Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Universitetų integracija: svarbiausi sprendimai

06/23/2017 Aidas
lt-politics-2-e1498222246513

Filosofas Stasys Šalkauskis, 1939 m. sakydamas inauguracijos į Vytauto Didžiojo universiteto rektorius kalbą, universitetą apibūdino kaip aukštąjį kultūros, o ne ekonomikos ar pramonės, organą. Jis kalbėjo, kad universitetas kultūrinio gyvenimo reikalams ruošia inteligentus, specialistus, kuriems skirta vaidinti vadovaujamąjį vaidmenį visuomenėje, valstybėje, tautoje ir bažnyčioje.

„Man visa tai galioja iki šiol. Nežinau, ar tai galioja Švietimo ir mokslo ministerijai, bet Premjero sudarytai darbo grupei, panašu, kad ne. Tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, man primena kolchozų statymą, kai iš viršaus būdavo nuleidžiama, kiek jų turi būti, o po to būdavo skiriamas pirmininkas“, – apie šiuo metu vykdomą aukštojo mokslo pertvarkos planą sakė apžvalgininkas Rimvydas Valatka, pirmadienį vedęs diskusiją „Universitetų integracija: kaina, nauda, rezultatas“.

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius prof. Alfredas Chmieliauskas, VDU doc. Milda Ališauskienė, banko „Nordea“ ekonomistas bei Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė diskutavo, kokie sprendimai turi būti priimti pirmiausia, siekiant efektyvios aukštojo mokslo  konkurencijos tarptautiniu mastu.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis atkreipė dėmesį į tai, kad siekis stiprinti aukštąjį mokslą, didinti studijų kokybę – suprantamas, tačiau neaišku, kokiais būdais ir ko konkrečiai norima pasiekti. Didelė problema yra ir ta, kaip reforma yra pristatoma: „Tai prasilenkia su universitetų autonomijos principais ir Konstitucinio teismo išaiškinimu. Juk pasakymas, kad bus sujungta dešimt universitetų, prieš tai su jais nepasitarus, rizikuoja peržengti teisines normas. Be to, panašu, kad Vyriausybės sudarytos darbo grupės siūlymai labiau grindžiami verslo, o ne aukštojo mokslo interesais.“

VDU rektorius pažymėjo, kad, pavyzdžiui, net dviejų universiteto katedrų sujungimas yra sudėtingas dalykas, jau nekalbant apie kelių universitetų.

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas, paklaustas, kiek gali kainuoti universitetų optimizavimas, sakė, kad viskas turi prasidėti ne nuo išteklių skaičiavimo, o nuo tikslų ir poreikių, kurie kaip ir žinomi, tik klausimas, kiek finansiškai galėsime leisti juos įgyvendinti. „Kai aiškės kontūrai, ką reikia padaryti, bus galima viską detalizuoti laike“, – kalbėjo viceministras ir pridūrė, kad lėšos, kurių reikės reformai, yra skaičiuojamos, tačiau dar nėra aišku, kokio pobūdžio reforma bus įgyvendinta ir kaip viskas atrodys.

Buvusi prezidentės patarėja, švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė tikino, kad kai kalba pasisuka apie švietimo ir mokslo pertvarką, viskas atrodo kaip visada, o šis bandymas – jau trečias. „Planas buvo rengiamas be akademinės bendruomenės atstovų, turbūt dėl to, kad tie žmonės „nezyztų“, jog reikia ką nors išsaugoti. Man panašu, kad visas siūlymas yra nulemtas noro persidalinti ir perdalinti resursus“, – pastebėjo V. Būdienė.

Diskusijoje dalyvavęs banko „Nordea“ ekonomistas bei Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas vykdomą reformą pavadino gaisro gesinimu, nes vizijos ir krypties, galinčių visiškai tą gaisrą užgesinti, nėra, nors potencialo ir turime: „Atrodo, kad norima, jog sujungimas įvyktų dėl to, kad stipresnieji po savo sparnu priglaustų silpnesnius, neturinčius perspektyvos, nors po kokių 20 metų patys gali tapti tokiais pat neperspektyviais.“  

R. Valatka atkreipė diskutantų dėmesį į tai, kad galbūt stojančiųjų skaičius yra pervertinamas. Juk prieš 23 metus, kai Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, o gimstamumas nebuvo toks mažas, studentų skaičius buvo kur kas mažesnis, o universitetų skaičius buvo toks, koks yra dabar.

Apibendrindamas diskusiją jos moderatorius pastebėjo, kad kirvis ir plaktukas nebėra reikalingiausi instrumentai universitetuose. „Kai žmonės sėdi ir diskutuoja, tai prie tos išvados ir prieina. Tačiau apie reformą kalbama labai imperatyviai – iš labai aukštai į labai dideles žemumas, o tada atrodo, kad kirvis ir plaktukas yra reikalingiausi dalykai“, – apibendrindamas diskusiją sakė apžvalgininkas R. Valatka.

VDU.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu