Turkijos pagrindinė opozicinė partija pirmadienį suorganizavo visoje šalyje daugybę mitingų, skirtų protestuoti prieš šalyje tebegaliojančią nepaprastąją padėtį. Nuo 2016 metų liepos Turkijoje galiojanti nepaprastoji padėtis suteikia vyriausybei didžiulius įgaliojimus.

Vyriausybė tvirtina, kad nepaprastoji padėtis būtina siekiant kovoti su terorizmu, ypač su Fethullaho Guleno judėjimu. Turkija kaltina JAV gyvenantį islamo pamokslininką F. Guleną nepavykusio karinio perversmo 2016 metų liepą organizavimu. 

Centro kairioji Respublikonų liaudies partija (CHP) teigia, kad protestus suorganizavo kiekvienoje Turkijos provincijoje, kurių skaičius siekia 81. Protestai rengiami prieš trečiadienį parlamente vyksiantį balsavimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo dar trims mėnesiams. Tikėtina, kad Turkijoje septintą kartą bus pratęsta nepaprastoji padėtis ir jos galiojimas tęsis jau dvejus metus. 

CHP ir kitų vyriausybės kritikų teigimu, nepaprastoji padėtis griauna demokratiją ir teisinę valstybę bei yra taikoma nesąžiningai. 

Turkijoje pagal nepaprastosios padėties dekretus įkalinta daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, dar daugiau kaip 150 tūkst. žmonių neteko darbų. 

Protestai sutampa su pirmosiomis referendumo dėl prezidento įgaliojimų išplėtimo metinėmis. 2017 metų balandžio 16-ąją turkai balsavo istoriniame referendume, jame nedidele persvara buvo pritarta Konstitucijos pataisoms, smarkiai išplėsiančioms prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) įgaliojimus.