Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Tikėtini bandymai susikrauti politinį kapitalą

11/08/2019 Aidas
neringa 1162

„Grįžus N. Venckienei, vėl bus bandoma kažkam susikrauti politinį ar asmeninį kapitalą“, – komentavo Vilniaus universiteto kriminologijos profesorius, sociologas, kriminologas Europos kriminologų draugijos prezidentas Aleksandras Dobryninas. Tačiau, jo manymu, šįkart viskas vyks šiek tiek kitokiame kontekste, lyginant su laikotarpiu prieš 10 metų. „Visuomenė šiuo metu yra kitokia, ateina nauja karta su naujomis vertybėmis“, – dėsto jis.

Kaip teigia profesorius, visuomenė šiuo metu yra išbalansuota, o tokį procesą galėtų paaiškinti moralinės panikos teorija.

„Jei žiūrėsime iš kriminologinės perspektyvos, tokį procesą galėtų paaiškinti moralinės panikos teorija. Ji aiškina, kas atsitinka, kai į vieną vietą susiduria trys pagrindiniai veiksniai: kai egzistuoja pavojingas visuomenės struktūroms ir vertybėms veiksnys ar socialinė grupė, kai egzistuoja reakcija į šiuos veiksmus ar grupes bei kai šiuolaikinės masinės medijos (žiniasklaida) pradeda retransliuoti susirūpinimą ir kartu faktą, kad egzistuoja tam tikri pavojingi visuomenės vertybėms dalykai“, – paaiškina A. Dobryninas.

Pasak kriminologo, tuomet bandome išspręsti opias visuomenės problemas ne pačiu geriausiu būdu, ne naudojant demokratinės valstybės konstitucinius mechanizmus, o akcentuojant herojiškus veiksmus – iš savo socialinio gyvenimo padarome tarsi kruviną serialą, o nuo to mes visi pralošiame.

„Šalia atsiranda ir tam tikras socialinis kontekstas, kuris gali arba paskatinti, arba nuslopinti šį susirūpinimą“, – supažindina A. Dobryninas.

Profesoriaus teigimu, vertinant visuomenės reakcijas, vyravusias prieš 10 metų, derėtų atkreipti dėmesį į visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida – tuomet jis siekė tik 40 proc.

„Tai galime sieti su tuometine ekonomine krize: auga kaštai, medijos gana drastiškai transformuojasi – iš spausdintinės žiniasklaidos pereiname į internetinę. Tuo pačiu metu, pažvelgus į tuometines ataskaitas, pavyzdžiui, „A Nation in Transition“, kurioje kalbama apie Lietuvos žiniasklaidą, aiškėja, kad krenta ir medijų kokybė bei kriterijai. Masinėms medijoms nėra laiko rengti labai brangiai kainuojančio turinio, kokybiškos informacijos. Reikia kuo greičiau pritraukti auditoriją ir todėl yra išnaudojami panašūs įvykiai. Nesakau, kad tuometinė žiniasklaida „maitindavosi“ iš „Garliavos istorijos“, tačiau tai tikrai buvo tam tikras įvykis, iš kurio jie galėjo išlošti“, – svarsto A. Dobryninas.

Jis primena, kad tuomet buvo kritęs ne tik pasitikėjimas žiniasklaida, bet ir teisėsauga ir teismais. Pasak profesoriaus, pasitikėjimas teismais visada tarsi „banguoja“, priklausomai nuo vieno įvykio ar nuo sėkmingos ar nesėkmingos istorijos.

„Dalis visuomenės nepasitikėjo tam tikrais teisiniais sprendimais, dalis visgi buvo jais patenkinta. Tačiau esmė yra visai kitur. Tuometiniai įvykiai buvo tarsi mitologizuojami. (...) Garliavos įvykiai buvo „kanalizacijos įvykiai“, į kuriuos susikoncentravo visos kitos problemos.

Ekonominės krizės metu žmonės praranda santaupas, praranda pasitikėjimą valstybe ir viskas susikoncentruoja į bendrą nepasitikėjimą viskuo. Vyravę lozungai buvo „tiesos“ reikalavimas, kai reikalaujama tiesos ne vien šioje byloje, bet ir apskritai visose srityse“, – sako A. Dobryninas.

Visgi profesorius nemano, kad pedofilijos problema yra apskritai išgaravusi, ji vis tiek vienaip ar kitaip išliks ir visuomenės dėmesio centre.

„Tačiau visgi nebus to paties efekto, nebebus vadinamojo šviežumo, reportažiškumo. Visa tai bus daugiau neįveikto skausmo prisiminimas, kuris, mano manymu, nebus toks pat aštrus, koks buvo prieš 10 metų“, – mano jis.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna trečiadienio vakarą patvirtino, kad Neringa Venckienė sugrąžinta į Lietuvą. 

Lietuvos prokurorai siekė N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų. Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti. N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013 metais, maždaug tuo metu, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Buvusi teisėja ir parlamentarė Čikagoje suimta 2018 metų vasarį.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu