Užsieniečiai kuria JAV ekonomiką

Pripažindami, kad H-1B vizos savininkai skatina inovacijas ir padeda kurti bei stiprinti Amerikos ekonomiką, įtakingi Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai trečiadienį pasveikino prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą nesvarstyti jokių pokyčių, kurie galėtų priversti tokius žmones palikti šalį.

„Trumpo administracijos sprendimas atsitraukti nuo šio neproduktyvaus pasiūlymo yra teigiamas žingsnis į priekį“, – sakė Kongreso narė, demokratė Tulsi Gabbard, dvipartinės Indijos ir Indijos amerikiečių kongresinės grupės bendrapirmininkė.

Šis jos komentaras pasirodė praėjus dienai po to, kai JAV Pilietybės ir imigracijos paslaugų tarnyba pranešė nesvarstysianti jokių pasiūlymų, kurie gali paskatinti H-1B vizos savininkus grįžti į savo atitinkamas šalis.

„H-1B vizos savininkai, iš kurių daugybė yra tapę smulkiaisiais verslininkais ir naujų darbo vietų kūrėjais, skatina inovacijas ir padeda kurti bei stiprinti mūsų ekonomiką“, – sakė Gabbard.

Ši naujiena seka po ankstesnių pranešimų, kad Trumpo administracija svarsto galimybę sugriežtinti H-1B vizų išdavimo taisykles, kas gali lemti šimtų tūkstančių šalyje dirbančių ir studijuojančių žmonių deportaciją.

„Nors mūsų prioritetu išlieka investicijos į kvalifikuotų amerikiečių darbuotojų apmokymus, mes privalome ir toliau pasitelkti šimtų tūkstančių H-1B vizos savininkų talentą ir žinias, kad užpildytume spragas mūsų vidinėje darbo rinkoje“, – sakė Gabbard.

Praėjusį penktadienį Gabbard ir kitas Kongreso narys Kevinas Yoderis išsiuntė laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, ragindami jį atmesti pasiūlymą deportuoti H-1B vizos savininkus, laukiančius jų prašymų leisti nuolatos gyventi šalyje svarstymo.

Greitai po to, dėl vis augančio verslininkų ir politinių lyderių spaudimo, Baltųjų rūmų administracija pranešė atsitraukianti nuo šio neproduktyvaus pasiūlymo, išplatintame pranešime spaudai paskelbė abu įstatymų leidėjai.

„Aš asmeniškai mačiau, kaip itin kvalifikuoti imigrantai padėjo mano bendruomenei ir tokiai daugybei kitų bendruomenių visoje šalyje, užpildydami kritinį darbuotojų trūkumą specifinėse pramonės šakose ir užkirsdami kelią darbdaviams patiems skristi į užsienį, kad jų ieškotų“, – sakė Yoderis.

„Tai yra žmonės, kurie padėjo Amerikai augti ir klestėti kaip imigrantų šaliai, ir mes privalome užtikrinti, kad mūsų sistema ir toliau vertintų tuos, kurie laikosi mūsų įstatymų ir elgiasi teisingai“, – pridūrė jis.

Kiekvienais metais Jungtinės Valstijos skiria po 85 000 H-1B vizų kvalifikuotiems užsieniečiams, ieškantiems įsidarbinimo ir mokymosi galimybių, iš kurių net apie 70 proc. yra indų kilmės.

Pasak Nacionalinio Amerikos politikos fondo, daugiau nei pusė privačiai valdomų kompanijų, kurių turto vertė siekia milijardą arba daugiau JAV dolerių, turi mažiausiai vieną imigrantą savininką, iš kurių daugybė į Ameriką pateko būtent su H-1B viza, įskaitant tiek „Microsoft“, tiek „Google“ vadovus.

„Tai mus taip pat išmokė, kad jeigu esi ryžtingas ir darbštus, bei laikaisi nustatyto proceso, galimybių turi kiekvienas“, – sako indų kilmės Alokas Madasani, H-1B vizos savininkas, išgyvenęs pernai metų šaudynes Olate, Kanzase, per kurias buvo sužeistas ginkluoto užpuoliko.

„Yra žmonių, kurie persikėlė čia prieš kelis dešimtmečius ir turi vaikų, lankančių čia mokyklą, ir šią vietą vadina savo namais. Kiekvieną procesą galima tobulinti iki begalybės, ir dabartinis H-1B procesas taip pat gali būti tobulinamas, bet visiškas jo atsisakymas paveiktų kur kas didesnę publiką“, – pridūrė jis.

H-1B viza yra reikalinga vykstant į JAV teikti paslaugų pagal profesiją. Norint gauti šią vizą, reikia turėti bakalauro arba aukštesnį kvalifikacinį laipsnį (ar jį atitinkantį) konkrečioje srityje, kurioje norima dirbti. Jungtinių Valstijų pilietybės ir imigracijos tarnyba nustato, ar pageidaujamas darbas priskiriamas darbui pagal specialybę ir ar atitinkamas žmogus gali jį dirbti. Tuomet darbdavys užpildo darbo sąlygų paraišką Darbo departamente, kurioje nurodo su darbuotoju sudarytos darbo sutarties terminus ir sąlygas.

Susiję straipsniai

Mainais į demokratiją

Negalime paslėpti to fakto, kad Amerikos politinės kampanijos yra brangios. Vis dėlto, tai priklauso tik nuo mūsų perspektyvos – vieni žmonės mano, kad į politiką žeriama per daug pinigų, kitiems atrodo, jog nepakankamai. Iš tiesų, $4 mlrd., kai kuriais skaičiavimais, išleisti per 2014-ųjų nerinkiminius metus, skam
daugiau

Mitas, kad prezidentas gali išgelbėti ekonomiką

Hillary Clinton nori sugrąžinti 10-ąjį dešimtmetį. Ji giriasi savo vyro ekonominiais pasiekimais – „ilgiausiu ne karo meto augimu mūsų istorijoje“ – ir žada, kad jis ir vėl sutvarkys ekonomiką, nes, pasak jos, „žino, kaip tai padaryti“. Tuo tarpu Donaldas Trumpas siekia prikelti 6-ąjį dešimtmetį. Žadėdamas sugrą
daugiau

Lietuviškos dilemos

Šių metų rugsėjo pirmoji buvo neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą
daugiau