Daugiau 
 

Trumpo ekonominė kalba: tikriname faktus

08/12/2016 Aidas
usa-economy-2

Donaldas Trumpas pirmadienį Detroite pristatė savo ekonominę viziją, į kurią įtraukė ir planus smarkiai apkarpyti mokesčius. Kaip ir visuomet, respublikonų partijos kandidatas veiksmingai į vieną sukrėtė tiesą su iškraipytais faktais, tad iš arčiau įvertinkime kai kuriuos pagrindinius jo teiginius.

„Kai mus valdė politika „pirmiausia Amerika“, Detroitas patyrė visišką bumą.“

Oficialiai Jungtinės Valstijos niekuomet nebuvo valdomos tokios politikos, nors Trumpas greičiausiai nori retoriškai pasakyti, kad JAV per praėjusį šimtmetį atsikratė kai kurių savo protekcionistinių ir izoliacinių tendencijų. Komitetas „Pirmiausia Amerika“ („America First Committee“) buvo 5-ojo dešimtmečio pradžioje susiformavusi nacionalistinė grupuotė, kuri nenorėjo, kad JAV įsitrauktų į Antrąjį pasaulinį karą ir buvo vadovaujama aviatoriaus Charleso Lindbergho, palaikiusio rasinius nacių idealus.

„Mūsų keliai ir tiltai griūva, tačiau mes randame pinigų mokesčių mokėtojų sąskaita perkelti milijonus pabėgėlių.“

Amerikos infrastruktūros būklė per praėjusius kelis dešimtmečius tikrai smarkiai suprastėjo, iš dalies dėl ilgamečio valstybės ir abiejų partijų pareigūnų neveiksnumo. Vis dėlto, 2014-aisiais, naujausiais turimais duomenimis, federalinė, valstijų ir miestų valdžia infrastruktūrai skyrė $416 mlrd., įskaitant $96 mlrd. iš federalinės vyriausybės, arba daugiau nei ankstesniais metais, skelbia Kongreso biudžeto biuro informacija. Šie skaičiai smarkiai lenkia pabėgėlių perkėlimui skirtas lėšas – anot nepartinės Nacionalinės valstijų įstatymų leidžiamųjų organų konferencijos, 2015-aisiais fiskaliniais metais Pabėgėlių perkėlimo biuras tam skyrė vos $1,56 mlrd.

„Nedarbo lygis Detroite yra dukart aukštesnis už nacionalinį vidurkį.“

Detroito nedarbo lygis, pasak Darbo statistikos biuro, siekia 11,6 %, ir tikrai dvigubai viršija nacionalinį vidurkį (4,9 %), nors pats Trumpas nedarbo apskaičiavimą šalyje be jokių įrodymų vėliau pavadino „pačiu didžiausiu sąmokslu“. Darbo statistikos biuras taip pat stebi nedarbą Detroito metropolitene, kur jis siekia kur kas mažesnį lygį - 5,8 %.

Amerikos infrastruktūros būklė per praėjusius kelis dešimtmečius tikrai smarkiai suprastėjo, iš dalies dėl ilgamečio valstybės ir abiejų partijų pareigūnų neveiksnumo. Vis dėlto, 2014-aisiais, naujausiais turimais duomenimis, federalinė, valstijų ir miestų valdžia infrastruktūrai skyrė $416 mlrd., įskaitant $96 mlrd. iš federalinės vyriausybės, arba daugiau nei ankstesniais metais, skelbia Kongreso biudžeto biuro informacija.

„Tokie prekybos susitarimai kaip NAFTA, pasirašyti Billo Clintono, iškėlė jūsų darbo vietas į Meksiką ir kitas šalis.“

Respublikonas George‘as H. W. Bushas susiderėjo dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (North American Free Trade Agreement, NAFTA), kurį Clintonas pasirašė su didesne respublikonų negu demokratų parama. Ekonomistai iki šiol nesutaria dėl to susitarimo įtakos darbo vietų kūrimui, kadangi JAV prekyba su Kanada ir Meksika, net ir geriausiais vertinimais, yra labai kukli. 2015 m. Kongreso tyrimų tarnyba išplatino ataskaitą, kurios išvadose rašo: „NAFTA nesukėlė to milžiniško darbo vietų praradimo, kurio baiminosi kritikai, bet ir neatnešė didelės ekonominės naudos, kurios tikėjosi rėmėjai.“

„Hillary Clinton ir vėl patyrė trumpą sujungimą, kai netyčia pasakė tiesą, jog ji nori padidinti mokesčius viduriniajai klasei.“

Mėnesių mėnesius Clinton sako nedidinsianti mokesčių viduriniajai klasei, ką pažymėjo ir pirminiuose debatuose, kuomet privertė Bernie Sandersą pripažinti, kad į jo ekonominį planą yra įtrauktas nedidelis mokesčių padidinimas. Trumpas omenyje greičiausiai turi pastarojo meto Clinton susitikimą su rinkėjais, kai Clinton kiek sušveplavo sakydama „mes nedidinsime mokesčių viduriniajai klasei“, bet vis tiek tai pasakė pakankamai aiškiai.

„Šiuo metu 93,4 mln. amerikiečių yra atsidūrę už darbo rinkos ribų. Tas skaičius siekė 80,5 mln., kai prezidentas Obama atėjo į valdžią, taigi tokių žmonių padaugėjo 14 mln.“

Trumpas pacitavo tikslius Darbo statistikos departamento skaičius, ir tik vienu milijonu suklydo kalbėdamas apie skirtumą tarp 93,4 ir 80,5 mln. Tačiau jis pamiršo paminėti, kad daugiau kaip penki milijonai žmonių prisijungė prie darbo jėgos nuo to laiko, kai Obama įsikėlė į Baltuosius rūmus 2009-aisiais. Jis taip pat pamiršo paminėti demografijos faktorių: kūdikių bumo karta išeina į pensiją ir palieka darbo rinką.

„Daugiau nei 12 mln. žmonių yra priklausomi nuo maisto talonų.“

2016 m. balandį „Snap“ pagalbos maistu programoje dalyvavo daugiau nei 43,5 mln. žmonių, arba 12 mln. daugiau nei 2008-ųjų gruodį, kai tokių amerikiečių buvo 31,5 mln. Tačiau Trumpas nepaminėjo, kad 14,7 mln. žmonių į pagalbos maistu programą pateko valdant George‘ui W. Bushui, arba 17 proc. daugiau 2008-aisiais nei 2007-aisiais.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu