Daugiau 
 

Tiesa ir mitai apie Afriką

01/24/2018 Aidas
web-13-e1516811330916

Ar tiesa, kad žmonijos istorija prasidėjo Afrikoje?

Šiuolaikinis mokslas mano, kad biologinė rūšis Homo sapiens kilo iš Rytų Afrikos. Būtent čia, Pietų Etiopijos, Kenijos arba Tanzanijos teritorijoje, prieš daugelį tūkstantmečių gimė pirmasis žmogus, kurio genetinė ir fizinė sandara iš esmės atitiko dabartinę. Genetiniai tyrimai rodo, kad visi žmonės Žemėje yra kilę iš jo (tiksliau, iš jų, juk pirmųjų žmonių aiškiai buvo du). Ši porelė, kaip manoma, gyveno Rytų Afrikos savanos aukštoje žolėje maždaug prieš 200 tūkst. metų. Abu mūsų proprotėviai buvo juodaodžiai: pagal Glogerio taisyklę žmogaus odos pigmentacija priklauso nuo klimato (šilumos ir drėgmės), taigi Afrikoje gyvenę pirmieji žmonės turėjo būti tamsiaodžiai, kaip ir dabartiniai afrikiečiai. Mongoloidai ir europidai vidutinėse platumose, toli nuo ryškios saulės, per tūkstantmečius savo pigmentą prarado. Bet tai atsitiko gerokai vėliau: tik praėjus šimtui tūkstančių metų po genetinių Adomo ir Ievos, jų palikuonys paliko Afriką ir išvyko į didžiąją kelionę po pasaulį.

Ar visada Sachara buvo dykuma?

Baigiantis paskutiniajam ledynmečiui, Afrikoje prasidėjo drėgnasis laikotarpis ir per porą tūkstančių metų Sachara tiesiog sužydėjo: retos oazės virto derlingais slėniais, kuriais tekėjo plačios vandeningos upės, o didžiausias Centrinės Afrikos ežeras Čadas padidėjo kone 8 kartus. Dėl to neolito laikais gyvenę žmonės greitai apgyvendino Sacharą. Vėliau Sachara vėl ėmė sausėti ir po truputį grįžo į pradinę būseną - virto dykuma. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera: persikėlę į Nilo slėnį, išeiviai iš jos sukūrė pirmąją Žemėje civilizaciją - Senovės Egipto.

Ar afrikiečiai seniai maitinasi bananais?

Stereotipas, kad afrikiečiai maitinasi tik bananais ir mangais neatitinka tikrovės. Nei bananai, nei mangai, kad ir kaip būtų keista, nėra vietinės kultūros, jos į Afriką buvo įvežtos palyginti neseniai. Pavyzdžiui, bananai atplaukė su persikėlėliais iš Indonezijos salų. Užtat afrikiečiai turi savų žemės ūkio kultūrų: Vakarų Afrikoje buvo pradėta auginti jamsą, ryžius, aliejines palmes. Tikėtina, kad Afrikoje buvo prijaukinti ir ypatingos rūšies laukiniai kanopiniai - dabartinių ilgakojų Afrikos savanos karvių protėviai.

Ar išties Afrikoje prieš atvykstant pirmiesiems europiečiams nebuvo valstybių?

Taip manė tik patys pirmieji europiečiai. Afrikoje senovėje egzistavo valstybės, galingumu pranokusios tuometines Europos karalystes. Pavyzdžiui, Gana, apie kurią arabai keliautojai rašė, kad „auksas ten auga kaip morkos, o renkamas jis saulei tekant“. Arba Malio imperija, kurios valdovas Kankanas Musa 1324 m. išvyko į piligriminę kelionę į Meką, pasiėmęs maždaug 13 tonų aukso, skirto išdalinti Artimųjų Rytų miestų gyventojams. Po jo vizito geltonojo metalo kaina Egipte ir Artimuosiuose Rytuose nukrito mažiausiai dešimtmečiui. O didžiausia Vakarų Afrikoje Songajaus imperija dydžiu pranoko visą Vakarų Europą. Rytų Afrikoje klestėjo Etiopija, miestai-valstybės Zanzibaras ir Kilva, pietuose - Kongo ir Monomotapos valstybės. Prieš europiečiams pradedant dalintis Afriką, žemyne buvo ne mažiau kaip 40 valstybių - beveik tiek pat, kiek šiandien.

Kiek vergų buvo išvežta iš Afrikos?

Paprastai įvardijamas skaičius 10-12 mln. žmonių, parduotų į vergiją XVI - XIX a. Tikslūs skaičiai vargu ar gali būti nustatyti, juolab ne mažiau kaip 10-15 proc. vergų mirdavo jau kelionėje per vandenyną. Bet nelaimingieji buvo vežami ne tik į Amerikos plantacijas, bet ir į Persiją, Arabiją ir Indiją, į Egiptą ir Artimuosius Rytus: beveik 90 proc. eunuchų, labai vertinamų sultonų ir emyrų rūmuose, buvo gabenami mainais į ginklus iš Kanemo-Bornu imperijos, plytėjusios aplink Čado ežerą. Europos valstybės retai grobdavo vergus savarankiškai - nebuvo tokios būtinybės, juk juos noriai pardavinėdavo pajūrio valstybėlių ir genčių vadai, puikiai suprasdavę, kad savo žmones siunčia į amžiną katorgą arba mirtį. Afrikoje vergovė apskritai nebuvo laikoma nusikaltimu, ši tradicija egzistavo tūkstantmečius ir nutrūko tik tada, kai XIX a. viduryje prekyba žmonėmis buvo uždrausta Anglijoje ir Prancūzijoje, o paskui JAV. Paskutinė šalis, kurioje vergovė buvo panaikinta, buvo Etiopija, tai įvyko tik 1942 m. Bet ir šiandien kai kuriuose žemyno rajonuose egzistuoja buitinė vergija.

Kiek tautų ir kalbų yra Afrikoje?

Šiuolaikinis mokslas žemyne priskaičiuoja ne mažiau kaip 2000 savarankiškų kalbų, o daugelis jų dar gerai neištyrinėtos. Neretai viena kalba kalba vos penki ar šeši kaimai, o kai kuriose nedidelėse valstybėse, kaip Kamerūnas, gyvena tautelės, kalbančios šimtais kalbų. O tautelių (arba etninių grupių) Afrikoje gali būti dukart ar triskart daugiau. Todėl nekeista, kad dauguma afrikiečių nuo vaikystės laisvai kalba keliomis kalbomis: gimtąja, keliomis kaimynų, prestižine viso regiono kalba, taip pat kolonijine - anglų, prancūzų arba portugalų, kuria dėstoma mokyklose ir vedamos televizijos laidos. Mokslininkai mano, kad visa ši kalbų įvairovė kilo vos iš keturių didžiųjų prokalbių.

Kuo tiki afrikiečiai?

Nors dabartinę Afriką beveik po lygiai pasidalino krikščionys ir musulmonai, nei vieni, nei kiti niekada nebuvo pamiršę savo senųjų tradicijų. Ir šiandien pagarba protėviams, gamtos dvasių (akmenų, medžių ir giraičių, upių ir ežerų), šventųjų toteminių gyvūnų garbinimas puikiai dera su bažnyčios ar mečetės lankymu. Afrikietis pasaulio nedalo į natūralų ir antgamtinį. Šios sąvokos jam tiesiog neegzistuoja: dievų, dvasių, žmonių ir gyvūnų pasaulis jam yra viena. Taip, kai kurių būtybių akimis nepamatysi, bet, pasak vieno Ugandos gyventojo, „blakė taip pat nematoma, bet niekam neateina į galvą kalbėti apie jos antgamtiškumą“.

Afrika visada garsėjo burtais. Kiek jie yra paplitę šiandien?

Praktiškai visos nelaimės, užgriūvančios žmogų, šeimą, miestą ar net valstybę, Afrikoje iki šiol yra siejamos su burtais - kažkas iš nedraugų panaudojo juodąją magiją. Šis paprastas paaiškinimas, kad ir kaip keista, išties padeda ne tik suprasti pasaulį, bet ir įveikti sunkumus. Manydami, kad yra užkerėti, žmonės neretai miršta tiesiog iš baimės, o po „gydymo“ procedūros, kurią atlieka gerasis burtininkas (ji pasižymi stipriu psichoterapiniu poveikiu), jie būtinai patiki išgysią. Su kerėjimu negali susidoroti net XXI amžius. Daugybėje šalių raganavimas yra oficialiai uždraustas, kai kur burtininkai yra persekiojami kaip tikri nusikaltėliai. Afrikos šalių vyriausybės steigia specialias „raganų stovyklas“, į kurias iš visų šalies kampelių suveža kerėtojus ir kerėtojas, artimųjų išvytus iš namų. Burtininkų dažnai randama tarp neįgaliųjų, raišųjų, kurčiųjų, jais neišvengiamai bus laikomi albinosai ir net dvyniai.

Ar tiesa, kad Afrikoje - gausybė mokslui nežinomų ligų?

Dar neseniai visuomenės akyse visos ligos buvo nublankusios prieš Ebolos karštinę, bet sunkiausios ligos žemyne, kaip ir anksčiau, yra maliarija, geltonasis drugys, šiltinė, miego liga, amebiazė, šistomatozė ir, aišku, AIDS - pagal jos paplitimą Afrika pirmauja tarp žemynų. Daugumos ligų (vidurių šiltinės ir geltonojo drugio) galima išvengti pasiskiepijus. Bet, pavyzdžiui, skiepų nuo maliarijos nėra, ir kasmet nuo jos miršta 1,5 - 3 mln. žmonių, t.y. 15 kartų daugiau negu nuo AIDS. Tripanosomozę, arba miego ligą perneša musė cėcė. Šiuolaikinė medicina turi veiksmingų vaistų nuo šios ligos, be to, musę cėcė galima nubaidyti repelentais ir tiesiog laisvais baltais drabužiais. Kita garsi Afrikos liga - amebiazė. Jos sukėlėją lengva praryti geriant nevirintą vandenį. Būtent todėl Afrikoje reikia būti atsargiems su vandeniu - gerti tik parduodamą parduotuvėse arba virinti. „XX amžiaus maru“ praminta AIDS atsirado tarp Kongo beždžionių ir buvo perduota žmonėms. Šiandien pasaulyje yra apie 34 mln. infekuotųjų ŽIV, du trečdaliai jų gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Laimė, ligos pikas jau praėjo ir užsikrėtusiųjų skaičius mažėja.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu