Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

08/31/2018

Technologijų amžiuje neleiskite vaikų smegenims aptingti
Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto. Vis dėlto, nors technologijos sparčiai keičia šiuolaikinių žmonių įpročius ir gyvenimo būdą, ugdant jaunąją kartą naudinga išlaikyti aukso vidurį vaiko ugdymui pasitelkiant tiek technologijas, tiek jų nereikalaujančius ugdymo metodus. Pastarieji savo poveikiu kartais gali pranokti brangiausius kompiuterius. Kuo naudingi tradiciniai žaislai? Nors parduotuvėse gausu šviečiančių, važiuojančių ir kalbančių elektroninių žaislų, „MENAR akademijos“ mokytoja ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė teigia, kad vaikai, žaisdami su baterijų neturinčiais žaislais, gali turėti daugiau naudos. „Žaidimai, kurie patys signalizuoja, jog vaikas eina teisinga linkme, neskatina mąstyti ir nelavina vaiko kūrybiškumo. Tokie žaislai kaip kaladėlės ar konstruktoriai palieka daugiau laisvės vaiko saviraiškai. Vaikas pats turi mokytis priimti sprendimus, ką jis konstruos ar dėlios. Jis gauna galimybę ne tik spaudyti mygtukus, bet praktiškai įsitikinti, kada statomi bokštai sugriūna, o kada stovi stabiliai. Tokie žaislai skatina vaiką aktyviai spręsti problemas, priimti sprendimus, o būtent šie gebėjimai reikalingi sėkmingiems žmonėms“, – pasakoja mokytoja. Didelė skaitymo nauda Žilionė teigia, kad yra puikių mokomųjų filmukų, bet televizijos ir interneto amžiuje su vaikais nereikia pamiršti skaitymo. „Kartais tėvams patogiau vaikui planšetėje paleisti filmuką, nei atsisėsti ir kartu paskaityti knygelę. Vis dėlto moksliniais tyrimais įrodyta, kad skaitymo poveikis vaikams yra labai didelis, duoda įvairių naudų bei didina jų intelekto koeficientą. Skaitymas reikalauja koncentracijos, tad vaikas mokosi susikaupti, lavina vaizduotę, plečia akiratį ir žodyną. Interneto amžiuje vis daugiau tenka bendrauti laiškais ar žinutėmis, kurie neperteikia neverbalinės informacijos, tad žmonės, turintys platesnį žodyną ir stipresnį kalbos pajautimą, gali lengviau reikšti savo mintis ir efektyviau komunikuoti su aplinkiniais“, – sako J. Žilionė. Paskatinkite tapti kūrėjais Specialistė pataria, kad nors žaislų pasirinkimas vaikams šiuo metu yra itin didelis, verta vaiką paskatinti pabandyti pasidaryti savos gamybos žaislų. Tokia veikla stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir lavina įvairius įgūdžius. „Turbūt dabartinių vaikų mamos dar prisimena, kaip kurdavo popierinių lėlių drabužėlius ar su mamomis siūdavo rūbus lėlėms ir kiek džiaugsmo teikdavo tokie užsiėmimai. Jie yra ne tik smagūs, bet ir naudingi, nes, pirmiausia, lavina smulkiąją motoriką: norint sukurti gražų žaislą, reikia kantrybės, tikslumo, kruopštumo, taip pat reikia pasitelkti vaizduotę ir tapti kūrybiškam, o išlankstytas popierinis lėktuvėlis kartais vaikui suteikia tiek pat džiaugsmo, kiek ir brangus pirktinis žaislas“, – teigia mokytoja. Neleiskite vaiko smegenims aptingti Pagal „Menar“ metodiką vaikus skaičiuoti mokanti J. Žilionė pasakoja, kad dažnai sulaukia klausimo, kodėl šiais laikais, kai visuose telefonuose yra skaičiuotuvai, vaikus verta mokytis skaičiuoti mintinai. „Žmonės kartais nesusimąsto, kad technologijos skatina vaikų smegenis tinginiauti. Vaikystėje itin aktyviai formuojasi smegenų jungtys, tad šiuo periodu vaiko lavinimas yra itin svarbus. Pagrindinė skaičiavimo mintinai metodikos nauda yra ne greitas skaičiavimas, o tai, kaip šis skaičiavimas lavina smegenis. Skaičiuojant mintinai reikalinga itin didelė koncentracija, todėl lavėja vaiko gebėjimas susikaupti. Toks skaičiavimas gerina atmintį, nes vaikai turi įsiminti ilgas skaičių sekas. Stipriai gerėja ir vaiko vizualizacijos gebėjimai bei vaizdinė atmintis. Šių įgūdžių nepakeis net moderniausias skaičiuotuvas“, – sako mokytoja. Specialistė nesiūlo atsisakyti technologijų, bet ragina jas atsirinkti protingai, galvojant, kokią naudą vaikas gaus jas naudodamas. J. Žilionė pataria pasyvumo reikalaujančias veiklas susieti su vaiko lavinimu. Tad, jei rodote vaikams filmą, galite pasikalbėti apie tai, ką vaikas mato ekrane, aptarti filmo temą, herojų emocijas ar vaikui pažiūrėjus filmuką paprašyti jį jums atpasakoti. Taip ugdysite vaiko verbalinius įgūdžius, atmintį ir gilesnį suvokimą. Mokytoja taip pat pastebi, kad Z kartos vaikams labai trūksta gyvo bendravimo tiek su bendraamžiais, tiek su tėvais, tad ugdant vaikus svarbu galvoti ir apie emocinio intelekto (EQ) lavinimą: „Kai savo pamokose vaikams leidžiu pasirinkti veiklą – arba žaidimas, arba pasikalbėjimas – dauguma renkasi pasikalbėjimą. Vaikams labai reikia diskusijų, kuriose jie galėtų išsakyti savo mintis, požiūrį, dalytis patyrimais ir jausmais. Tik taip galime auginti ne tik protingus, bet ir šiltus, neabejingus, aukštos savivertės žmones.“ Agentūra 1323 informacija

Daugiau
08/22/2018

Lietuvos emigrantams, pasirinkusiems studijas savo tėvynėje – skatinamosios stipendijos
Šiais, mūsų valstybei jubiliejiniais metais, ragindamas užsienyje gyvenančius mūsų jaunuolius aktyviau ryžtis studijoms tėvynėje, o ateityje ir grįžimui į ją, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) įsteigė išskirtines Lietuvos 100 - mečio stipendijas. Jos skirtos geriausiais konkursiniais balais įstojusiems pirmakursiams, gyvenantiems emigracijoje, bet pasiryžusiems studijoms ASU nuotoliniu būdu. Žinia, kad kiekvieną mėnesį gaus 100 Eur dydžio paskatinimus, malonia staigmena tapo agronomijos mokslus pasirinkusiai Vaidai Visockienei bei Ekonomikos ir vadybos fakultete apskaitą ir finansus studijuosiančiai Ingai Janušauskaitei.   „Nusprendusi studijuoti agronomiją, ėmiau ieškoti atitinkamos studijų programos. Ją Lietuvoje galėjo pasiūlyti vienintelis ASU. Svarsčiau galimybę mokytis ir Švedijoje, kurioje gyvenu, bet pamaniau, kad jei Lietuvoje negyvenu, tai bent joje studijuodama būsiu bent kiek arčiau savo gimtinės. Progų grįžti namo, studijuodama čia, turėsiu kurkas daugiau“, - su šypsena kalba Vaida Visockienė. Mergina pasakoja, kad baigusi Marijampolės „Sūduvos“ gimnaziją į Švediją, į ūkininko ūkį, tik trumpam išvažiavo užsidirbti būsimiems mokslams. Tačiau „trumpam“ netikėtai virto penkeriais metais. Per juos spėta atšokti ir vestuves, kurioms taip pat reikėjo pinigų. Dirbant Švedijoje Vaidos lentynoje pamažu ėmė rastis vis naujų knygų įvairiomis žemės ūkio temomis, nes mergina savarankiškai bandė ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Kol galiausiai apsisprendė imtis rimtų universitetinių studijų. „Pirmasis darbdavys man išties nutiesė puikų kelią, atskleisdamas žemės ūkio įdomiąją pusę. Vėlesnėje darbovietėje pastebėdavau, jog priimami tokie sprendimai, kurie, pasikalbėjus su ūkininkais Lietuvoje ar lyginant su pirmuoju darbdaviu, neatrodydavo teisingi. Deja, savo nuomonės negalėjau pagrįsti argumentais, nes pačiai stigo žinių. Tikiuosi, jog mokslu pagrįstus atsakymus man suteiks ASU dėstoma Agronomijos programa“, - apsisprendimo motyvus įgyti universitetinį išsilavinimą komentuoja pašnekovė. Vaida teigia įpratusi gyventi sparčiu tempu ir nuolat pati sau išsikelianti vis naujų iššūkių. „Kol kas nenorėčiau palikti savo turimo darbo ir negalėčiau ketverių metų skirti nuolatinėms studijoms. Todėl nuotolinė jų forma yra puiki galimybė mokytis, manau, ne man vienai“, - neabejoja būsima ASU pirmakursė, prisipažįstanti, kad šiame universitete sudaromos sąlygos studijuoti nuotoliniu būdu ją stebina. „Ištęstinė Agronomijos programa išdėstyta atsižvelgiant netgi į tai, kad studentai ne visais metų laikais gali ištrūkti iš darbo – svetur dirbantiems žmonėms sudėtinga būtų atvykti į sesijas per jų darbymečių įkarštį. Universitetas labai intensyviai naudoja ir šiuolaikines technologijas, o tai leidžia nuolat palaikyti kontaktą tarp dėstytojo ir studento“, - pastebi Vaida, neabejodama, kad ryžto mokytis savarankiškai jai nepritrūks. „Manau, svarbiausia gyvenime geras planas ir teisingi prioritetai. O mokymasis to, kas įdomu, tai jau nėra mokymasis, o veikiau informacijos ieškojimas ir jos įsisavinimas. Tarkime, Švedijoje žmonės mokosi visą gyvenimą ir, beje, labai skirtingų dalykų“, - šalies, kurioje gyvena, žmonių nuostatas komentuoja pašnekovė, ragindama ir mūsų tautiečius užuot leidus laisvalaikį socialiniuose tinkluose, skirti jį mokslui. Vaidos Visockienės mintims antrina ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Inga Janušauskaitė. „Baigusi Elektrėnų ,,Versmės" gimnaziją, emigravau į Jungtinę Karalystę. Toliau mokytis nestojau, nes nebuvau apsisprendusi, kokia veikla man būtų patraukliausia. Per kelerius metus pažinau kitokią kultūrą, tradicijas, sutikau daug naujų žmonių, įgijau patirties bei apsisprendžiau – laikas mokytis. Asmeninės aplinkybės pastūmėjo domėtis studijomis Lietuvoje, nes neatmetu, jog vieną dieną grįšiu čia visam laikui“, - pasakoja pašnekovė, prisipažindama, kad priimti sprendimui, kur mokytis, daug laiko neprireikė. Tai, kad nori studijuoti apskaitą ir finansus, mergina jau žinojo, o ASU akį patraukė savo siūloma ištęstinių studijų forma. „Pirmasis šuolis tapti ASU studente įvykdytas, toliau laukia savarankiškas mokymasis. Bus daug iššūkių pačiai sau, tačiau motyvacija, ryžtas tobulėti bei įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tikiuosi, neleis pasiduoti. O emigracijoje esantiems ir savo jėgomis abejojantiems bendraamžiams patarčiau – išsirinkite patinkančią studijų kryptį ir GO“, - su šypsena reziumuoja Inga.

Daugiau
08/17/2018

Pasaulio lietuvių akademinis žingsnis
Vasario mėnesį Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje įvyko pirmasis seminarų ciklo „Lietuvių diaspora prieš 100 metų ir šiandien“ susitikimas. Renginio svečias – pirmasis atkurtojo universiteto rektorius, mokslininkas, VDU garbės profesorius prof. Algirdas Avižienis. Profesorius, kalbinamas prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, dalinosi įžvalgomis apie lietuvių diasporos ateities vaizdinius ir perspektyvas. Renginys buvo skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti.

Daugiau
08/15/2018

VU susitiks žymiausi pasaulyje konstrukcionizmo atstovai
Rugpjūčio 21-25 dienomis Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinė konferencija „Konstrukcionizmas, informatinis mąstymas ir švietimo inovacijos“. Tai jau penktoji konferencija, nuo 1992 m. kas dvejus metus vykstanti skirtingose šalyse, pratęsusi 27 metų trukmės Europos Logo konferencijų tradiciją. Lietuvoje ši konferencija rengiama pirmą kartą. Konferencija suburs mokslininkus iš daugiau negu 40-ties skirtingų šalių, dirbančius technologinių, socialinių ir humanitarinių mokslų sanglaudoje bei taikančius inovatyvius informatikos, inžinerijos, ugdymo mokslų metodus, tyrinėjimais grįstą mokymą(si), ugdymo procese naudojančius informatinį mąstymą lavinančias priemones, neapsiribojančias kompiuteriais. Į konferenciją taip atvyks ir šioje srityje sėkmingai dirbantys Lietuvos išeivijos atstovai.  „Didžiausi šalių pokyčiai yra siejami su informatinio mąstymo ugdymu ir informatikos turinio pertvarkymu. Skaitmenines technologijos, tokios kaip kompiuteriai, mobilieji įrenginiai, skaitmeniniai priedai, tinklai ir kt.  yra sparčiausiai pasaulyje besivystanti pramonės šaka, o Code.org skelbia, kad 2020 m. pasaulyje reikės 1,4 mln. naujų programuotojų, nors bus teparengta 0,4 mln. Jeigu norime būti šios srities lyderiais, turėtume (at)naujinti informatikos turinį bei tobulinti mokyklų bendruomenių skaitmenines kompetencijas – viliamės, kad ši konferencija pasitarnaus šiam tikslui“, – teigė konferencijos pirmininkė, VU profesorė Valentina Dagienė. „Džiaugiamės, kad konferencija sutampa su pedagogų rengimo Vilniaus universitete atsinaujinimu. Filosofijos fakultete įsteigtas Ugdymo mokslų institutas tampa vienu iš trijų Lietuvoje veiksiančių pedagogų rengimo centrų. Siekiame, kad pedagogų rengimas Vilniaus universitete remtųsi naujausiais pedagoginiais tyrimais ir atsižvelgtų į naujausias pasaulines tendencijas. Todėl ypač svarbia tampa prof. Valentinos Dagienės iniciatyva prieš konferenciją, rugpjūčio 20 dieną, organizuoti Lietuvos mokytojams skirtą renginį, kurio metu užsienio mokslininkai surengs šalies mokytojams net 18 kūrybinių dirbtuvių.  Į šias dirbtuves užsiregistravo daugiau negu 170 mokytojų iš skirtingų Lietuvos miestų. Tai unikali galimybė jiems padiskutuoti su pasaulinio lygio mokslininkais“, – sakė VU Filosofijos fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas. Šių metų konferencijos dėmesio centre – mokyklinės informatikos (angl. Computer Science, Computing) programos, informatinio mąstymo (Computotional Thinking) lavinimas ir tarpdalykinis STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) ar trumpiau, STEM krypties ugdymas. Vilniaus universitetui, gavusiam finansavimą pertvarkyti Vilniaus planetariumą į nacionalinį STEM centrą, konferencijos dėka atsiveria galimybės išgirsti žymių šios srities mokslininkų įžvalgas bei užmegzti tvirtus akademinius ryšius. Konferencijoje bus aptariama konstrukcionizmo epistemologija, informatinio mąstymo ugdymas, neformaliojo ugdymo naujovės, technologijomis grįstas ugdymas, socialinis teisingumas ir lygybė, mokytojų rengimas ir švietimo politika, technologijų ir vaizduojamojo meno ryšiai. Konferencija pasižymi pranešimų ir veiklų formų įvairove: moksliniai pranešimai, praktiniai pristatymai, dirbtuvės, darbo grupės, demonstraciniai ir stendiniai pranešimai, refleksijos, diskusijos, simpoziumai. Konstrukcionizmo pradininkas – Seymouras Papertas, žymus matematikas, informatikas ir edukologas, vienas iš dirbtinio intelekto teorijos ir Logo programavimo pradininkų, bendradarbiavęs su Jean Piaget.

Daugiau
08/10/2018

Lietuvos moksleiviai sublizgėjo pasaulinėse robotų varžybose
Robotikos mokyklos moksleiviai, būsimieji dvyliktokai Šarūnas Mickus, Lukas Strazdas ir Karolis Milius grįžo iš Kinijos, kur dalyvavo „First Global Challenge“ robotikos varžybose Guiyang mieste. Lietuvių komanda, dalyvavusi aljanse su dviem kinų komadomis, užėmė antrąją vietą – nedaug atsiliko nuo varžybų laimėtojų, kitų dviejų kinų ir prancūzų komandų. Jaunuolius į Kinijos robotikos varžybas pakvietė Kinijos vyriausybinės organizacijos, remiančios inžinerinį švietimą. Jos ir apmokėjo visas kelionės išlaidas. Mat pernai vykusiose robotikos varžybose Vašingtone vienintelė Baltijos šalių komanda laimėjo 21-ąją vietą iš 163 komandų. „Organizatoriai iš JAV rekomendavo mūsų komandą ir dėl draugiškumo bei greito pasiruošimo. Iš Šiaurės Europos šalių mus pakvietė vienintelius“, - teigia Paulius Briedis, Robotikos mokyklos įkūrėjas. Žaidynes „First Global“ buvo sumanytos išradėjo Deano Kameno, kuris sukūrė „Segway“, neįgaliųjų vežimėlį, lipantį laiptais, automatinį švirkštą ir begalę kitų išradimų. Pernai jis buvo susitikęs su lietuvių komanda Vašingtone ir pažėrė jiems daug naudingų patarimų. Varžybų dalyviai pasakojo, kad atvykusios komandos Kinijoje varžėsi aljansuose – buvo siekiama skatinti bendruomeniškumą tarp komandų, tad lietuviams teko varžytis aljanse kartu su dviem Kinijos komandomis. Turnyras vyko dvi dienas, jame dalyvavo 15 tarptautinių komandų. Iškart po finalinių varžybų Lukas itin stebėjosi, kiek jis turėjęs kalbėti ištisą dieną su kitomis tarptautinėmis ir Kinijos komandomis, pristatinėti mūsų – Lietuvos komandos roboto geriausias savybes, ir tai daryti atsargiai, nes kita komanda po jų, iškart puldavo jį peikti ar girtis esą jų robotas viską daro šiek tiek geriau. Mat komandos po atkrintamųjų varžybų surinkusios daugiausia taškų galėjo rinktis kurių komandų nori į savo trijų robotų komandą, robotams žaidžiant „trys prieš tris“. Buvo ir susitarimų, kurie paskutinę minutę negarbingai sulaužomi, buvo komandų, kurios, jausdamos staiga gautą valdžią, ja naudojosi laukdami kuo daugiau gražbyliavimo ir pažadų naudai. Po susitarimo, kas su kuo žais, laukdavo atskiras strategijos suderinimas, kurią galima buvo pasirinkti netgi tokią, kad sutarus su priešininkų komanda, kiekviena kovojanti pusė gautų papildomų taškų, taip abi prasiverždamos turnyrinėje lentelėje viršum kitų. Konkursas taip leido išbandyti ne tik inžinerines ir programavimo, vikrumo valdant, bet net ir derybų anglų kalba žinias. Iš Baltijos šalių varžybose Kinijoje dalyvavo tik lietuviai. Būsimieji dvyliktokai, visi dešimtmetį užsiimantys robotika, planuoja studijuoti Lietuvoje. Lukas ir Šarūnas žada studijuoti fiziką, nors jau dabar gauna užsakymų iš įmonių sukurti naujus elektronikos prietaisus ir net yra įkūrę savo gamintu 3D spausdintuvu gaminančią Moksleivių mažąją bendrovę. Jie gamino ir pardavinėjo savo projektuotus Lietuvos valstybingumo simbolius Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga. Lietuviai varžėsi „nedideliame“ Kinijos mieste, kuriame gyvena 4,5 milijono gyventojų – daugiau negu visoje Lietuvoje. Vaikinų dėmesį labiausiai patraukė tai, kad vien universiteto studentų miestelyje yra net keturi futbolo stadionai. Karolis stebėjosi radęs dangoraižį, nuo kurio stogo per visą sieną teka krioklys. Varžybos buvo puikiai organizuotos, kiekvienai komandai buvo paskirti savanoriai, kurie rūpinosi dalyvių buitimi, laisvalaikiu, galų gale susidraugavo su komanda ir apsikeitė dovanomis. Nors varžybos buvo intensyvios, buvo laiko susipažinti su miestu, senovės palikimu, Konfucijaus akademija, pastatyta lyg šventykla, bet ne religijai, o filosofijai. Tarptautinėse FIRST Global robotikos varžybose lietuvių komanda dalyvavo antrąkart. Prieš kelerius metus Karolis dar yra dalyvavęs ir robotų futbolo varžybose Portugalijoje, o Šarūnas su Luku nuolat sukuria ką naujo sugalvoję savaitgalio trukmės inžinerijos varžytuvėse – hakatonuose. Komandos nariai pasakojo, jog robotai šįkart vykdė ypatingą misiją – jie buvo skirti vandens valymui. Vaikinus nustebino tai, kad kinų robotai šiek tiek skyrėsi nuo europiečių robotų. Mūsiškiai robotą pagamino per porą savaičių, galbūt todėl jie ir buvo rekomenduoti organizatorių kaip gabūs inžinieriai, padėsiantys Kinijai pradėti šį konkursą organizuoti visoje šalyje. „Šis konkursas dar kartą įrodo, kad mūsų jaunimo pasirengimas robotikos srityje yra vienas geriausių pasaulyje“, - sako Paulius Briedis, Robotikos mokyklos direktorius. Kita Robotikos mokyklos komanda ateinančią savaitę dar vyks į pasaulines robotikos varžybas Meksikoje, šią kelionę irgi finansavo organizatoriai. Konkursą remia Amazon įkūrėjo Jeff Bezos tėvų fondas švietimui Bezos Family Foundation, TE Connectivity Foundation, FedEx, DS Solidworks, Baker Huges Foundation fondas.

Daugiau
08/10/2018

Pasveikino studijoms užsienyje skirtų stipendijų „Kitas 100“ laimėtojus
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pasveikino studijoms užsienyje skirtų stipendijų „Kitas 100“ laimėtojus ir palinkėjo sugrįžus po studijų į Lietuvą prisidėti prie šalies pažangos kūrimo. „Vos prieš pusmetį dar net teisiškai nebuvo įmanoma skirti valstybės biudžeto lėšų studijuojantiems užsienyje, o šiandien jau sveikiname pirmuosius šio konkurso laimėtojus. Kiekvienas iš jūsų tokiame amžiuje jau yra pasiekęs labai daug: nuo pasaulinių olimpiadų medalių, publikacijų tarptautiniuose žurnaluose iki filmų, kurie jau pelnė apdovanojimus tarptautiniuose festivaliuose. Neabejoju, kad tai tėra jūsų profesinio kelio pradžia ir džiaugiuosi, kad po šių studijų norite grįžti į Lietuvą bei prisidėti prie pažangios mūsų šalies kūrimo“, - sveikindamas laimėtojus sakė premjeras. Vyriausybės vadovas taip pat pažadėjo ne tik tęsti šią iniciatyvą, bet, atsižvelgiant į neabejotiną poreikį ir šių metų sėkmę, ją plėsti. Tam švietimo reformos kontekste kitais metais yra numatyta skirti tris kartus daugiau biudžeto lėšų t.y. 300 tūkst. eurų. Be to, įvairios organizacijos ar įmonės kviečiamos taip pat prisidėti skiriant šių stipendijų fondui tikslinį finansavimą. Konkursas studijoms užsienyje remti „Kitas šimtas“ šalyje organizuotas pirmą kartą. Juo valstybė siekia paremti į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas įstojusių (pakviestų studijuoti) ar jau studijuojančių jose ir pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į Lietuvą asmenų studijas. Per metus vienam studentui galima skirti apie 20 tūkst. eurų. Parama gali būti skiriama studijų kainai sumokėti bei pragyvenimo išlaidoms užsienio valstybėje padengti. Asmenų, priimtų į pirmą kursą studijoms užsienyje parama skiriama visam studijų laikotarpiui. Jeigu parama skiriama jau studijuojantiems asmenims, ji mokama nuo to kurso, kuriame studijuodamas asmuo gauna paramą. Paramą gavęs asmuo įsipareigoja 3 metus po studijų baigimo dirbti Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija šiai paramai išmokėti šiemet skyrė 100 tūkst. eurų. Papildomai 140 tūkst. eurų skirta iš Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui suplanuotų lėšų vienerių metų studijoms finansuoti. 2018 m. gegužės 24 – birželio 13 d. vykusiu prašymų priėmimo laikotarpiu į paramą studijoms užsienyje pretendavo 54 asmenys. Didelė dalis jų kreipėsi dėl paramos studijoms Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose. Taip pat gauta prašymų paramai studijoms Nyderlandų, JAV, Kinijos, Prancūzijos, Kanados, Švedijos, Vokietijos aukštosiose mokyklose. Paramos prašytojus vertindama balais, komisija daugiausiai balų skyrė už aukštosios mokyklos statusą tarptautiniuose reitinguose. Taip pat buvo vertinama asmens finansinė padėtis, motyvacija, rekomendacijos. Stipendija „Kitas šimtas“ šiemet atiteko 15 asmenų. 6 asmenys finansuoti iš Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų, įstojusiems arba jau studijuojantiems Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė), Oksfordo universitete (Jungtinė Karalystė) bei Amerikos kino instituto konservatorijoje (JAV). Dar 9 asmenys finansuoti skyrus papildomą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio finansavimą vienerių metų studijoms. Šį kriterijų atitikę asmenys studijuos ar jau studijuoja Londono imperatoriškajame koledže (Jungtinė Karalystė), Londono universiteto koledže (Jungtinė Karalystė), Edinburgo universitete (Jungtinė Karalystė), Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (Jungtinė Karalystė), Upsalos universitete (Švedija), Bonos (Reino Frydricho Vilhelmo) universitete (Vokietijoje), Amsterdamo universitete (Nyderlandai). Ji skirta ekonomikos, teorinės fizikos ir matematikos, vadybos, gamtos mokslų, filologijos ir kitas studijų programas pasirinkusiems asmenims. Vyriausybės kanceliarijos Spaudos tarnybos informacija

Daugiau
06/30/2018

Aktyviausieji KTU studentai paskatinti Kazickų šeimos fondo stipendijomis
Kauno technologijos universitete (KTU) lankėsi Kazickų šeimos fondo (Kazickas Family Foundation – KFF) atstovai: mecenato Juozo Petro Kazicko sūnus John Algirdas Kazickas, Vilniaus biuro generalinis direktorius Zenonas Bedalis ir Vilniaus biuro programų vadovė Agnė Vertelkaitė. Susitikimo metu J. A. Kazickas įteikė  fondo stipendijas keturiems KTU studentams.

Daugiau
06/04/2018

Beveik pusė vaikų Afganistane nelanko mokyklos
Beveik pusė vaikų Afganistane, anot tyrimo, nelanko mokyklos. Galimybės įgyti mokyklinį išsilavinimą neturi apie 3,7 mln. 7-17 metų amžiaus vaikų, sekmadienį pranešė JT Vaikų fondas (UNICEF). To priežastimi visų pirma nurodomas besitęsiantis konfliktas Afganistane, skurdas ir mergaičių diskriminacija. Prie to, kad daug vaikų nelanko mokyklos, taip pat prisideda išvarymai, ankstyvos santuokos, mokytojų stygius ir prasta mokyklų būklė.

Daugiau
06/01/2018

Atmosfera Lietuvos mokyklose
Mokyklos, kuriose visi vieni kitus vadina vardais, mokiniai, kuriantys mokyklos strategiją, mokyklų bendruomenės, kurios remiasi pasitikėjimu, o ne drausminimu ir klusnumu - tai pavyzdžiai ne vien iš Skandinavijos, bet ir iš Lietuvos švietimo įstaigų.

Daugiau
05/18/2018

Iššūkis XXI a. dėstytojams – atsisakyti galios išsaugant autoritetą
„Atėjo metas paneigti mitą, kad studentų sėkmę nulemia dėstytojai – jie ilgą laiką nešiojo šią naštą, tačiau iš tikrųjų negalima dėti lygybės ženklo tarp dėstytojo darbo ir studento sėkmės ar nesėkmės. Studentas pats turi dėti visas pastangas tam, kad išmoktų, o ne laukti, kol jį išmokys“, – sako švietimo ekspertė Cathia Jenainati iš prestižinio Voriko universiteto Didžiojoje Britanijoje, kuri balandį kartu su kolege dr. Jo Angouri lankėsi Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir vedė mokymus dėstytojams.

Daugiau
03/06/2018

Kova su priekabiavimu JAV universitetuose
Amerikietiškuose filmuose romaniška meilė tarp profesoriaus ir studentės ar profesorės ir studento – ne tik dažno meninio siužeto dalis, bet kartais ji pasitaiko ir realiame gyvenime, netgi veda prie vedybų, rašo dienraštyje „Boston Globe“ žurnalistė Deirdre Fernandes. Tačiau paskutiniu metu seksualinio priekabiavimo skandalų protrūkis aukštosiose mokyklose skersai išilgai Amerikos privedė prie to, kad daugelis švietimo įstaigų ėmė ne tik griežtinti tokius santykius reglamentuojančias taisykles, bet ir iš naujo apsvarstyti, ar meilės santykiai tarp dėstytojo ir studento bet kada gali būti tikrai savanoriški.

Daugiau
10/22/2017

EBPO rekomendacijos Lietuvos švietimo sistemai
„Lietuva daro didžiulius pokyčius švietimo srityje, esate labai geroje pozicijoje, Lietuvos švietimo pasiekimai panašūs, kaip EBPO šalyse. Mokslo prieinamumas yra labai geras, tačiau reikia didinti kokybę. Pasaulis keičiasi, tad ir šalių švietimo sistemos turi siekti vis geresnės kokybės. Sistema turi būti patrauklesnė tiems,...

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu