Daugiau 
 
08/17/2018

Apklausa dėl pilietybės išlaikymo: gausus palaikymas – gera pradžia
Pasaulio lietuvių bendruomenė džiaugiasi, kad pilietybės išsaugojimo lietuviams idėja stipriai palaikoma Lietuvoje. Tačiau net ir tokio gausaus palaikymo gali nepakakti šiam klausimui išspręsti referendumo keliu. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa jau dabar rodo, kad net esant 57 proc. rinkėjų aktyvumui, kai 71 proc. iš jų pritaria pilietybės išsaugojimui, o tai yra 40 proc. nuo visų rinkėjų, to nepakanka pakeisti Konstitucijai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Konstitucijai pakeisti reikia daugiau kaip 50 proc. arba 1,3 mln. balsų. Šių metų liepą posėdžiavęs PLB Seimas priėmė rezoliuciją, kuria paragino LR Seimą pasinaudoti konstitucine teise ir iš naujo svarstyti bei priimti referendumo įstatymo pakeitimą dėl kvalifikacinės sąlygos sumažinimo, prilyginant pilietybės apsaugą kitoms Konstitucijos garantuojamoms žmogaus teisėms, ir iškart kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo atitikties Konstitucijai įvertinimo. „PLB siekia, kad visi lietuviai išlaikytų kuo tampriausius ryšius su Lietuvos valstybe, kurią, kaip numato Konstitucija, kuria Tauta. Tad PLB ir toliau ragins Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę kuo greičiau spręsti klausimą dėl gimimu įgytos teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo“, – teigia LR Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis. Pasaulio lietuviai taip pat prašo LR Seimo kiek įmanoma greičiau nustatyti referendumo dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo datą bei pradėti ruoštis referendumui. „Prašome visų politinių partijų susitelkimo ir bendro darbo vienijant žmones šiam svarbiam apsisprendimui“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henke. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu liepos 17–24 dienomis įmonė „Spinter Research“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos transatlantinius kriterijus atitinkančios šalies pilietybę. Gyventojų klausta ir apie jų nusiteikimą dalyvauti referendume, jei jis būtų surengtas 2019 metais. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma (71 proc.) tyrimo dalyvių pritaria nuostatai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija būtų keičiama referendumu ir joje būtų nustatyta, kad pagal kilmę Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės – tam visiškai pritaria 33 proc. ir linkę pritarti 38 proc. apklaustųjų. Priešingą nuomonę išreiškė 12 proc. gyventojų: 5 proc. nepritaria visiškai, 7 proc. yra linkę nepritarti. Daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų nurodė ketinantys dalyvauti referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, jei jis būtų surengtas 2019 metais kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais. Pilietybės išsaugojimo reikalai Kokia problema? Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Koks sprendimas? Reikalingos pilietybės išsaugojimo konstitucinės pataisos, kurioms greičiausiai bus šaukiamas referendumas. Ko siekiama konstitucinėmis pataisomis? Kad būtų nustatyta, jog pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės. Kodėl tai svarbu? Esame gyvybinga, veržli ir tikra Lietuvos jėga pasaulyje. Garbinga Lietuvos pilietybė – tai Vyčio gijos, per amžius jungiančios mus aukščiausiam tikslui: Lietuvai ir lietuvybei, todėl pilietybės išsaugojimas yra gyvybiškai svarbus visiems mums, Lietuvos vaikams. Ką daryti? Būti pilietiškai aktyviems: telktis, diskutuoti, burti savo draugus ir artimuosius. Labai svarbu, kad aktyviai dalyvautumėte visuose Lietuvos rinkimuose – Jūsų balsas gali būti lemiamas.

Daugiau
08/03/2018

Kviečia valstybės pažinimo centro projektas #100-mečio kelionė
LR Prezidento rūmų ansamblyje įsikūręs Valstybės pažinimo centras kviečia leistis į dvylikos užduočių Misiją 2018: #100-mečio kelionė. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, projekto dalyviai kviečiami prisiminti įdomiausius ir svarbiausius šio laikotarpio įvykius. Per pirmuosius žaidimo mėnesius, komandos įveikė ne vieną iššūkį: diskutavo apie NATO ir Europos Sąjungą, lankėsi nepriklausomybės kovų atminimo vietose, ieškojo tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių savo gimtuosiuose miestuose bei domėjosi Lietuvos aviacijos istorija.

Daugiau
08/03/2018

Lietuvos 100-mečio proga – sėkmingai sugrįžusiųjų istorijos
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga užsienyje gyvenę tautiečiai kviečiami pasidalyti savo sugrįžimo į Lietuvą istorija ir tapti antrus metus organizuojamos iniciatyvos „Kryptis Lietuva“ dalimi.

Daugiau
08/03/2018

Leonas Narbutis, Lietuvių Fondo atstovas: lietuvybė brangiai kainuoja
Žmogui, sukrovusiam nemenką gyvenimo patirtį arba sulaukusiam brandesnio amžiaus, neretai atrodo, kad jis pažįsta pusę savo gimtojo krašto žmonių, o jei tarp bičiulių atsiranda visas būrys užsienyje gyvenančių tautiečių, susidaro keistas įspūdis, kad prieš akis atsivėrė visos pasaulio paslaptys ne tik savo grožiu, bet ir nepažiniąja puse. Apima visažinystės jausmas (ar ne?). Kai susitinka du skirtinguose pasaulio  kraštuose gyvenantys, tegu ir skirtingų kartų, lietuviai, tarp jų būtinai užsimezga bendra kalba. Pirmiausia, juos sieja panašios vidinės dilemos, susijusios su tėvyne, ir nuolatinis klausimas „ką darysiu toliau?“ Tai verčia nuolatos galvoti apie ateitį, apie savo vaikus, apie kelionę, kuri suteikia gyvenimui būtiną prasmę. Jeigu du lietuviai gimė ir vaikystę praleido Lietuvoje, o vėliau išvyko arba tėvai juos išsivežė į kitą šalį, tai tarp jų atsiranda ne tik bendrumas, bet jie tampa esmingai, egzistenciškai tarpusavyje susiję per panašią žmogiškų išgyvenimų, kalbos jausmo, sudvejintos asmenybės dramą, kylančią gyvenant svetur. Tik labai įnoringos politinės „koketės“ ir jų kovingos aistros gali surūšiuoti šias patirtis į grupes, etapus, bangas ir kitokius politiniams vėjams patogius tunelius, į kuriuos nepaneria tik laisvieji.

Daugiau
07/27/2018

Pasaulio lietuvių bendrabūvis – kvietimas kurti
Paklausus Google, kas yra „bendrabūvis“, vaizdai siūlo susibūrimo bendram tikslui, harmoningos vietos diskusijai ir tarpusavyje derančių skirtybių idėjas. Paprastai tariant – tai bendra visuomenės būtis, egzistavimas vienoje erdvėje ir laike, dalinantis tiek džiaugsmais, tiek vargais, prisitaikant prie kintančio pasaulio, idant neprarasdami savasties išliktume.

Daugiau
07/27/2018

PLB XVI Seimas: daugiau pasaulio Lietuvai
Kas trejus metus susirenkantis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas šių metų liepos 8–11 d. į Vilnių, LR Seimo rūmus, subūrė delegatus iš 33 pasaulio šalių. Darbotvarkėje, kaip visada, buvo numatyta apsvarstyti organizacijos vidaus reikalus, tačiau didelis dėmesys buvo skiriamas ir sąveikos su Lietuva stiprinimo bei indėlio į šalies gerovę klausimams.

Daugiau
07/13/2018

LTSC parodos Lietuvoje
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro parengta paroda apie JAV Lietuvių dainų švenčių istoriją bei kartu su JAV Lietuvių bendruomene parengta paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu“ apie JAV LB veiklą, buvo pristatytos Vilniuje liepos 1 d. vykusiame renginyje „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. JAV lietuvių palapinę aplankė Lietuvos šventės dalyviai ir svečiai, Lietuvos valdžios atstovai. Paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu“ taipogi pristatyta Pasaulio uteniškių susitikime liepos 3 d. A. ir M. Miškinių bibliotekoje Utenoje, kur bus eksponuojama visą liepos mėnesį. Parodos buvo parengtos naudojant medžiagą iš LTSC archyvų bei JAV Lietuvių Bendruomenės.

Daugiau
06/22/2018

Nuo verslo vadybos studijų Lietuvoje iki meno atradimų Hamburge
Studijos Vilniaus universitete, pasirinkta Erasmus mainų programa Hamburgo universitete padėjo lietuviui Andriui Čeponiui apsispręsti likti svetur. Jau penkiolika metų Vokietijos uostamiestyje gyvenantis menininkas garsėja savo atrastu portreto ir architektūros simbiozės žanru, kurį yra pavadinęs „portritektūra“.

Daugiau
06/15/2018

Dalia Henke: „Darbas 24 valandas per parą: pas vienus atėjo vakaras, kitiems dar tik išaušo rytas“
Vien per paskutiniuosius 25 metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 800 000 gyventojų. Išsibarsčiusių lietuvių kilmės žmonių pasaulyje skaičiuojama, jog yra tiek, kiek gyventojų Lietuvoje – apie tris milijonus. Pažymint pastarųjų 60 metų Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklos sukaktį šių metų liepos 1 d., pirmą kartą Lietuvos istorijoje po pasaulį išsibarsčiusi lietuvių diaspora pagaliau įgis praktinį veidą ir prisistatys. Tądien Vilniaus Rotušėje rinksis pasaulio lietuviai iš skirtingų pasaulio kontinentų. Tačiau dar svarbesnis laukiamas vykis – liepos 8–11 dienomis Vilniuje  posėdžiausiantis 45-ias šalis ir 170 atstovų jungiantis XVI-asis PLB Seimas.

Daugiau
06/08/2018

Lituanistinio švietimo atstovų susitikimas
Šeštadienį, birželio 2 d. Niujorke, SLA (Susivienijimas Lietuvių Amerikoje) patalpose vyko JAV LB Švietimo tarybos organizuojamas lituanistinių švietimui užsienyje neabejingų žmonių susitikimas. Švietimo tarybos pirmininkė Auksė Motto pristatė susitikimo svečius, tarp kurių buvo: - Virginija Rinkevičienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja - Daiva Šutinytė, Švietimo mainų paramos fondo direktorė - Renata Narbutaitė, Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė - Linas Repečka, Švietimo mainų paramos fondo projektų specialistas - Vaidas Dačiola ir Eglė Šalnaitė, VDU, „Pasaulio lietuvių universitetas - erdvė pasaulio lietuvių vaizduotei ugdyti, idėjoms kurti ir lietuviškajai tapatybei puoselėti“ - Sigutė Šimkuvienė-Rosen, JAV LB krašto valdybos pirmininkė - Neila Baumilienė, Kazickų šeimos fondo NY ofiso direktorė Svečiai, pristatę savo veiklas, pakvietė lituanistinių mokyklų bei bendruomenių atstovus diskusijoms aktualiais klausimais: produktyvaus bendradarbiavimo, lietuvių kalbos lygių testų ateities, Lietuvos studentų praktikos JAV lituanistinėse mokyklose, užsienio lietuvių jaunimo stažuočių Lietuvoje galimybėmis. Kazickų šeimos fondo informacija

Daugiau
06/08/2018

Išsižadame savo brolių ir seserų užsienyje?
Nepaisant to, kad teisė išlaikyti Lietuvos pilietybę buvo išrinkta viena iš trijų „šimtmečio idėjų Lietuvai“, skepsio šiai idėjai yra labai daug – tai vienareikšmiškai neprisideda prie tautos vienijimo. Atidžiai stebint viešąją erdvę, darosi aišku, kad abejonių ir baimių yra daug, paprasčiausiai, dėl to, kad dvigubos pilietybės klausimu vykstančios diskusijos apsiriboja paviršutiniškais ginčais bei kaltinimais ir baigiasi be vaisių – aiškiai nesuformuluojami atsakymai į rūpimiausius klausimus.

Daugiau
06/08/2018

Privalu spręsti Lietuvai gyvybiškai svarbius klausimus
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) pritaria Lietuvos Respublikos vadovų bei politikų šiuo metu daromiems žingsniams išspręsti pilietybės išsaugojimo problemą bei sudaryti realias sąlygas planuojamo referendumo realiai sėkmei. Diskutuojant dėl referendumo kartelės svarbu priminti, jog svarstant Lietuvai gyvybiškai svarbius klausimus, kaip stojimas į Europos sąjungą bei NATO, visos politinės jėgos jau buvo radusios valios ir pakeitusios Referendumo įstatymo nuostatas taip, kad buvo užtikrinta referendumo sėkmė.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu