Rudens superproduktai šaltajam sezonui

Įvairiausi maisto šaltiniai iš viso pasaulio pastaruoju metu vis dažniau patenka į sveikai gyvenančių žmonių superproduktų sąrašus dėl savo maistinių savybių. Kupini daugybės naudingų medžiagų, jie gali padėti palaikyti gerą sveikatą ir sureguliuoti kūno svorį. Savaime suprantama, nė vienas tų superproduktų nesukurs stebuklo, jeigu likusi jūsų mityba bus nesveika ir nepilnavertė. Tačiau, valgant tokius produktus reguliariai, jie gali papildyti jūsų mitybą ir padėti pasiekti rekomenduojamą dienos vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų normą. Šių metų favoritai superproduktų pasaulyje buvo čija sėklos, bolivinės balandos (angl. quinoa), saldžiosios bulvės arba batatai, kokosų aliejus bei lapiniai kopūstai. Nors turėtumėte ir toliau vartoti šiuos produktus, rudenį juos papildykite ir keletu kitų, skirtų būtent šaltajam sezonui. Kakavos pupel
daugiau

Populiariausi riešutai: pasaulis renkasi migdolus, lietuviai – pistacijas

Ruduo – riešutų metas, kai parduotuvių lentynos užpildomos naujo derliaus vaisiais. Pasaulyje priskaičiuojamos net 53 riešutų rūšys. Lietuvą iš įvairių kraštų pasiekia iki 20 riešutų rūšių, jų pasiūla po truputį auga, o tautiečiai eksperimentuoja bei vis dažniau renkasi egzotiškesnes riešutų rūšis. Migdolų dalis – beveik ketvirtadalis rinkos Populiariausi pasaulyje riešutai – migdolai. Būtent jų parduodama daugiausia – pasaulinėje riešutų rinkoje migdolų užimama dalis artėja prie 25 procentų. Šie riešutai itin vertinami dėl maistinių savybių: pasak mitybos specialistų, valgant migdolus mažinama širdies ligų ir diabeto rizika, todėl tai – puikus užkandis norintiems sveikai maitintis. Riešutai, kurie ir dabar sudaro didelę dalį mūsų raciono, buvo mėgstami visais laikais. Senovės graikai tikėjo, kad lazdynų riešutai gydo kosulį ir plikimą, o gra
daugiau

15 sveikiausių mitybos įpročių

Praktiškai kiekvienas žmogus gali rasti jam tiksiančią dietą, tačiau kad ir kaip įdomu būtų išbandyti vis naujus ir naujus svorio kontrolės būdus, neretai naujų įpročių laikytis ilgiau nei kelias savaites tampa itin sunku. Tai reiškia, kad tik maža dalis žmonių pajaučia kokį nors ilgalaikį teigiamą poveikį laikydamiesi populiarių dietų. Šįkart jums nepasiūlysime jokio stebuklingo mitybos plano: tik 15 mokslu paremtų patarimų, galinčių padėti pagerinti sveikatą ir tuo pačiu numesti svorio. Valgykite tokį maistą, kuris jums patinka. Tikriausiai ir jums atrodo, kad paprasčiausias būdas numesti svorio yra tiesiog nustoti valgyti tą maistą, kuris jums patinka labiausiai, ir kuriuo kartais mėgaujatės be saiko. Tačiau tai yra labai trumparegiškas požiūris, teigia Niujorko universiteto mitybos profesorė Lisa Sasson. „Jeigu pasirenkate dietą, į kurią nėra įtr
daugiau

Gerieji riebalai – paslauga mūsų kūnui

Kelis dešimtmečius žmonės manė, kad riebalai – blogis, kuris užkemša arterijas, kelia cholesterolio lygį kraujyje ir baugina nutukimu. Šiandien ši karinga nuostata slopsta, bet mitybos specialistai pripažįsta, kad žmonės, domėdamiesi sveika mityba, vis dar pasimeta tarp daugybės prieštaringos informacijos. Sveika mityba – kaip nepaklysti informacijos gausoje Mitybos podukra laikyti riebalai, skirtingai nei angliavandeniai, baltymai ar cukrus, yra kaloringesni, bet naudingesni. Riešutai, sėklos, avokadai ar riebi žuvis turi nemažai kalorijų ir riebalų, bet yra būtini mūsų kūnui, padeda reguliuoti apetitą ir numesti svorio. Tuo yra įsitikinę mokslininkai, ilgus metus tyrinėję maistą bei jo poveikį žmogaus organizmui. Valgydami riebesnį maistą žmonės išalksta lėčiau, suvalgo mažiau ir mažiau kenkia savo sveikatai. Ankstesni įsitikinimai, esą mažo
daugiau

Geriausios baltyminės dietos

Baltymai yra gyvybiškai svarbūs kone kiekvienai organizmo funkcijai. Mums jų reikia tam, kad turėtume energijos, kad jaustumėmės sotūs, kad nenyktų raumenų masė, ir kad turėtume stiprų imunitetą – taigi, praktiškai tam, kad išgyventume. Tokiu būdu, lengva pagalvoti, kad kuo daugiau baltymų vartosime, tuo sveikesni būsime. Tačiau taip yra toli gražu ne visada. „Problemų kelia ne pats baltymų vartojimas, bet priedai, kurių gauname su jais, – aiškina dr. Tomas Rifai, Detroito Henry Fordo sveikatos sistemos Metabolinės sveikatos ir svorio kontrolės centro direktorius. – Negalime lyginti kiaušinių baltymų, žuvies ar pupelių su riebiu mėsos kepsniu.“ Valgydami daug raudonos mėsos gausite ir daugiau kalorijų bei „blogųjų“ sočiųjų riebalų, o taip pat ir virškinimo metu išsiskiriančio subprodukto TMAO, kurie visi gali padidinti riziką susirgti tam tikrų fo
daugiau

Teisingo maisto abėcėlė

Mokslo metų pradžia daugeliui tėvų yra ne tik džiaugsmas, bet ir rūpestis. Išleisdami pirmokėlį ar jau prakutusį moksleivį į mokyklą, tėvai privalo rūpintis ne tik mokymosi priemonėmis, sustyguoti vaikų ir savo dienotvarkes, bet ir pasirūpinti visaverčiu vaikų maistu. Tad jiems dažnai kyla klausimas, ką galima padaryti, kad vaikų mityba keltų kuo mažiau rūpesčių ir sveikatos problemų. Vaikų antsvorį ir jų brendimą tyrinėjantys specialistai teigia, kad ekologinis aplinkos užterštumas, hormonai gaunami su maistu ir mažai judėjimo, lemia vaikų nutukimą, ankstesnį brendimą ir silpnesnę sveikatą. Todėl, jei pastebite, kad vaikai tapo nejudrūs, apatiški, pakito jų dėmesys – būtinai atkreipkite dėmesį į jaunojo šeimos nario valgiaraštį. Tai, pasak specialistų, pirmas signalas, kad vaikas maitinasi netinkamai, nesilaiko mitybos režimo. Vaikų mitybos princ
daugiau

Kuo pakeisti populiariausius pagardus?

Tikriausiai nė vienas mūsų neįsivaizduoja bent vienos dienos be kečupo, majonezo ar kitokių pagardų, kuriuos valgome praktiškai su bet kokiu maistu. Nors atrodo, kad jie neturi didelės įtakos mūsų bendrai mitybai, daugelis jų suvartojame kur kas daugiau negu derėtų – juk rekomenduojamos daugiausiai dviejų šaukštų kečupo porcijos per dieną mums tikrai per mažai, kuomet mėgaujamės gruzdintomis bulvytėmis. Štai populiariausi pagardai Amerikoje ir jų sveikesnės alternatyvos. Kečupas Nors jis ir gaminamas su pomidorais, tai dar nereiškia, kad kečupas yra toks pat sveikas kaip šios daržovės. Daugelis kečupo rūšių turi labai daug pridėtinio cukraus – net iki 8 gramų dviejų šaukštų porcijoje – tad jis labiau priklauso saldumynų kategorijai. Be to, labai dažnai tas cukrus ateina didžiojo Amerikos baubo, kukurūzų sirupo, pavidalu, o ne kaip paprasčiausias (i
daugiau

Pusryčiaukite sočiai, bet ne saldžiai

Atslenkantis ruduo atneša ne tik blogėjančius orus ir ilgėjančius vakarus, bet ir pasisėdėjimus prie televizoriaus, vakarienes su draugais, jaukius namus ir sotų, šildantį maistą. Jaukumas ir šildantis maistas, kaip ir mažiau judėjimo, turi savo kainą – tai didėjančias apimtis ir perėjimą į „žiemos režimą“. Visi žinome, kad „žiemos režimas“, panašiai, kaip televizijos ekranas ar fotoobjektyvas, dažnam prideda po 5 kilogramus. Pavasarį išlindus iš šiltų megztukų numesti priaugtus kilogramus būna itin sunku. Šildydamiesi sočiu maistu po kurio laiko suprantame, kad bet koks maistas „eina į kūną“, o užkandžiai tarp pagrindinių valgymų kūnui padaro daugiau žalos nei naudos. Sportas ir teisinga subalansuota mityba gali padėti išvengti papildomų kilogramų, bet sportuoti ir valgyti reikia atsakingai. Pasak asmeninio trenerio ir dietologo Slavos Bartoševičiau
daugiau

Sveikiausios pasaulio dietos

Ieškodamas informacijos savo 2010 m. pasirodžiusiai knygai „The 5 Factor World Diet“, įžymybių treneris ir mitybos ekspertas Harley Pasternakas apkeliavo sveikiausiai gyvenančias pasaulio šalis, kad daugiau sužinotų apie tai, kas daro jų patiekalus tokius naudingus sveikatai. Jis pastebėjo, kad Japonijos žmonės valgo pačias įvairiausias jūros dumblių rūšis, o Kinijos gyventojai į kiekvieną patiekalą siekia inkorporuoti mažiausiai penkias skirtingas spalvas. Tokiu būdu Pasternakas taip pat padarė kelis vertingus pastebėjimus apie tai, kaip smarkiai skiriasi Šiaurės Amerikos žmonių gyvenimo būdas nuo daugelio kitų šalių gyventojų. Visų pirma, mes valgome kur kas daugiau nei žmonės kitose šalyse. Sezoniniai ar vietoje auginti produktai nėra mūsų prioritetas, ir mes taip pat į savo maistą pridedame per daug druskos, cukraus bei tirštiklių, paaiškina P
daugiau

Vaikų dienos ritmas ir mityba

Įpusėjus rugsėjui, į vėžes stoja ir vaikų dienos ritmas – jie įpranta laiku keltis, žino, kada pietauti ir kaip paskirstyti laiką tarp laisvalaikio ir mokyklinių įsipareigojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad vaikai dažnai lepinami saldumynais, o daug vaikų Lietuvoje – nepusryčiauja. Tėvams neretai kyla klausimų, kaip užtikrinti ne tik pilnavertį vaikų darbo ir poilsio režimą, bet ir mitybą mokykloje. Naujausi Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei penktadalis moksleivių prieš išeinant į mokyklą niekada nepavalgo pusryčių. Kasdien pusryčiauja šiek tiek mažiau nei 60 proc. moksleivių. Tai iš ties opi problema, nes iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai – todėl joms reikia itin daug energijos. Nepapusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti. „T
daugiau