Daugiau 
 

Tarptautinis teismas: kodėl Ukraina iškėlė ieškinį Rusijai?

04/28/2017 Aidas
voloshina-1040-e1493391089440

Konvencijos, kurių pažeidimu Ukraina kaltina Rusijos Federaciją (jose kalbama apie priešinimąsi bet kokioms rasinės diskriminacijos formoms ir apie terorizmo rėmimą) buvo parinktos dėl vienos labai paprastos priežasties – nes Rusijos Federacija jas yra ratifikavusi. Savo pasirinkimą Ukraina grindžia labai paprastais sumetimais: ieškinys dėl Rusijos veiksmų, remiantis šiomis dviejomis konvencijomis, Tarptautinio Hagos teismo bus priimtas, nes patenka į šio teismo jurisdikciją. Jau ir tai yra geriau nei nieko.

Priimdamas sprendimą, jog būtina imtis laikinųjų priemonių, užkertančių kelią rasinei diskriminacijai, teismas faktiškai sutiko, kad Rusijos Federacijos veiksmai okupuotame Kryme yra diskriminaciniai etninių ukrainiečių ir Krymo totorių atžvilgiu. Ukrainos poziciją Tarptautinis teismas pripažino turinčia pagrindą, įpareigojęs Rusiją atšaukti draudimą Krymo totorių Medžliso veiklai (priminsiu, kad, Rusijos Federacijos Aukščiausiojo teismo sprendimu, Medžlisas pripažintas „ekstremistine organizacija“), o taip pat užtikrinti Kryme gyvenantiems etniniams ukrainiečiams prieigą prie išsilavinimo gimtąja kalba.

Žinoma, Rusija teismo sprendimą vykdyti atsisako. Iš karto, vos tik buvo paskelbtas sprendimas dėl prevencinių priemonių, „Krymo vyriausybės tarpetninių santykių ir deportuotų piliečių reikalų komiteto pirmininkas“ Zauras Smirnovas pareiškė, kad Medžlisas – Krymo totorių tautos atstovaujamasis organas – buvo uždraustas dėl „ekstremistinės veiklos“, todėl Rusijos Federacijos Aukščiausiojo teismo sprendimas peržiūrėtas nebus.

„Kelio atgal nėra. Mes tikrai nesutiksime dėl kažkokio mums daromo išorinio spaudimo leisti laisvai veikti organizacijai, kurią diskreditavo patys jos lyderiai, atvirai pasirinkę priešišką poziciją visiems krymiečiams“, – cituoja Smirnovą Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Smirnovas taip pat pareiškė, kad „Krymo totoriams nereikalinga abejotina globa iš išorės“ ir kad jie „turi galimybę integruotis į Rusijos Federacijos socialinę ir politinę erdvę“.

Apie sėkmingą integraciją geriausiai byloja ne žodžiai, o faktai. Pavyzdžiui, balandžio 21 dieną rusų teisėsaugos pareigūnai sulaikė daugiavaikę motiną Abibe Rešatovą. Ant galvos moteriai užmovę maišą, saugumiečiai areštuotos moters apklausą surengė tiesiog automobilyje.

„Mane suėmė tiesiog pašto skyriuje. Parodė savo dokumentus, bet aš neįsiminiau, kas ten buvo parašyta. Paskui įsodino į automobilį, ant galvos užmovė maišą. Kažkur vežė, atvežė į Kovos su ekstremizmu centrą. Ten taip pat uždavinėjo klausimus. Juos domino mano vyras – rodė iš socialinių tinklų paimtas jo nuotraukas, kur matosi vėliavos. Klausinėjo, ar aš priklausau organizacijai „Hizb ut-Tahrir“. Manau, kad iš mano atsakymų jie suprato, kad aš neturiu nieko bendro su jokiomis organizacijomis. Vienas iš mane tardžiusių pareigūnų pripažino, kad buvo gautas melagingas signalas. Jaučiausi siaubingai. Grįžusi namo net kalbėti negalėjau. Vaikai ir mano mama buvo persigandę“, – papasakojo Abibe Rešatova.

Panašiai buvo areštuotas ir kitas Krymo totorius Emilis Muchteremovas, kurį okupuotoje Feodosijoje išeinantį iš darbo suėmė FSB pareigūnai. Emilis buvo jėga ištemptas iš savo automobilio, įsodintas pas saugumo darbuotojus ir išvežtas nežinoma kryptimi. Vėliau FSB pareigūnai privertė Emilį kasti sau kapą. Po to vyriškis buvo vėl vežamas, o galiausiai tiesiog išmestas iš važiuojančio automobilio Zybino kaime, o saugumiečiai nuvažiavo savais keliais.

Tokių įvykių Kryme gausu. Pusiasalyje jau tapo įprasta, kad gatvėse, turguose ir kitose masinio susibūrimo vietose yra vykdomi „neslaviškos išvaizdos“ asmenų areštai. Būtent taip istoriniai Krymo gyventojai yra klasifikuojami oficialiuose rusų dokumentuose ir ataskaitose. Masinius ir be jokios kitos atrankos vykdomus šių žmonių suėmimus FSB vadina „planiniais veiksmais“. O paskui Rusijos Federacija užsispyrusiai neigia, kad „nacionalinė priklausomybė“ vykdant tokius areštus yra esminis veiksnys.

Reikalas tas, kad kai tarptautinio teismo teisėjai paragino Rusiją atšaukti Medžliso draudimą ir užtikrinti galimybę krymiečiams mokytis gimtąja ukrainiečių kalba, jie rėmėsi tarptautinių organizacijų pateiktomis išvadomis apie rasinės diskriminacijos atvejus Kryme, o taip pat pabėgėlių reikalų Aukščiausiojo komisaro ataskaita ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) išvadomis tais pačiais klausimais. Tačiau yra tam tikri Kryme vykdomų persekiojimų faktai, kuriuos dar teks įrodyti. Jau dabar krymiečiai pasakoja, kad kertant administracinę ribą tarp Krymo ir žemyninės Ukrainos dalies, jie yra detaliai apklausiami apie galimą jų bendradarbiavimą su Ukrainos teisėsaugos organais. Bet kas, kas šiandien galėtų liudyti Tarptautiniame teisme, patiria milžinišką spaudimą. Tarptautiniai teisininkai tikina, kad Ukraina turi visas galimybes įrodyti teisme, kad Kryme vyksta ukrainiečių diskriminacija.

Pagal antrąją Konvenciją, kurioje apibrėžiamas terorizmo finansavimas, situacija nėra tokia vienareikšmiška. Teismas šioje srityje pripažino savo jurisdikciją, tačiau atsisakė palaikyti Ukrainos reikalavimą įvesti laikinąsias priemones šios rūšies nusikaltimo prevencijai. Kodėl taip įvyko? Pasak teisės ekspertų, tai įvyko dėl vienos labai paprastos priežasties: toji konvencija nėra labai tinkama ir taikytina karinei vienos šalies agresijai prieš kitą.

Tai, kas vyksta Ukrainos rytuose, pagal visus akivaizdžius požymius turėtų būti klasifikuojama kaip tarptautinis karinis konfliktas. Tai, kad okupuotoje teritorijoje yra dislokuoti reguliariosios rusų armijos daliniai, ginkluotė, valdančiosios struktūros, kurioms vadovauja Rusijos piliečiai – visa tai toli peržengia „terorizmo“ apibrėžimo rėmus. Tačiau patekti į šią nelegitimią zoną tarptautiniams stebėtojams ypatingai sunku. Štai balandžio 23 dieną okupuotoje Luhansko dalyje buvo susprogdintas ESBO misijos patrulių automobilis. Incidentas įvyko netoli Prišibo vietovės, esančios į šiaurės vakarus nuo separatistų bastiono Luhansko. Incidento metu vienas ESBO stebėtojas žuvo, o dar du buvo sužeisti. Žuvusysis yra Jungtinių Valstijų pilietis, o sužeistieji – stebėtojai iš Vokietijos ir Čekijos. Kaip sako stebėjimo misijos atstovai, jų automobilis tik lengvai palietė kelkraštį ir iš karto nugriaudėjo sprogimas. Kol kas nėra aišku, ar šis incidentas buvo sąmoningas išpuolis prieš tarptautinę stebėjimo misiją, ar įprasta žemės užminavimo praktika okupuotoje Donbaso teritorijoje, tačiau akivaizdu viena: taikiems gyventojams, gyvenantiems ten, kur užminuoti kelius yra normalu, kyla mirtinas pavojus.

Pasak ESBO Specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje pirmininko pirmojo pavaduotojo Alexanderio Hugo, ESBO misija, dirbdama okupuotoje Donbaso teritorijoje, nuolatos susiduria su sunkumais.

„Mūsų komandos kasdien susiduria su rimtomis grėsmėmis savo darbo vykdymui ir net gyvybei. Nuo 2015 metų sausio 15 dienos mūsų komanda susidūrė su 183 panašiais atvejais Dažniausiai tai būna šaudymas arba mūsų patrulių kryptimi, arba netoli jų, rimtos fizinės arba verbalinės grėsmės, o taip pat misijos naudojamos technikos – dronų, kamerų, automobilių – niokojimas“, – sako Hugas.

Ukrainos atstovė Trišalės kontaktinės grupės Minske humanitariniame pogrupyje, pirmoji Aukščiausios Rados pirmininko pavaduotoja Irina Geraščenko, paaiškino, kad, jos nuomone, kovotojai susprogdino Specialiosios stebėjimo misijos patrulių automobilį Donbase tam, kad sustabdytų misijos darbą ir neleistų jai plėstis.

„Anksčiau kovotojai ESBO Specialiosios stebėjimo misijos stebėtojams tik grasino, gąsdino juos, blokavo kelius ir neleido įvažiuoti į okupuotas teritorijas, apieškodavo, suguldydavo veidais į sniegą ir taip laikydavo“, – kalbėjo ji.

Geraščenko mano, kad Ukrainos iniciatyva įvedant taikos palaikymo misiją į Donbasą tampa vis akivaizdesnė ir vis aktualesnė.

„Štai, jau automobilius su neginkluotais stebėtojais sprogdinti ėmė. Be taikdariškos misijos įsikišimo, kovotojai paprasčiausiai galutinai užterorizuos okupuotas teritorijas ir jų gyventojus“, – tvirtina ji.

JAV Valstybės departamentas savo oficialiame pranešime išreiškė užuojautą dėl beprasmės ir šokiruojančios amerikiečio žūties, bei paragino Rusiją panaudoti savo įtaką kovotojams ir priversti juos leisti ESBO atlikti išsamų, skaidrų ir savalaikį incidento tyrimą.

Medžliso draudimas, kalbos ir kultūros draudimas, okupacijos finansavimas pinigais, žmogiškaisiais resursais ir ginklais – visa tai tėra ledkalnio viršūnė. Rusijos Federacija kariauja su Ukraina, panaudodama okupuotų teritorijų gyventojus kaip įkaitus.

Tai, kad Tarptautinis teismas ėmėsi Ukrainos bylos prieš Rusiją svarstymo ir net paskelbė sprendimą dėl laikinųjų priemonių Kryme, neabejotinai yra svarbus momentas. Sustabdyti nusikaltimų teismas negali, tačiau jis gali paskelbti nuosprendį, kuris taptų Rusijos propagandos kontrargumentu. Dabar tai jau nebėra Ukrainos žodis prieš Rusijos žodį. Teismo sprendimu civilizuotame pasaulyje pasitiki ir piliečiai, ir politikai, ir žurnalistai. Tam, kad nusikaltimai liautųsi, nusikaltėlis privalo būti nubaustas. Teismas padės įvardinti kaltininką, pažeidinėjantį tarptautines Konvencijas.

Larisa Vološina,
Kijevas, Ukraina

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu