Dieve, laimink Latviją, Lietuvą ir Estiją

2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje skambėjo Latvijos ir Lietuvos himnai. Čia vyko Latvijos Respublikos nepriklausomybės 98-ųjų metinių iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo Latvijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Einaras Semanis (Einars Semanis). Į šventinį renginį taip pat atvyko Latvijos 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrijos atstovai Janis Ozols (bendrijos vadovas) ir Laura Liepkalne, Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone, buvęs Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojas Mikola Dziadzinas (Mikola Dziadzin), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, prof. Valdas Rakutis, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir Vilniaus miesto svečiai. Latviją ir Lietuvą vienija tarpusavio pasitikėjimas Iškilmingame
daugiau

Lietuvos IT įmonės Čikagoje ieškojo verslo plėtros galimybių

Šių metų lapkričio 22-23 d. Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ verslo delegacija dalyvavo Lietuvos generaliniame konsulate Čikagoje vykusiuose susitikimuose su JAV verslo atstovais. Dviejų dienų susitikimų sesijos tikslas – susipažinti su galimybėmis plėsti veiklą JAV IT sektoriuje, geriau suprasti praktinius verslo JAV niuansus, užmegzti ryšius su naujais partneriais. Vizito Čikagoje metu Lietuvos IT įmonių atstovai susitiko su vietos verslo ir teisės konsultantais, Ilinojaus prekybos rūmų atstovais, JAV kompanijomis. Savo sėkmingo verslo patirtimi pasidalino lietuvių įkurtos ir Čikagoje dirbančios kompanijos „Devbridge“ vadovai. Lietuvos verslininkai aktyviai domėjosi galimybėmis patekti į JAV rinką, kėlė klausimus dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, partnerių ir tarpininkų paieškos, efektyvios produktų rinkodaros
daugiau

Kita Lietuva pagal R.Karbauskį

- Daug kam tikriausiai buvo netikėta, kad po pergalingų rinkimų iš visų įmanomų postų pasirinksite Kultūros komiteto pirmininko Seime. Nuo šiol kultūra tampa prioritetu? Sritis, nesukurianti jokių materialinių vertybių, - kodėl tai svarbu valstybei? - klausėme Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno KARBAUSKIO. - Neseniai manęs klausė: du procentai bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai ir du procentai kultūrai - kaip aš tai vertinu iš principo. Mano atsakymas yra toks: jeigu neturėsime deramo finansavimo kultūrai, jei neskirsime jai pakankamai pastangų, nesuprasime, kad kultūra kartu su švietimu Lietuvos gyvenime yra svarbiausia sritis, mums nereikės nė tų dviejų procentų krašto apsaugai. Jei mes siekiame išsaugoti valstybę, mažinti emigracijos srautus, kurti laimingą ir saugią aplinką, pirmiausia turime imtis kultūros. Nuo jos viskas prasided
daugiau

Lietuva įspėja dėl Rusijos

Lietuva perspėja, jog likus porai savaičių iki Donaldo Trumpo inauguracijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali patikrinti NATO budrumą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad jaudinasi dėl Baltijos šalių ir Alepo miesto Sirijoje ateities. Niekur daugiau Donaldo Trumpo prezidentavimas nėra taip atidžiai stebimas kaip Baltijos šalyse. Lietuvoje vyrauja prasta nuomonė apie Rusiją, dėl šalies geografinės padėties bei istorijos, ir tikima, jog Rusija gali turėti blogų kėslų šalies atžvilgiu. Anksčiau buvusi Sovietų Sąjungos dalimi, Lietuva dabar yra tiek NATO, tiek Europos Sąjungos narė, turinti sieną su Kaliningrado sritimi. Vilniuje, šalies sostinėje, puikuojasi ant sienos nutapytas paveikslas, kuriame vaizduojami aistringai besibučiuojantys Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vyriausybė neišreiškia savo
daugiau

Prof. V.Radžvilas: Metas baigti neatsakingai plepėti

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose prezidentu jau vadinamas verslininkas multimilijonierius Donaldas Trampas (Donald Trump), iki jo kadencijos dar teks palaukti kone du mėnesius. Regis, visą rinkimų kampanijos laiką D.Trampas buvo pateikiamas kaip neadekvatus žmogus, neva visiškai netikėtinas JAV prezidentas, o Hilari Klinton (Hillary Clinton) buvo piešiama kaip stabili ir patikima kandidatė. Bet rezultatai parodė ką kita. Tuojau pat po rinkimų pasipylė ne tik pasipiktinimai, protestai prieš naująjį prezidentą, bet ir patyčios. - D.Trampui laimėjus JAV prezidento postą, imta viešai abejoti tokiu rinkėjų sprendimu, analizuojami blogiausi scenarijai ir toks laimėjimas netgi prilyginamas JAV žlugimui. Nejau tai tikrai buvo pats blogiausias kandidatas, kuris tik galėjo laimėti? - „Vakaro žinios“ paklausė filosofo prof. Vytauto RADŽVILO. - Kol kas Liet
daugiau

Indijoje atidengta atminimo lenta lietuvių kilmės vyskupui Mykolui Šostakui

Sekmadienį, lapkričio 20 dieną, Indijos pietuose atidengta paminklinė lenta lietuvių kilmės vyskupui Mykolui Šostakui. Balto marmuro plokštė su lotynišku įrašu atgulė dailioje neogotikinėje Verapolio katedroje, apie 20 kilometrų į šiaurę nuo antrojo pagal dydį Keralos valstijos miesto Kočio. Šioje katedroje Mykolas Šostakas, kaip popiežiaus apaštališkasis vikaras, tarnavo 22 metus (1751–1773), čia ir buvo palaidotas. Tiesa, per didelį XX a. pradžios potvynį jo kapas buvo užlietas ir neišliko. „Džiugu ir kartu vis dar neįtikėtina, kad ambasadai per devynis mėnesius pavyko įgyvendinti šį projektą. Indijoje tai labai trumpas laikotarpis. Atvykę su pasiūlymu įamžinti M. Šostako atminimą iškart sulaukėme didelio ir entuziastingo palaikymo. Keralos karmelitų bendruomenei mūsų tėvynainis seniai tapęs savu ir jie iškart pasakė „Taip, darykime!“. Jie ne kar
daugiau

Lietuvoje – nerimas dėl naujojo JAV prezidento

Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Rolandas Kriščiūnas ragina neskambinti pavojaus varpais, JAV prezidento rinkimus laimėjus respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui. „Donaldas Trumpas yra kiek mažiau nuspėjamas nei Hillary Clinton, bet vėlgi bendrai paėmus aš manau, kad nereikėtų čia mums skambinti kažkokiais pavojaus ar panikos varpais, kad čia dabar viskas virs visiška sumaištimi“, - Lietuvos žurnalistams telefonu iš Vašingtono trečiadienio rytą sakė ambasadorius. „Draugų mes visada turėjome ir turime abiejose stovyklose, ir demokratų, ir respublikonų, ir nenuostabu būtų, kad tie respublikonai gali ateityje atsidurti prezidento administracijoje“, - pridūrė jis. Diplomatas teigė neabejojantis, kad Lietuva ir toliau bus Jungtinių Valstijų partnerė, nepriklausomai nuo išrinkto prezidento: „Mūsų partnerystė matuojama ne vieną dešimtį met
daugiau

Į Vilnių susirinko lituanistinių mokyklų vadovai ir mokytojai

Kaip motyvuoti kitose šalyse gyvenančius vaikus ir suaugusiuosius mokytis kalbos ir kalbėti lietuviškai, kaip juos patraukliai ir šiuolaikinėmis priemonėmis mokyti, – apie tai buvo diskutuojama Vilniuje vykusiame seminare užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojams. Seminare „Puoselėjame lietuvybę: pilietiškumas, kūrybiškumas, tautinės savimonės išsaugojimas“ dalyvavo lituanistinių mokyklų mokytojai, vadovai iš Jelgavos, Daugpilio, Gardino, Apso, Lydos, Barnaulo, Irkutsko, Krasnojarsko, Buriatijos, Maskvos, Kaliningrado, Kijevo ir kt.   „Lituanistinis švietimas aprėpia daug plačiau, negu jis apibrėžiamas Švietimo įstatyme. Jūs savo lituanistinėse mokyklose dirbate daug daugiau negu bet kurioje įprastoje mokykloje. Įžiebti norą ir pritraukti žmones, kad jie norėtų mokytis lietuviškai, atsiliepti į bendruomenių iššūkius, – ir tai tik jūsų darbo dali
daugiau

Lietuviai moko britus kovoti su rusų propaganda

Britų kariams praėjusį mėnesį specialus dalinys iš Lietuvos surengė apmokymus, kaip kovoti su Rusijos propaganda, atskleidė britų laikraštis „The Times“. Lietuviai Jungtinės Karalystės kariams aiškino, kaip priešintis Maskvos mėginimams manipuliuoti visuomenės nuomone. Britų žiniasklaida rašo, kad tokie mokymai – labai vertingi, nes lietuviai turi daug patirties, kaip kautis Vladimiro Putino vykdomame informaciniame kare. Lietuvos specialistai savo patirtimi dalijosi su britų kariuomenės 77-ąja brigada, kuri specializuojasi informaciniame kare. Taip pat vyko susitikimai su valdžios atstovais. Šaltinis gynybos srityje „The Times“ sakė, kad „britams yra daug ko pasimokyti iš dezinformacijos kampanijos, kuri yra vykdoma prieš Lietuvą“. „The Daily Mail“ rašo, kad yra pasirodę pareiškimų, jog V.Putino režimas mėgina destabilizuoti Jungtinę Karalystę
daugiau

Dovilė Juodkaitė: Lietuva nepripažįsta asmenų su negalia kaip savo piliečių

Pilietines teises turi piliečiai – konkrečios valstybės – kaip politinės organizacijos nariai. Viena ryškiausių politinio dalyvavimo teisių – rinkimų teisė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas yra pripažįstama tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Tačiau, pasirodo, kad ne visi Lietuvos Respublikos piliečiai yra vertinami vienodai lygūs ir/ar verti turėti vienodas politines teises. Šią savaitę Lietuvos ryto televizijos transliuoto reportažo metu, žurnalistė piktinasi, kad sutrikusį intelektą turintys asmenys, sulaukę 18 metų, gavo „Vaigausko siunčiamus kvietimus dalyvauti rinkimuose ir balsuoti“ ir teigia, kad giminaičiai jaučiasi sukrėsti ir tuo pasipiktinę. Bet ar taip neturėtų būti? Tai yra, ar neturėtų kiekvienas pilnamečiu tapęs Lietuvos pilietis būti vertinamas kaip lygus ir pilnateisis savo valstybės narys? Kodėl ž
daugiau