Argentinos lietuviai skelbia šiųmetės šokių šventės programą ir kviečia registruotis
Argentinos lietuvių bendruomenė laikosi tradicijos ir šių metų pabaigoje ketina surengti šokių šventę „Ten, kur Nemunas banguoja“. Lietuvių tautinių šokių kolektyvai iš viso pasaulio jau gali registruotis į 2021 metų gruodį Argentinoje, Beriso mieste, vyksiančią šokių šventę „Ten, kur Nemunas banguoja“.

Apdovanojimas pasaulio lietuvių pilietinio aktyvumo iniciatyvai
Pilietinė iniciatyva „Mūsų Metas DABAR“ gimė prieš penkerius metus kelių aktyvių JAV lietuvių dėka. Artėjant Seimo rinkimams, įkvėpimo iš jaunosios Lietuvos kartos, gyvenančios už teritorinių Lietuvos ribų, pasisėmusi komanda pirmą kartą komunikaciją kryptingai nukreipė nuo pilietybės ir kitų problemų į vertybes, nuo momentinių, vienadienių tikslų, į ilgalaikę Lietuvos viziją.

Susitikimai su lietuvių rašytojais diasporos knygų klubams
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) ir PLB 2021 m. vasario–gegužės mėnesiais vykdys projektą, skatinantį skaitymą gimtaja kalba, diskusijas apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir pažintį su lietuvių rašytojais. Šis projektas sujungs kraštų Lietuvių bendruomenėse veikiančius literatūros ir knygų klubus, palaikys gyvą kultūros ryšį tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuviškos knygos mylėtojų. Nuo 2003 m. kasmet LLTI mokslininkų grupė išrenka ryškiausių praėjusių metų knygų 12-tuką, pristato jį visuomenei, organizuoja susitikimus su autoriais, diskutuoja apie šiuolaikinės literatūros raidą, renka laureatą. 2020-ųjų kūrybiškiausių knygų 12-ukas bus paskelbtas vasario gale. Po to bus rengiami ir periodiškai viešinami radijo ir video pokalbiai su knygų autoriais bei literatūros kritikų diskusijos.

„Pasaulio Lietuvių Bendruomenė per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų 1990–2020“
PLB valdyba rengia knygą „Pasaulio Lietuvių Bendruomenė per 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų 1990–2020“. Pagrindinis tikslas – pristatyti Pasaulio Lietuvių Bendruomenę kaip pasaulinę organizaciją, jungiančią ir telkiančią tautiečius savo tapatybės puoselėjimui ir gyvo ryšio su Tėvyne išlaikymui bei stiprinimui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas kraštų Lietuvių bendruomenėms: ketinama pristatyti jų ypatumus, veiklos formas ir priemones, reikšmingiausius darbus, įvykius ir žymiausias asmenybes per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius.

Dėmesys žmonėms – svarbiausias dėmuo diasporos politikoje
Neseniai paminėję Sausio 13-osios 30-metį, dar kartą prisiminėme Laisvės gynėjus ir jų aukos prasmę bei esmę. Už laisvę ir demokratiją reikia ne tik kovoti, bet ir ją GINTI. Ypač tai svarbu šių dienų kontekste, žvelgiant į kaimynus baltarusius, ukrainiečius, taip pat – pastarųjų savaičių Rusiją ar net JAV, kai buvo šturmuojamas Kapitolijus.

Pasaulio lietuviai dalijasi Sausio 13-osios minėjimo akimirkomis
Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, minima lietuvių bendruomenėse visame pasaulyje. Ir nors dėl pasaulinės pandemijos daug kur minėjimas šiemet kitoks, nei įprasta, – be didelių susibūrimų – pasaulio lietuviai randa būdų pagerbti žuvusiųjų už laisvę atminimą.

Lituanistinė mokykla – vaikams, tėvams ir bendruomenei
Nors pasaulyje veikia beveik 300 lituanistinio švietimo įstaigų, jų poreikis nemažėja. Kasmet duris atveria bent keletas naujų lietuviškų mokyklėlių. Po pasaulį pasklidę lietuviai, bandydami įsikurti, pritapti naujoje aplinkoje, pažinti naują šalį, kultūrą, nepraranda noro burtis ir išlaikyti savo kalbą bei tautines tradicijas. Tačiau siekis perduoti gimtąją kalbą vaikams, kurie auga kitoje kalbinėje ir kultūrinėje terpėje, kasdien daug laiko praleisdami tos šalies ugdymo įstaigose, neretai tėvams tampa dideliu iššūkiu. Siekti šio tikslo padeda lituanistinės mokyklos. Seniausios jų veikti pradėjo po II pasaulinio karo, naujausios – duris atvėrė šiemet.

Svarstantiems apie grįžimą į Tėvynę
Pirmąkart per pastarąjį dešimtmetį į Lietuvą sugrįžusių išeivių daugiau, nei išvykusių. Teigiamą migracijos saldo ekspertai aiškina gerėjančia Lietuvos ekonomika, dosniau apmokamų darbo vietų pasiūla, galimybėmis Lietuvoje naudotis pigesnėmis kokybiškomis sveikatos priežiūros, švietimo ir kitomis kasdieniame gyvenime aktualiomis viešosiomis paslaugomis. Covid-19 pandemijos laikotarpiu šie privalumai dar labiau ryškėja emigrantams patrauklioms šalims išgyvenant rimtus ekonominius sunkumus.          Nėra paprasta užtikrinti tautiečių sklandų sugrįžimą, kad įsikūrimas ir adaptacija Lietuvoje būtų lengvas ir sėkmingas. Ne vienam ilgesnį laiką užsienyje gyvenusiam ir grįžti namo nusprendusiam lietuviui kyla keblumų susiplanuojant persikėlimą, susiorientuoti pasikeitusiose tvarkose ir reikalavimuose. Grįžtant svarbu žinoti apie darbo stažo perkėlimą, reikalingus parsivežti dokumentus, gyvenamosios vietos deklaravimą, sveikatos priežiūros ar socialines apsaugos sąlygas, galimą gauti pagalbą susirandant darbą ar pradedant verslą. Turintiems vaikus aktualūs priėmimo į darželius, mokyklas ar būrelius klausimai. Pensijos, parama būstui įsigyti, santuokos su užsieniečiais, lietuvių kalbos kursai, automobilio registracija, rinkimai, karo prievolė – atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų grįžtantiems į Lietuvą ne visada lengva rasti savarankiškai.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba skelbia 2021 m. konkursą
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo taryba skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų, kuriems per Fondą gali būti suteikta valstybės dalinė finansinė parama, 2021 m. konkursą. Konkurso nuostatai, konkurso bendrųjų sąlygų aprašas, paraiškos bei sąmatos formos skelbiami Fondo interneto puslapyje – http://www.srtfondas.lt/news/89/84/2021-m-konkurso-skelbimas.

Jokūbas Dagys: Išeivijos skausmo skulptorius
Išeivijos skausmo skulptorius. Taip JAV ir Kanados lietuvių spaudoje buvo vadinamas Jokūbas Dagys. Ne tik skulptoriaus ir tapytojo, bet ir poeto talentu apdovanotas kūrėjas, išleidęs tris knygas: „Dagys dejuoja ir dainuoja“, „Dagys klajoja ir galvoja“, „Meilė tarp priešų“.

Literatūros tyrinėtoja ir vertėja, angliškai prakalbinusi Žemaitę ir Valdą Papievį
Profesorės Violetos Kelertienės vardas puikiai žinomas Lietuvos akademiniame pasaulyje, čia ji yra dažna viešnia: lankydamasi Lietuvoje kelis kartus per metus mokslininkė skaito paskaitas Lietuvos universitetuose, dalyvauja čia jau kelis dešimtmečius vykstančiose Santaros- Šviesos konferencijose, knygų pristatymuose. Violeta Kelertienė yra išeivijos mokslininkė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, kuri nuo pat savo kūrybinės veiklos pradžios bendradarbiauja su Lietuvos mokslo institucijomis: dar sovietmečiu čia ji rinko medžiagą savo disertacijai, nuolat bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, rašytojais, leidyklomis. Ji yra Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarė (2012), akademinė veikla įvertinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija išeivijos mokslininkams (2010), savo literatūrologiniuose tyrimuose ji įtvirtino postkolonializmo ir feminizmo teorines atramas, ne vieną dešimtmetį verčia lietuvių literatūrą į anglų kalbą bei užsiima lietuvių rašytojų kūrybos sklaida pasaulyje. Tikriausiai būtų galima paminėti dar ne vieną veiklą, kuriai profesorė paskyrė daug laiko ir energijos, globodama studentus ir mokslininkus iš Lietuvos, skatindama jų mokslinius tyrimus.

Lietuvių koplyčiai Vatikano širdyje – 50 metų
Vatikano širdyje, Šv. Petro bazilikos kriptose, yra tik dešimt koplyčių. Viena jų, vos už kelių dešimčių žingsnių nuo katalikybės širdimi laikomo Apaštalo Šv. Petro kapo, prieš 50 metų buvo skirta Lietuvai. Kaip okupacijos laikotarpiu, kai šalis politiniuose žemėlapiuose net neegzistavo, Lietuvos vardas buvo įamžintas vienoje švenčiausių pasaulio vietų? Kokios Cappella Lituana pamokos mums šiandien? Lietuvių koplyčios inauguracijoje Šv. Petro bazilikos kriptose 1970 m. dalyvavo keli šimtai garbingų svečių iš 12 šalių, aukšto rango Šv. Sosto ir Italijos pareigūnai. Oficiali iškilmių programa tęsėsi tris dienas – nuo liepos 6 iki 8 d. Į iškilmes atvyko 500 lietuvių iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos. Romoje ta proga net įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių katalikų suvažiavimas.