Daugiau 
 

„The Baltic Times“ interviu su PLB pirmininke Dalia Henke

10/14/2016 Aidas
henke-1014

Anglų kalba leidžiamo leidinio „The Baltic Times“ rugsėjo 22–spalio 5 d. numeryje išspausdintame interviu Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke dalijasi mintimis apie savo kaip organizacijos vadovės pareigas, svarbiausius PLB uždavinius, stiprėjantį lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimą ir ryšius su Lietuvos institucijomis, naujųjų technologijų amžiaus diktuojamus pokyčius ir kt. PLB pirmininkę kalbino Linas Jegelevičius.

- Ar galite papasakoti, su kokiais pokyčiais pastaruoju metu susiduria Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB), jums perėmus organizacijos vairą?

- PLB reprezentuoja visus užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius. Organizacija telkia dėmesį į tas problemas, su kuriomis susiduria Lietuvą palikę žmonės. Mes tikime, kad visi tie, kurie paliko Lietuvą, trumpesniam ar ilgesniam laikui, vis dar domisi savo tėvų ir senelių šalimi. Noras išlaikyti kontaktą, išsaugoti kultūrinę tapatybę bei suteikti vaikams galimybę daugiau sužinoti apie jų motinų ar tėvų šalį yra nepaprastai svarbus.

Deja, kai kurie lietuviai buvo priversti atsisakyti Lietuvos pilietybės, pavyzdžiui, susituokę užsienyje, nors jie gimė Lietuvoje ir vis dar laiko save lietuviais. Esame priversti sunkiai kovoti, kad rastume šios problemos sprendimą. Referendumas būtų panaikinęs bet kokią dvigubos pilietybės galimybę. Toks rezultatas būtų nepriimtinas užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Mūsų nuomone, dviguba pilietybė yra svarbi ir pačiai Lietuvai – tam, kad padidintų bendrą namuose ir užsienyje gyvenančių lietuvių skaičių. Dar svarbiau tai, kad mes pagerinome bendradarbiavimą tiek tarp tarptautinių lietuviškų bendruomenių, tiek tarp jų ir PLB. Naudodami modernius komunikacijos kanalus, mes galime greičiau ir efektyviau bendrauti. Mūsų kas mėnesį platinamas internetinis naujienlaiškis taip pat sukuria naują skaidrumo sluoksnį PLB Valdybos procesuose, tokiu būdu stiprinant jos reputaciją Pasaulio lietuvių bendruomenėje.

- Ar labai sudėtinga patirtis tai buvo jums?

- Būti PLB prezidente yra didžiulė garbė. Jaučiuosi atsakinga už tai, ką galiu padaryti kartu su savo devyniais tarybos nariais, kad kuo efektyviau pasitarnautume PLB ir pasaulio lietuviams. PLB yra užsienyje gyvenančių ir Lietuvos dalimi norinčių išlikti lietuvių balsas. Priešingai, nei manoma kai kuriuose Lietuvos rateliuose, šalį palikę žmonės neatgręžė savo nugarų Lietuvai, o išvyko tam, kad daugiau sužinotų apie kitas šalis, žmones, kultūras, ir kurie buvo ir bus šiuolaikinės Lietuvos atstovai.

Buvimas PLB viršūnėje reikalauja sukurti kontaktų tinklą, kuris leistų mums plėtoti edukacines, kultūrines ir politines platformas, kad užtikrintume užsienyje gyvenančių lietuvių dalyvavimą Lietuvos reikaluose ir patikintume juos, jog jų vaikai turės galimybių daugiau sužinoti apie Lietuvą, net jeigu gyvena už šimtų ar tūkstančių mylių nuo jos.

Mano ir mano kolegų vaidmuo yra palaikyti gerus santykius su visomis 44 šalių asociacijomis. Tam reikia dažnai keliauti bei išlaikyti atvirumą atskirų šalių bendruomenių specifiniams interesams ir reikalavimams. Balandžio mėnesį aš išėjau iš savo ankstesnio darbo, nes vyriausios pareigos PLB reikalauja visiško mano dėmesio. Dabar su visais tarybos nariais esame suformavę gerą komandą ir reguliariai keičiamės idėjomis.

- Manoma, jog PLB įtaka Lietuvos politikai pastaruoju metu smarkiai sumažėjo, mirštant senajai lietuvių kartai, o bendravimą ir sprendimų priėmimo procesą pakeičiant moderniomis technologijomis. Ar teisinga taip manyti?

- Tikriausiai turite omenyje politinę įtaką? PLB yra organizacija, reprezentuojanti maždaug 1,5 mln. šiuo metu užsienyje gyvenančių lietuvių interesus.

Mes gyvename sudėtingais laikais. Pavyzdžiui, Pietų Amerikos lietuviams darosi sunku išsaugoti kalbos ir kultūros tradicijas. Europoje, „Brexit“ yra geriausias pavyzdys, iliustruojantis tai, jog PLB vaidina svarbų vaidmenį perduodant JK gyvenančių lietuvių nerimą ir susirūpinimą tiek Lietuvos, tiek Britanijos lietuvių bendruomenėms. Ekonominė krizė Ispanijoje ir politinės sistemos nesugebėjimas sukurti stabilią vyriausybę bei reaguoti į ekonominius klausimus yra dar vienas toks pavyzdys, turintis tiesioginės įtakos lietuviams, gyvenantiems ir dirbantiems toje Viduržemio jūros šalyje.

Viena svarbus klausimas yra tas, ar antros ir trečios kartos lietuvių interesas išlaikyti ryšius su Lietuva yra pakankamai stiprus išmokti kalbai ir švęsti lietuviškas šventes. Kai kuriose šalyse užtikrinti finansavimą taip pat yra sunkiau nei kitose. Visoms šioms bendruomenėms vadovauja savanoriai ir jų pasišventimas yra nepaprastas.

Pagrindinį klausimą – kaip Lietuva prisideda prie Europos progreso – galima glaudžiai susieti su lietuvių kasdieną patiriamomis politinėmis, teisinėmis ir socialinėmis implikacijomis. Šiuolaikinės technologijos, ypač socialiniai tinklai, padeda lengviau išlaikyti kontaktą, kurti interesą, ir padėti informuoti ir įtraukti žmones – ypatingai jaunesnius, kurie naudoja šias platformas vietoje laikraščių ar žurnalų – bei padidinti skaidrumo lygį ir atverti sprendimų priėmimo procesą didesniam skaičiui mūsų tikslais susidomėjusių žmonių.

- Ar galėtumėte daugiau papasakoti apie atskiras pasaulio lietuvių bendruomenes ir jų pastarojo meto pasiekimus bei iššūkius?

- PLB buvo įregistruota JAV po jos įkūrimo Vokietijoje 1949 m. JAV bendruomenė buvo varomoji jėga įkuriant Pasaulio lietuvių bendruomenę. JAV lietuvių bendruomenė yra gerai organizuota, pakankamai finansuojama, ir turi ilgą bendruomenės organizavimo tradiciją. Kanados lietuvių bendruomenė taip pat yra ilgametė ir stabili, bei reguliariai bendradarbiauja su tautiečiais iš Amerikos.
Australija, esanti kitoje Žemės rutulio pusėje, turi stiprias lietuvių bendruomenes Melburne ir Sidnėjuje. Nors jų asimiliacija į Australijos visuomenę yra toli pažengusi, daugiausia dėl to, kad dauguma lietuvių ten emigravo iškart po Antrojo pasaulinio karo, tai nesustabdė jų nuo lietuviškų tradicijų saugojimo ir vertinimo.

Lietuviai taip pat yra įsikūrę Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Venesueloje ir Kolumbijoje. Ten net ir antrų ir trečių kartų atstovai geba bent dalinai bendrauti lietuvių kalba.

Rusijoje taip pat gyvena tūkstančiai lietuvių. Jų situaciją galima apibūdinti Rusijos ekonominės plėtros kontekste.

Europoje lietuvių rasime visose šalyse. Lietuviškų bendruomenių taip pat yra Izraelyje, Turkijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Moldovoje, Baltarusijoje ir Japonijoje.

Visos šios bendruomenės turi savų specifinių problemų. Viena svarbus klausimas yra tas, ar antros ir trečios kartos lietuvių interesas išlaikyti ryšius su Lietuva yra pakankamai stiprus išmokti kalbai ir švęsti lietuviškas šventes. Kai kuriose šalyse užtikrinti finansavimą taip pat yra sunkiau nei kitose. Visoms šioms bendruomenėms vadovauja savanoriai ir jų pasišventimas yra nepaprastas.

- Nors įdėjote daug pastangų, kad nutiestumėte kelią į dvigubos pilietybės įstatymo priėmimą, šie planai galiausiai žlugo. Kodėl?

- Mes nelaikome dabartinės situacijos žlugimu. Mums pavyko sustabdyti referendumą, kuris nebūtų atnešęs realaus sprendimo. PLB siekis jau daugelį metų yra pagerinti santykius tarp tų, kurie gyvena Lietuvoje ir lietuviškų institucijų, bei tų lietuvių, kurie gyvena užsienyje. Mes esame vienuma, ir grupių skaldyti nevalia. Tačiau mes taip pat neturėtume pamiršti užsienio lietuvių vaikų ir suteikti jiems patrauklias galimybes patiems tapti Lietuvos piliečiais.

- Kaip manote, kada ir kaip Lietuvoje įsigalios dviguba pilietybė?

- Kaip ir su visais klausimais, turinčiais teisinių implikacijų, mes tikime, kad „dvigubos pilietybės“ sąvokai apibrėžti prireiks nemenkų analizių ir debatų elektorato tarpe. Esu įsitikinusi, jog užsienyje gyvenančių lietuvių dalyvavimas Lietuvos kultūroje ir jos, kaip modernios europietiškos šalies, progrese reikš sukūrimą šalies, kuri būtų atvira ir suinteresuota, jog jos žmonės pasiektų sėkmę nepaisant fizinių sienų, tuo pačiu išsaugodami savo kalbą ir tradicijas. Mes tikime gerų santykių su visais lietuviais išsaugojimu vardan šio idealo.

- Jeigu galite kalbėti atvirai, kuo labiausiai jus nuvilia Lietuvos įstatymai ir politika?

- Aš visuomet kalbu atvirai. Esu dviejų vaikų motina ir žinau, kad negalima meluoti! PLB yra laikoma visų užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsu ir jų interesus reprezentuojančia platforma. Vis dėlto, mes turime pripažinti faktą, kad vis dar yra labai daug lietuvių, kurie kiekvieną dieną palieka Lietuvą. Yra daugiau išvykstančių negu sugrįžtančių. Šis fenomenas stiprina PLB vaidmenį ir svarbą – mes suprantame, kad daugybė kitų šalių siūlo puikias mokymosi, karjeros ir verslo galimybes kvalifikuotiems užsieniečiams bei moka geresnius atlyginimus nei Lietuvoje. Lietuviai užsienyje turi gerą reputaciją, kadangi jie paprastai yra itin kvalifikuoti ir darbštūs. Lietuvos valdžios nesugebėjimas adekvačiai priimti šių faktų ir pilnai pripažinti užsienio lietuvių vertę jų gimtajai šaliai bei užtikrinti jų tolimesnį, kaip Lietuvos piliečių, vaidmenį, mus nuvilia.

- Kaip naujoji emigrantų karta integruojasi į vietines senosios kartos Lietuvos emigrantų bendruomenes? Kur brėžtumėte liniją tarp naujosios ir senosios kartų?

- Mes gyvename pereinamuoju laikotarpiu. Daugybė lietuvių yra nusprendę išvykti į užsienį tiek laikinai, tiek visam laikui, kad pasiektų sėkmę kažkur kitur, arba dėl asmeninių santykių, išsilavinimo, karjeros ar verslo galimybių. Tai kontrastuoja su ankstesne emigracija dėl politinių priežasčių, kai kito pasirinkimo praktiškai nebuvo. Priešingai nei ankstesni emigrantai, šiandienos užsienio Lietuviai gali bet kada sugrįžti ir palaikyti ryšį su Lietuvoje likusia šeima, nors išvykimas į užsienį visada buvo ir bus nelengvas sprendimas. Jis reikalauja drąsos, pasišventimo ir atvirumo: visų tų sudėtinių dalių, kurios būtų naudingos ir Lietuvoje.

Šiuolaikinės technologijos yra ta linija, kuri atskiria senąją ir naująją kartas. Naujoji karta gyvena socialinių tinklų amžiuje. Jų ryšiai yra tarptautiniai ir platūs.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu