Užgavėnės – viena gražiausių žiemos švenčių. Šią šventę prieš Gavėnią, likus 7 savaitėms iki Velykų, savomis tradicijomis švenčia visas pasaulis. Kiekviena šalis turi savo papročius, atrakcijas ir linksmybes. Mūsų – persirengėliai, Kanapinio ir Lašininio kova bei Morės deginimas. Kaip ir įvairiose šalyse, tą dieną Lietuvoje kepami ir valgomi blynai, nes jie – šviesos ir grįžtančios saulės simbolis visame pasaulyje.
Liaudyje Užgavėnės vadinamos „slenksčiu tarp nueinančio žiemos ir ateinančio pavasario“, jos laikomos pavasario pradžia, todėl įvairiais veiksmais – triukšmo sukėlimu, sočiomis vaišėmis, linksmomis eitynėmis – stengiamasi paspartinti pavasario atėjimą.
Senovėje žmonės sakydavo – jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo bėdų neatsiginsi. Vasaris dosnus šventėmis. Todėl mūsų mokyklos bendruomenė, puoselėdama kasmetinę tradiciją, suskubo Užgavėnes paminėti. Šiai šventei mokiniai ruošėsi iš anksto: susipažino su šventės papročiais ir tradicijomis, ruošė kaukes ir įvairiausius barškalus žiemai gąsdinti.
Nuo pat ryto į mokyklą rinkosi čigonėliai, žydeliai, velniukai, gydytojai ir gražuolės čigonės. Užgavėnes Čikagos lituanistinėje mokykloje šventė nuo pačių mažiausių iki 10 klasės mokinių. Pamokas mokykloje vedė ne mokytojos, o čigonės ir šeimininkės.
Mokyklos salėje šurmuliavo persirengėliai, kurie šokiais ir žaidimais varė žiemą iš kiemo. Šokant ratelius dundėjo žemė, nuo triukšmo, tarškynių, švilpynių aidėjo visa mokykla. Aplink Morę linksmai šoko Kanapinis ir labai nepatenkintas Lašininis, kuris pyko ant Kanapinio už tai, jog šis su visais draugais triukšmauja ir neleidžia jam ramiai ir šiltai tūnoti ant krosnies.
Vaikai stebėjo Kanapinio ir Lašininio kovą. Nors ir labai nepatenkintas, Lašininis pripažino, kad jį nugalėjo Kanapinis. Vaikai, norėdami, kad Lašininis greičiau išeitų ir išsivestų žiemą, prižadėjo tą dieną daug ir riebiai valgyti, o visus metus valgyti kuo sveikesnį maistą, kuo daugiau vaisių ir daržovių, gerti daug vandens, truputį sulčių ir visai negerti gazuotų gėrimų.
Po šventės vaikai rinkosi valgyti blynų, jais vaišino savo draugus, mokytojus ir tėvelius.
Jolanta Žurumskas, 1 skyriaus mokytoja
Viktorijos Šileikos nuotr.
