„Mirtis - tai slenkstis, bet ne pabaiga,
Brangiausi žmonės ima ir palieka,
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa
Ir atminty gyva išlieka....“
Po sunkios ligos š. m. kovo 17 d., penktadienį, akis amžinai užmerkė Lietuvos Vyčių veikėjas bei buvusios Šv. Antano parapijos Detroit, MI, pastoracinės tarybos vicepirmininkas Robertas Stasys Boris, sulaukęs 86 metų amžiaus. Laidotuves tvarkė Yolanda Zaparackienė, „Val S. Bauza“ laidojimo namų direktorė. Jai talkininkavo jos vyras, garbės konsulas Detroit, MI Algis Zaparackas. Atsisveikinimas su velionio palaikais, kurie buvo atskraidinti iš Fort Lauderdale, Floridos, ir gedulingos šv. Mišios buvo aukojamos šeštadienį, balandžio 22 d., Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčioje Southfield, MI.
Bažnyčios prieangyje ant lietuvišku raštu išaustos staltiesės buvo išdėstytos Roberto S. Boris nuotraukos, įvairūs straipsniai apie jį ir jo veiklą, buvusio „Aid to Lithuania, Inc.“ padalinio metraščiai (nuo 1990-2008 m.), žvakutės, Vytis Rūpintojėlis, koplytstulpis bei juosta su užrašu „1913-Lietuvos Vyčiai-2013“.
O bažnyčioje, priekyje altoriaus, ant stalo buvo užtiesta lininė staltiesė, juosta su užrašu „Knights of Lithuania – 1993“, ir urna su velionio pelenais. Prie jos padėta velionio nuotrauka, žvakutė, rožinis, kristalinė širdelė, Vytis, raudonų ir baltų rožių puokštė. Prie urnos taip pat buvo padėta viena balta rožė su juodu kaspinu.
A.a. Robertas Boris buvo švelnaus budo, ramus, Dievą tikintis asmuo. Jis buvo malonus, geros širdies ir draugiškas. Robertas buvo uolus ilgametis (virš 60 metų) Šv. Antano lietuvių parapijos parapijietis. Reikalui esant, a. a. Robertas visuomet talkininkavo parapijos darbuose. Taip pat velionis rėmė lietuviškus renginius, minėjimus, labdaros organizacijas bei lietuviškas radijo programas. Jis aktyviai reiškėsi Lietuvos Vyčių organizacijoje.
Robertas Stasys Boris buvo trečios kartos Amerikos lietuvis. Jis gimė 1930 m. balandžio 19 d. Detroit, MI. Jo tėvai buvo Amelia Ramonas ir Stasys J. Boris (Barysas-Borisas). Roberto seneliai Morta ir Mykolas Boris kilo iš Onuškių, Trakų raj. O seneliai iš mamos pusės Barbora ir Dominykas Ramonai kilo iš Skaisgirio, Joniškio raj.
Robertas užaugo ir mokėsi Detroite. Jis lankė Šv. Antano Romos katalikų pradžios mokyklą, kurioje tuo metu mokytojavo vienuolės pranciškietės iš Pittsburgh, PA. Dvejus metus mokėsi Šventos Širdies seminarijos gimnazijoje ir 1947 m. baigė Holy Redeemer gimnaziją Detroit. Šešerius metus studijavo Detroit jėzuitų universitete ir įsigijo bakalauro laipsnį. Baigė Transporto eismo ir transportavimo kolegiją. Robertas Boris savo karjerą pradėjo dirbdamas „Short Freight Lines“, „Ryder Truck Lines“, ir buvo prekybos viceprezidentu „Earl C. Smith, Inc.“ bendrovėje, iš kurios 1990 m. išėjo pensijon.
Nuo pat savo jaunystės aktyvus katalikiškoje veikloje Robertas Boris reiškėsi Šv. Antano lietuvių bažnyčioje ir parapijos gyvenime. Jis buvo Mišių patarnautojas, aukų rinkėjas, katekizmo mokytojas ir parapijos tarybos vicepirmininkas. Kai Detroit arkidiecezija paskelbė uždarysianti Šv. Antano bažnyčią (ir 50 kitų veikiančių vietinių bažnyčių), Robertas Boris vadovavo parapijiečių grupei, kuri susitikdavo ir posėdžiavo su arkidiecezijos pareigūnais. Pasitarimai buvo sėkmingi ir Šv. Antano bažnyčia veikė dar 30 metų.
1948 m. Robertas Boris įsijungė į Lietuvos Vyčių organizaciją. Jis pirmininkavo 102 kuopai nuo 1951 iki 1956 m. Dalyvavo Lietuvos Vyčių chore, šokėjų grupėje ir režisavo kelis spektaklius, kurių svarbiausias buvo „Behold the Man“, Kristaus kančios vaidinimas. 1960 m. Robertas Boris buvo išrinktas Lietuvos Vyčių centro valdybos pirmininku ir tose pareigose išbuvo trejus metus. 1965 m. jam buvo suteikta garbės narystė.
Pokario metais vadovavo komitetui, kuris rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių šalpa. Daugiau negu 400 lietuvių šeimų padėjo įsikurti Amerikoje.
1990 m. R. Boris įkūrė Lietuvos Vyčių padalinį „Pagalba Lietuvai“ (Aid to Lithuania, Inc.). Šis labdaringas padalinys rūpinosi medicininės ir humanitarinės šalpos teikimu Lietuvai. Daug pastangų įdėjo siekiant įkurti modernią katalikišką ligoninę Lietuvoje. Siuntė vaistus, aparatūrą, įrangą, ligoninėms patalynę, antklodes, drabužius ir t. t. Per 9 metus padalinys surinko 579 000 dol. aukų finansuoti 55 milijonų dol. vertės vaistų ir medikamentų siuntimą 68-uose 40 pėdų ilgio talpintuvuose, kartu su 50 000 dol. piniginėmis aukomis beturčių sriubos virtuvėms, vaikų centrams ir senelių prieglaudoms.
Lietuvių kilmės amerikietis George Perles, buvęs Michigan valstijos universiteto vyr. futbolo treneris, pasiūlė padėti suorganizuoti golfo turnyrą, šio renginio pelną skirdamas „Pagalba Lietuvai“. Vyko keturi sėkmingi metiniai golfo turnyrai, iš kurių gauta daugiau negu 65 000 dol. pelno. Kartu su „Mercy International Health Services“ Robertas Boris padėjo suplanuoti kelis seminarus, siekiant pertvarkyti sveikatos apsaugą Lietuvoje. Palaikė ryšius su „Catholic Medical Mission Board“ (New York, NY) ir „Pharmacists Without Borders“ (Prancūzijoje). Tai organizacijos, kurios paaukojo kelių milijonų dol. vertės vaistų Lietuvai.
Robertas Boris suorganizavo ir keturias ekskursijas Lietuvon, kurių didžiausia buvo 1993 m., kai Šventas Tėvas Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Šioje ekskursijoje dalyvavo daugiau negu 150 lietuvių iš Amerikos. Nuo 1999 m. iki 2008 m. Roberto Boris pareigas perėme dabartinė Lietuvos Vyčių garbės narė, centro valdybos pirmininkė Regina Juškaitė-Švobienė.
Taip pat Robertas Boris įsteigė Lietuvos Vyčių padalinį „Šv. Kazimiero gildija“ (St. Casimir's Guild), kuri gausiai rėmė ir dabartiniu laiku remia Popiežinę Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją Romoje.
Robertas S. Boris už nuopelnus Lietuvai Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu, Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos valdybos - Lietuvio kataliko visuomenininko premija, Lietuvos Vyčių Vidurio Amerikos apygardos - Lietuvos Vyčių pasižymėjusio žmogaus premija. Robertas Boris pasiliko „Pagalba Lietuvai“ direktorių tarybos bendrapirmininkiu. Už nuopelnus Lietuvos Vyčių organizacijai ir Lietuvai, 2000 m., per Lietuvos Vyčių metinį visuotinį narių suvažiavimą, kuris vyko Los Angeles, California, Robertas S. Boris tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus buvo apdovanotas kunigaikščio Gedimino ordinu.
Robertas Boris taip pat priklausė Lietuvių katalikų religinės šalpos direktorių taryboms. Šie jo gyvenimo bruožai liudija Roberto pasiryžimą išlaikyti katalikybę, lietuvybę ir norą padėti Lietuvos žmonėms.
Velionis mėgo skaityti, keliauti, pasakoti visiems apie savo lietuviškas šaknis ir Lietuvą, bei kitiems padėti. Jis niekuomet neatsisakydavo bent kokio darbelio ar uždavinio. Robertui patiko vaišinti kitus (dvasiškius, pasauliečius iš Lietuvos), jis mėgo klasikinę muziką, dainuoti, bei lankytis operos teatre. Turėjo gerą humoro jausmą. Visuomet šypsodavosi žmonėms ir negailėdavo gražių žodžių. Drąsiai galima sakyti, kad Robertas tikrai visus nuoširdžiai gerbė ir mylėjo!
Prieš pradedant šv. Mišias, šių eilučių autorė perskaitė velionio nekrologą. Gedulingų šv. Mišių pagrindinis celebrantas buvo velionio geras pažįstamas, kun. George Hazler. Jam asistavo Dievo Apvaizdos parapijos klebonas kun. Gintaras Antanas Jonikas. O Doug Komer šv. Mišioms patarnavo. Šv. Raštą skaitė velionio giminaičiai. Aukas prie altoriaus nešė Lietuvos Vyčių 102 kuopos narės Theresa Stasiulaitis-Shea ir Patricia Zyren. Mišių metu vargonavo ir giedojo Rita Giedraitienė. Buvo giedota „Marija, Marija“, „Štai esu čia“ („Here I am, Lord“), prieš baigiant šv. Mišias visų dalyvių buvo sugiedota „Tautiška giesmė“. Po religinių apeigų bažnyčioje, Mišių užbaigimui buvo giedota „Kaip grįžtančius namo paukščius“ ir „Remember Me“.
Po gedulingų šv. Mišių urna su Roberto Boris palaikais buvo nuvežta į Šv. Kryžiaus kapines, kur kun. George Hazler atliko paskutines religines apeigas. Buvo sukalbėtos maldos, pašventinta urna. Kiekvienas dalyvis padėjo po rožę ant urnos, o šių eilučių autorė pabarstė velionio jai atsiųstą saujelę gintaro gabalėlių ant sarkofago. Tada sarkofagas buvo nuleistas į duobę ir kiekvienas dalyvis pabarstė ant jo žemių.
Gedulingi pietūs vyko Roman Village italų restorane. A. a. Roberto S. Boris giminės, draugai ir Lietuvos Vyčiai pabendravo ir prisiminė šį svarbų žmogų mūsų gyvenime.
Užuojautos buvo gautos nuo: Vilniaus arkivyskupo kardinolo Juozo Audrio Bačkio, Vilniaus metropolito arkivyskupo Gintaro Grušo, Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, Lietuvos vyskupų konferencijos delegato užsienio lietuviams katalikams Edmundo J. Putrimo, Lietuvos Vyčių centro valdybos dvasios vado, prelato dr. garbės nario kun. Juozo Anderlonio, centro valdybos pirmininkės Reginos Juškaitės-Švobienės bei centro valdybos narių. Taip pat ir nuo Lietuvos Vyčių vidurio centro valdybos bei narių ir 102 kuopos narių. Vietinės užuojautos gautos iš Dievo Apvaizdos parapijos tarybos, Detroit Lietuvos konsulato, JAV Lietuvių bendruomenės – Detroit skyriaus, Detroit lietuvių jaunimo „Ateitis“, Detroit skautų, Dukterų draugijos Detroit skyriaus ir Detroit „Lietuviškų melodijų“ radijo programos redaktoriaus bei pranešėjų.
Mielas ir brangus Robertai - pasiilgsime Tavęs, tavo geros širdies, ramaus būdo bei šypsenų. Prisiminkime mūsų drūtą Lietuvos sūnų, Lietuvos Vyčių organizacijos veikėją a. a. Robertą S. Boris su žodžiais:
„Tavo gyvenimas pradingo kaip pavasario žiedai po audros,
Tavo šypsena, meilė ir išmintis buvo vaisinga daugybę metų.
Tavo linksma, skaidri siela gyvens Kristuje amžinai.“
Ilsėkis ramybėje. brangus drauge a. a. Robertai Boris! Tegul ši žemelė Tau būna lengva. Su giliausia pagarba ir meile!
Regina Juškaitė-Švobienė,
Lietuvos Vyčių centro valdybos pirmininkė ir garbės narė
