konferencijos dėka atsiveria galimybės išgirsti žymių šios srities mokslininkų įžvalgas bei užmegzti tvirtus akademinius ryšius. Konferencijoje bus aptariama konstrukcionizmo epistemologija, informatinio mąstymo ugdymas, neformaliojo ugdymo naujovės, technologijomis grįstas ugdymas, socialinis teisingumas ir lygybė, mokytojų rengimas ir švietimo politika, technologijų ir vaizduojamojo meno ryšiai. Konferencija pasižymi pranešimų ir veiklų formų įvairove: moksliniai pranešimai, praktiniai pristatymai, dirbtuvės, darbo grupės, demonstraciniai ir stendiniai pranešimai, refleksijos, diskusijos, simpoziumai. Konstrukcionizmo pradininkas – Seymouras Papertas, žymus matematikas, informatikas ir edukologas, vienas iš dirbtinio intelekto teorijos ir Logo programavimo pradininkų, bendradarbiavęs su Jean Piaget.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu