Pseudoprezidentas ir pseudofiureris

Praėjusią savaitę pasirodė labai daug komentarų, kuriuose kartojosi ta pati tema: „Iš tiesų, Donaldo Trumpo pergalė nėra jau toks blogas dalykas; gal ji net pasirodys esanti labai teigiamas dalykas, o rusai čia per anksti džiūgauja.“ Tokių tekstų gausybė savaime suprantama: taip jau žmogaus psichika yra sukurta, kad pirmoji (o kai kuriems – ir vėlesnė!) reakcija į baisią tiesą yra „ne, negali būti!!!“, o kai jau tampa neįmanoma neigti paties fakto, prasideda to fakto interpretacijos sau palankioje (nuraminančioje ir paguodžiančioje) šviesoje. Kaip tik čia slypi tokių siaubingų dalykų, kaip liūdnai pagarsėjęs Stokholmo sindromas (tegu pavadinimas jūsų neapgauna – šis reiškinys labai paplitęs po visą pasaulį), šaknys. Bėda tik ta, kad objektyviai realybei į apsauginius psichologinius mechanizmus yra visiškai nusispjaut. Nepaisant viso to paguodžiamojo
daugiau

Putino paranoja: baimė ir neapykanta Kremliuje

Daugumai žmonių Vakaruose Rusijos politika tapo neatskiriama nuo šalies prezidento Vladimiro Putino. Tačiau jis veikia ne vienas. Kaip ir daugumą pasaulio lyderių, jį supa galingų sąjungininkų tinklas – tokių, kurie jį tiek palaiko, tiek ir bando pergudrauti, atskleidžia nauja rusų žurnalisto ir opozicijos aktyvisto Michailo Zygaro knyga. Zygaras yra buvęs vieno iš nedaugelio Rusijoje likusių nepriklausomų žinių kanalų „Dozhd“ redaktorius. Jis kalbino dešimtis įvairių šaltinių Kremliaus viduje, o jo knyga „Visi Kremliaus vyrai“ (angl. „All the Kremlin’s Men“) piešia įtikinantį Rusijos politikos intrigų paveikslą, atskleidžiantį tokį pasaulį, kuriame „didžiausias nusikaltimas yra nelojalumas“. Ginčai dėl karinių veiksmų Sirijoje, įvykiai Ukrainoje ir galios demonstravimas Baltijos regione padidino tarptautinę įtampą tarp Rusijos ir Vakarų iki istori
daugiau

Alexanderis Motylas: Putinas per kvailumą savo tikrąjį veidą Vakarams parodė ne laiku

Atrodo, kad Europos Sąjunga sankcijas Rusijai pratęs, nes Vladimiras Putinas per kvailumą pasauliui rodo savo tikrąjį veidą kaip tik tuo metu, kai Vakarai ima svarstyti, kad gal jis visai protaujantis žmogus, LRT RADIJUI sako politikos mokslų profesorius iš Rutgerso universiteto Alexanderis Motylas. „Pastaruoju metu Europoje keitėsi nuomonės, kad sankcijos galbūt turėtų būti sušvelnintos ar visai panaikintos, tačiau paskui pasirodo Olandijos pareigūnų išvados dėl numušto Malaizijos oro linijų lėktuvo virš Rytų Ukrainos ir žinios apie Rusijos beatodairiškai bombarduojamą Alepo miestą Sirijoje“, – pastebi politologas. - Kurių Minsko susitarimo punktų įgyvendinimas atidėliojamas ir kodėl? - Nereikia kalbėti apie atskirus punktus, visas susitarimas nėra įgyvendintas. Jeigu iš arčiau pažvelgtume į kiekvienos su konfliktu Rytų Ukrainoje susijusios grupės
daugiau

Apdovanojimai pasiekia herojus

Aksioma, kad bet kas, trokštantis bendradarbiauti su Rusija ir jai tarnauti, skaudžiai už tai sumokės, išimčių neturi. Nesvarbu, ar to siekiantis yra nepagydomas Rusijos patriotas (tiek „vatnikų“, tiek liberalų krypties), ar vakarietis „naudingas idiotas“, ar parsidavęs cinikas, ar net visiškai žlugęs žudikas ir niekšas, visiškai vertas savo rusų kuratorių – jam baigsis taip pat, kaip ir kitiems. Ir jei pasekmių nebūna iš karto, tai dar nieko nereiškia. Tai – tik laikina būsena. O kuo sparčiau Rusijos lėktuvas suktukais krenta žemyn, artėdamas prie neišvengiamo ir mirtino susidūrimo su žeme, tuo greičiau ir skaudžiau draugystės su Rusija pasekmes pajaučia ir kiti. Štai, kad ir vienas iš šlykščiausių „rusų pasaulio“ išsigimėlių, pravarde Motorola (Arsenas Pavlovas) – degeneratas net savo išvaizda, regis, nužengęs iš nacių lankstinuko „Untermensch“, ta
daugiau

Marius Laurinavičius: Ar turėtų R.Karbauskis deklaruoti savo santykius su V.Putino Rusiją mylinčiu broliu?

Būdamas tarptautinių santykių ekspertas, tiek ilgus metus dirbdamas žurnalistu, tiek ir dabar – analitiku, visuomet stengiausi nekomentuoti Lietuvos politinių aktualijų. Bent jau jei jos nesusijusios su užsienio politika. Todėl ir šis komentaras brendo ilgai – vis tikėjausi, kad kas nors kitas iškels, bent jau mano nuomone, labai aktualų ir labai akivaizdų klausimą. Juk Lietuvoje nėra jokia paslaptis, kad į šalies politikos olimpą nusitaikiusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio brolis užima neeilinį postą Maskvoje – kaimynės, kuri kelia tikrai neišgalvotą grėsmę Lietuvai, sostinėje. Galbūt kam nors atrodo, kad Maskvos V.Majakovskio teatro meno vadovo postas, kurį jau keleri metai užima Mindaugas Karbauskis, visiškai niekuo nesusijęs nei su politika, nei su V.Putino režimu apskritai. Tačiau daug metų tyrinėdamas tiek
daugiau

Trumpo herojai – Assadas, Iranas ir Rusija

Respublikonų partijos nominantas prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Sirijos diktatorius Basharas al Assadas ir jo globėjai, Rusija bei Iranas, yra „vieninteliai potencialūs JAV partneriai Sirijoje“ kovoje su taip vadinama „Islamo valstybe“. „Man Assadas visiškai nepatinka, bet Assadas žudo ISIS, Rusija žudo ISIS, ir Iranas žudo ISIS“, - sakė Trumpas. Tačiau pažvelkime į situaciją iš arčiau. Tiesa ta, kad būtent Assadas padėjo iškilti tai islamistinei grupuotei, o Irano ir Rusijos jo vardu vykdoma karinė intervencija radikalizavo tūkstančius sirų, besipriešinančių diktatūrai. Tai, savo ruožtu, ir padėjo pritraukti daugiau rekrūtų ISIS ir kitoms grupuotėms, pavyzdžiui, „Al Qaeda“ padaliniui Sirijoje, o tarp užverbuotų kovotojų yra ir užsieniečių, kurie mano, kad tai yra vienintelis būdas kovoti su Assado brutalumu.
daugiau

Kas slypi už Prancūzijos konservatorių meilės Putinui?

Nėra labai sunku paaiškinti meilės romaną tarp Kremliaus ir „Nacionalinio fronto“, Prancūzijos tolimojo krašto dešiniųjų partijos: abiejų pozicijos sutampa visa eile skirtingų klausimų – dėl nacionalinio suvereniteto (už), Europos Sąjungos (prieš), Krymo aneksijos (už), ar amerikiečių įtakos Europoje (prieš). Tačiau labai svarbu paminėti ir tą faktą, kad „Nacionalinis frontas“ 2014 m. iš Maskvoje įsikūrusio ir jau nebeegzistuojančio Pirmojo Čekijos rusų banko, siejamo su Rusijos elitu, yra gavęs 9 mln. eurų (maždaug $10,1 mln.) paskolą. Nenuostabu, kad jų santykiai tokie draugiški – priešingai nei Kremliaus požiūris į daugelį kitų po Europą išsibarsčiusių panašių organizacijų. Tiesa, kiek sunkiau paaiškinti Prancūzijos valdančiosios konservatorių partijos narių meilę ne tik Rusijai, bet ir ypač jos lyderiui Vladimirui Putinui. Štai ką savo mem
daugiau

Kas keičiasi Rusijoje?

Rusijoje praėjusį sekmadienį įvyko Dūmos rinkimai: absoliučią daugumą vietų laimėjo Vladimiro Putino „Vieninga Rusija“, o į šalies parlamentą šįkart nepateko nė vienas valdantiesiems nelojalus parlamentaras. Sociologai teigia, kad nuo paskutiniųjų Dūmos rinkimų 2011-siais šalyje trys pagrindiniai pokyčiai – valstybės institucijomis pasitikima ypač mažai, politiniu gyvenimu ne tik nepasitikima, bet absoliučiai nebesirūpinama, o pagrindinių problemų sprendimo vieta ne valstybės institucijos, o telefoninė teisė. Apie visą tai – pokalbis su Maskvos socialinių ir ekonomikos mokslų mokyklos socialinių mokslų fakulteto dekanu Viktoru Vachštainu, kurį pristato „LRT“. – Labai dažnai iš Rusijos girdime, kad ten kelias – išskirtinis. Sociologui Rusijoje irgi tenka dirbti išskirtinėmis sąlygomis? – Tai tiesa. Tik apie kokį išskirtinumą kalbame? Socialiniams m
daugiau

Linkėjimai idiotams

Albertas Einšteinas savo laiku apibrėžė idiotizmą, kaip pakartotinį tų pačių veiksmų atlikimą, tikintis skirtingų rezultatų. Šią tiesą nuolat patvirtina objektyvi realybė, tačiau norinčiųjų vis lipti ant tų pačių grėblių (o jei jau būsime atviri iki galo, ant grėblių su ženklu „pagaminta Rusijoje“) dėl to nė kiek nemažėja – tam jie ir yra idiotai, savaime suprantama. Kaip tik tai mes turėjome galimybę stebėti šią savaitę. Aš mielai savo straipsnį pradėčiau nuo kokios nors sensacijos, tačiau, deja, – viskas, kas turėjo įvykti, įvyko taip, kaip aš prognozavau praėjusią savaitę. O kad tai numatyčiau, man nereikėjo jokių stebuklingų pranašiškų sugebėjimų – pakako nebūti idiotu. Rusijos pasirašytos „paliaubos“ Sirijoje pasirodė esančios tokios pat „patvarios“ kaip ir Donbase (ar ankstesnės paliaubos toje pačioje Sirijoje ir bet kur kitur pasaulyje, kur ti
daugiau

Svetlanos ir aligatorius

„Nepaisant nuolatinės neištikimybės ir sutryptos savigarbos, o taip pat per pastaruosius keletą metų prarastų kelių galūnių, Svetlana ir toliau kuria tarpusavio santykius su aligatoriaus patinu, motyvuodama tuo, kad jį myli, jis pasikeis, jis yra pats geriausias, o ateityje viskas susitvarkys ir jiems bus viskas gerai.“ Deja, šis anekdotas nepaprastai taikliai apibūdina ne tik daugybę moterų (kaip, beje, ir vyrų – ir ne tų, kurie yra „aligatoriai“, o kurie yra tokios pat „svetlanos“, tik su kelnėmis), bet ir daugybę politikų, kuriems, regis, jokie lytiniai hormonai neturėjo trenkti į galvą ir išbarstyti paskutinių smegenų likučių, ir iš kurių, atrodo, būtų natūralu tikėtis nors minimalių mąstymo sugebėjimų. Na, gerai, tebūnie tas mąstymas nebūna jaunesniųjų klasių mokinio lygio (čia jau aš per daug iš politikų noriu), tačiau tegu bent jau siekia žiur
daugiau