Nacionalinė žvalgyba prieš Kongresą

Vyriausi JAV žvalgybos pareigūnai kreipėsi į Kongresą dėl įstatymų projekto, kuriuo siekiama sukurti specialų komitetą kovai su Rusijos pastangomis slapčia daryti įtaką užsienyje, atšaukimo. Jie teigia, kad toks komiteto darbas dubliuotųsi su jau vykstančiais darbais bei apsunkintų bendravimą su užsienio sąjungininkais. Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis dar rugsėjo mėnesį išreiškė Jungtinių Valstijų žvalgybos bendruomenės nepritarimą šiam projektui laišku Atstovų rūmų demokratams bei Senato žvalgybos komitetui. Jis teigė, kad dalis įstatymų projekto reikš labai smulkmenišką žvalgybos bendruomenės valdymą. Pagal šį įstatymų projektą reikėtų, jog Nacionalinės žvalgybos vadai, FTB direktoriai, valstijos, gynybos, energetikos bei iždo sekretoriai ir kitų žvalgybos bendruomenės agentūrų vadovai paskirtų pareigūnus, kurie tirtų Rusij
daugiau

Sveikas protas Minsko susitarimuose

Lapkričio 29-ąją Minske įvyko „Normandijos formato“ šalių Užsienio reikalų ministrų derybos . Ukrainos Užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas susitikimo išvakarėse kalbėjo apie tai, kad sutarimo su Rusijos pozicija nėra ir negali būti. „Aš reikalausiu, kad būtų laikomasi mūsų „veiksmų plano“ versijos, realaus „veiksmų plano“, kuris vienintelis gali užtikrinti realų progresą vykdant Minsko susitarimų sąlygas“, – sakė jis. Kalba eina apie Minsko susitarimų punktų įgyvendinimo eiliškumą. Jau ilgiau nei metus Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai, ginčijasi dėl to, koks turėtų būti Minsko susitarimuose priimto veiksmų plano eiliškumas. Ar pirmiausia turėtų būti iš Ukrainos teritorijų išvesti neteisėtai šalyje esantys kariniai Rusijos daliniai ir tik tuomet tose teritorijose surengti visuotiniai rinkimai, ar atvirkščiai?
daugiau

Lietuva įspėja dėl Rusijos

Lietuva perspėja, jog likus porai savaičių iki Donaldo Trumpo inauguracijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali patikrinti NATO budrumą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad jaudinasi dėl Baltijos šalių ir Alepo miesto Sirijoje ateities. Niekur daugiau Donaldo Trumpo prezidentavimas nėra taip atidžiai stebimas kaip Baltijos šalyse. Lietuvoje vyrauja prasta nuomonė apie Rusiją, dėl šalies geografinės padėties bei istorijos, ir tikima, jog Rusija gali turėti blogų kėslų šalies atžvilgiu. Anksčiau buvusi Sovietų Sąjungos dalimi, Lietuva dabar yra tiek NATO, tiek Europos Sąjungos narė, turinti sieną su Kaliningrado sritimi. Vilniuje, šalies sostinėje, puikuojasi ant sienos nutapytas paveikslas, kuriame vaizduojami aistringai besibučiuojantys Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Vyriausybė neišreiškia savo
daugiau

Žvilgsnis į Trumpo administraciją iš Lietuvos

LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šią savaitę teletiltu iš Lietuvos kalbėjosi su NPR korespondentu Robertu Siegeliu apie naujai išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus NATO ir Rusijos klausimais, bei tai, kaip naujoji administracija gali paveikti Lietuvą. Robertas Siegelis: Prezidentas Barackas Obama išvyko į Europą, kur patikino sąjungininkus, kad išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas vertina JAV ryšius su NATO. Obamos patikinimas europiečiams buvo išsakytas po to, kai, dar būdamas kandidatu, Trumpas suabejojo JAV įsipareigojimais užsienyje. Jis yra pavadinęs NATO atgyvena bei kalbėjęs, kad JAV negauna pakankamai naudos iš tokių sąjungų. Šie dalykai itin svarbūs trims Baltijos respublikoms, anksčiau priklausiusioms Sovietų Sąjungai, o dabar esančioms nepriklausoma NATO dalimi. Kalbamės su Lietuvos užsienio reikalų minist
daugiau

Dvi Europos šalys išsirinko prorusiškus prezidentus

Moldovoje ir Bulgarijoje politinė situacija nesiklosto palankia eurointegracijai kryptimi. Ką tik pasibaigusiuose prezidento rinkimuose šiose šalyse nugalėjo prorusiški kandidatai. Tiesa, politologai atkreipia dėmesį, kad jų politinės pažiūros turi skirtumų, ir galima spėti, kad Moldovos politika labiau kryps Rytų link nei Bulgarijos. Moldovoje šalies vadovo rinkimus šįkart laimėjo Socialistų partijos lyderis Igoris Dodonas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Romualdas Bakutis atkreipia dėmesį, kad šiemet prezidentą rinko ne parlamentas, o tauta, o tai gali suteikti kiek didesnes galimybes kurti sau palankią viešąją nuomonę. „Būtent šis tautos mandatas suteikia I. Dodonui kur kas didesnes galimybes, jei ne atlikti tiesioginius politinius veiksmus, tai bent jau formuoti viešąją nuomon
daugiau

Pseudoprezidentas ir pseudofiureris

Praėjusią savaitę pasirodė labai daug komentarų, kuriuose kartojosi ta pati tema: „Iš tiesų, Donaldo Trumpo pergalė nėra jau toks blogas dalykas; gal ji net pasirodys esanti labai teigiamas dalykas, o rusai čia per anksti džiūgauja.“ Tokių tekstų gausybė savaime suprantama: taip jau žmogaus psichika yra sukurta, kad pirmoji (o kai kuriems – ir vėlesnė!) reakcija į baisią tiesą yra „ne, negali būti!!!“, o kai jau tampa neįmanoma neigti paties fakto, prasideda to fakto interpretacijos sau palankioje (nuraminančioje ir paguodžiančioje) šviesoje. Kaip tik čia slypi tokių siaubingų dalykų, kaip liūdnai pagarsėjęs Stokholmo sindromas (tegu pavadinimas jūsų neapgauna – šis reiškinys labai paplitęs po visą pasaulį), šaknys. Bėda tik ta, kad objektyviai realybei į apsauginius psichologinius mechanizmus yra visiškai nusispjaut. Nepaisant viso to paguodžiamojo
daugiau

Krymo tribunolas

Vos prieš kelias dienas Hagos tribunolas Krymo aneksiją prilygino tarptautiniam kariniam konfliktui. Tai reiškia, kad jokio referendumo ir „Krymo tautos valios“ nebuvo. Buvo tiesiog karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžia – karo, kuris dabar persikėlė ir į Donbasą. Kasmetinėje teismo prokurorės Fatou Bensouda ikiteisminio tyrimo ataskaitoje, paskelbtoje lapkričio 14 dieną, rašoma: „Turima informacija byloja apie tai, kad situacija Krymo ir Sevastopolio teritorijose yra lygiavertė ginkluotam tarptautiniam konfliktui tarp Ukrainos ir Rusijos.“ „Šis tarptautinis konfliktas prasidėjo ne vėliau nei 2014 metų vasario 26 dieną, kai Rusijos Federacija panaudojo savo karinių ginkluotųjų pajėgų būrius, kad perimtų Ukrainos teritorijos dalis, be Ukrainos valdžios sutikimo“, – pažymi prokurorė. „Pagal Romos statutą ginkluotas konfliktas gali būti laikomas tarp
daugiau

Pasaulio reakcija į JAV prezidento rinkimų baigtį

Pasaulio lyderiai trečiadienį su nerimu reagavo į Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose, siūlydami jam bendradarbiavimą ir bandydami išsiaiškinti jo požiūrį į daugelį šiandieną pasaulį kamuojančių problemų, nuo smurto Vidurio Rytuose iki Rusijos dominavimo. Keli autoritariški ir dešiniojo sparno lyderiai taip pat pasveikino milijardierių verslo magnatą su netikėta pergale kovoje dėl Baltųjų rūmų. Vis dėlto jokios ankstesnės politinės ar karinės patirties neturintis Trumpas taip pat pasiuntė raminančius signalus, kai sakydamas savo pirmą pergalės prieš demokratę Hillary Clinton kalbą pažadėjo su Jungtinių Valstijų sąjungininkėmis ieškoti tarpusavio supratimo, o ne siekti konfliktų. Apžvelkime, kaip įtakingiausių pasaulio šalių ir teritorijų lyderiai sureagavo į JAV prezidento rinkimų baigtį. Rusija Visu savo rinkiminės kampanijos lai
daugiau

Johnas Tefftas: JAV santykiai su Rusija nesikeis

JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Tefftas pareiškė, kad po Rusijai artimu laikomo Donaldo Trumpo pergalės JAV ir Rusijos santykiai nesikeis. Gazeta.ru praneša, kad Tefftas pareiškė, jog tolesnės JAV ir Rusijos santykių plėtros negalima būtų pavadinti „nauja perkrova“. Rusija per rinkimų kampaniją neslėpė palankumo Trumpui, o analitikai teigia, kad jo pergalė naudinga Kremliui. Per rinkimų kampaniją nuolat pasirodydavo žinių, kad Trumpo aplinka turi ryšių su Maskva. „Aš nekalbu, kad turėsime kokią nors naują perkrovą, bet aš manau, kad mes pasistengsime bendradarbiauti sprendžiant pačius svarbiausius klausimus, taip pat ir – nacionalinio saugumo srityje“, – sakė JAV ambasadorius Tefftas. Jis taip pat JAV ir Rusijos santykius pavadino „priimtinais“ ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad naujoji JAV administracija pasistengs sprendžiant nesutarimus su Rus
daugiau

Baiminamasi kibernetinių atakų

Potencialios kibernetinės rinkimų katastrofos būgnai aidi jau kelis mėnesius. Kibernetinio saugumo ekspertai sunerimę dėl neeilinio susirūpinimo esminiais JAV prezidento rinkimų principais. Tai juos gąsdina daug labiau, nei pats kišimasis į rinkiminį procesą. „Nereikia pakeisti nei vieno balso. Užtenka pasėti abejingumą,“ - teigė kibernetinio saugumo tyrėjas Herbertas Linas. Šių rinkimų ciklas buvo kitoks, nei įprasta, dėl daug priežasčių, tačiau tai pirmas kartas, kai taip jaudinamasi dėl skaitmeninio saugumo. Didžioji dalis šio jaudulio kyla iš baimės, jog Rusijos kibernetinės atakos gali daryti įtaką rinkimų rezultatams ar visuomenės nuomonei. Žmones gąsdinantys įvykiai: įsilaužta į Nacionalinio demokratų komiteto elektroninius laiškus, Respublikonų kandidatas teigia, kad rinkimai „surežisuoti“, o „WikiLeaks“ kasdien publikuoja pavogtus Jo
daugiau