Paklaustas, ką mano apie demokratų partijos pastangas šalies mastu atrasti kontaktą su viduriniąja klase, Rahmas Emanuelis apsimetė, kad tuoj trenks abiem rankom per stalą.

„Tai būtų fizinė to išraiška, – pasakė ekspresyvumu garsėjantis Čikagos meras. – Mes manome, kad atstovaujame juos, tačiau jie su tuo nesutinka – ir tai yra mūsų problema. Kalba eina ne tik apie politinius sprendimus, bet ir apie vertybes, kurios demonstruoja pagarbą žmonėms ir jų gyvenimui. O štai mes dažnai pasirodome kaip partija, kuri į juos žiūri paniekinamai ir iš aukšto.“

Emanuelis turi ypatingą pranašumą būdamas 700 mylių atstumu nuo nesibaigiančios dramos Vašingtone. Kaip tik čia, penktajame Čikagos miesto rotušės aukšte, savo kabinete Emanuelis susitiko su „Politico“ apžvalgininku, rengiančiu „Off Message“ internetines pokalbių laidas. Emanuelis ėjo svarbias pareigas prezidento Billo Clintono administracijoje ir buvo pirmuoju Baracko Obamos administracijos vadovu. Dabartinės administracijos pereinamuoju laikotarpiu jis buvo privačiai susitikęs su prezidentu Donaldu Trumpu, kad aptartų miestų reikalus. Jis taip pat patyliukais konsultuoja demokratus telefonu (ar akis į akį tais retais atvejais, kai nuvyksta į sostinę), kaip bendrauti su Trumpu ir kaip keisti savo pačių partijos kryptį.

Emanuelis neslepia nerimo. Jis mano, kad visi Vašingtone per daug koncentruojasi į Trumpą visur lydintį chaosą ir keistenybes, todėl nemato, kas iš tiesų vyksta – ar nevyksta. Štai, kad ir tai, kas per pastarųjų savaičių triukšmą ir Vakarų sparno dramą nepateko į žiniasklaidos antraštes: buvo pristatytas mokesčių kodekso perversmo projektas, neatskleidžiant, kam teks mokėti daugiau, kam mažiau, kaip ir kas bus daroma – pasak Emanuelio, tai „visiškai nepriimtina“. Čikagos meras taip pat išskyrė ir augančią įtampą su Šiaurės Korėja bei Trumpo svarstymus atšaukti prekybos sutartis ir oro gynybos sistemas iš Pietų Korėjos. Arba kvietimus Baltuosiuose rūmuose apsilankyti antidemokratiškiems lyderiams, tokiems kaip Filipinų vadovas Rodrigo Duterte.

„Tai verčia abejoti Amerikos žodžiu ir Amerikos patikimumu“, – sako Emanuelis.

Jo paties miesto adresu labai dažnai liejasi Trumpo įsiūtis ir kritika susitikimų su rinkėjais metu ir „Twitter“ tinkle. Prezidentas nuolat viešai smerkia milžinišką smurto mastą mieste, kartais persistengdamas ir sutirštindamas spalvas ir hiperbolizuodamas skaičius. Iš karto po inauguracijos Trumpas pagrasino atsiųsti federalinius pareigūnus, jei Čikaga nesusitvarkys su savo smurto problema. Ir viskas, apie tai daugiau neužsiminė nė žodžiu, nors, kaip sako Emanuelis, jis mielai priimtų federalinę pagalbą. Tačiau jam atrodo, kad Trumpui svarbiau politikuoti ir kalbėti stereotipais bei gąsdinti Viskonsino ir Mičigano rinkėjus „baisiąja Čikaga“, nei realiai kažką dėl to daryti.

„Jis puolė Atlantą, puolė Filadelfiją, Niujorką, Čikagą, gąsdindamas visus šių miestų „gaujų karais“. Tačiau pastebėjau, kad jis niekada nekritikuoja priemiesčių ir provincijos regionų dėl nevaldomai plintančios opiatų ir heroino krizės, o tiesiog aiškina, kaip spręs šią problemą. Vieni dėl savo problemų sulaukia patyčių, kiti – užuojautos“, – sako Emanuelis.

Emanuelis pripažįsta, kad demokratų partija yra atsidūrusi duobėje. Paklaustas, ką gi jo partija turėtų toliau daryti, Emanuelis pataria tą patį, ką kartoja jau nuo 2006-ųjų, kai buvo Demokratų kongresinės kampanijos komiteto pirmininkas: nukreipti žvilgsnį į priemiesčius, ieškoti nuosaikiųjų pažiūrų rinkėjų.

„Kalbėjimas su savimi ir savęs pačių įtikinėjimas nepadės laimėti daugumos“, – sako Emanuelis, ir pavyzdžiu pateikia mero rinkimus Omahoje, Nebraskos valstijoje, kur demokratai yra pasidalinę į dvi stovyklas dėl demokratų kandidato Heatho Mello palaikymo, mat jis prisidėjo prie kelių įstatymo projektų valstijos Senate, ribojančių teises į abortą. Baikit vidinius ginčus ir raskit būdų laimėti tuos rinkimus, sako Emanuelis.

Emanuelis sako, kad šiuo atveju sulauktų tokių pačių nusiskundimų iš bendrapartiečių, kaip ir 2006-aisiais, kai partijos branduolys sakė, jog jis parsiduoda dešiniųjų politikai vardan pergalės.

„Būtinai atsiras sakančių, kad esu neprincipingas ar per daug pragmatiškas, bet tikiu, kad esminiai mūsų partijos principai, siekiantys suteikti moterims pasirinkimo teisę visose gyvenimo srityse, neims ir nesubyrės į šipulius dėl vieno sprendimo kažkur Omahoje, – sako Emanuelis. – Kompromisai yra politikos dalis, tai normalu ir priimtina.“