Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Vašingtone viešėjęs V. Landsbergis prisiminė Lietuvos kovą už nepriklausomybę

06/16/2017 Aidas
landsbergis-1047-e1497613251315

Birželio 8 d. profesorius V. Landsbergis ir LR Seimo Užsienio komiteto narys, tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris susitiko su JAV senatoriumi Ričardu Durbinu, Nacionalinio saugumo tarybos direktore Rusijos klausimais Fiona Hill, JAV analitinių centrų „Freedom House“ vadovais, o taip pat „Hudson Institute“ vadovybe. Susitikimuose aptarti agresyvios Rusijos politikos, o taip pat globalių krizių keliami saugumo iššūkiai visai transatlantinei bendruomenei, transatlantinių ryšių ir visuomenių atsparumo stiprinimas, demokratijos Europos Rytuose stiprinimo perspektyvos.

Birželio 9 d. prof. V. Landsbergis dalyvavo 10-ose Komunizmo aukų memorialo įsteigimo metinėse, kurių metu buvusiam Estijos premjerui Martui Laarui įteiktas Trumano-Reagano laisvės medalis. Šis medalis kiekvienais metais skiriamas pasižymėjusiems kovotojams už laisvę. Šiuo medaliu pirmasis buvo įvertintas prof. V. Landsbergis, kuris šiųmetinėje ceremonijoje sakė pagrindinę kalbą.

Vizito Vašingtone metu Atkuriamojo Seimo pirmininkas taip pat davė interviu NPR radijo korespondentui Robertui Siegeliui, kuriame kalbėjo apie Rusiją ir dalijosi idėjomis, kaip efektyviau didinti Lietuvos saugumą ir atsparumą išorės grėsmėms.

Robertas Siegelis: Prisiminkime konfliktą, kuris mūsų laidoje buvo aptartas prieš daugiau nei 25-erius metus. 1990 m. Lietuvos Respublika, po pusę amžiaus trukusio Sovietų Sąjungos valdymo, išsirinko vyriausybę, kuri paskelbė šios Baltijos valstybės nepriklausomybę. 1991 m. sausį šalis jau patyrė spaudimą iš Maskvos ir tikėjosi sovietų išpuolio. Pirmasis šalies vadovas po nepriklausomybės paskelbimo, Vytautas Landsbergis, man papasakojo, kas dedasi sostinėje Vilniuje, ir sakė, kad Lietuvos saugumo pajėgos yra pasirengusios ginti nepriklausomas savo šalies institucijas. Lietuviai atsilaikė ir prof. V. Landsbergis matė, kaip šalis užsitikrina ilgalaikę nepriklausomybę. Šiandien Lietuva yra NATO narė, o kaip buvęs jos vadovas, šią savaitę prof. V. Landsbergis lankosi Vašingtone. Jis atvyko pasikalbėti su mumis. Malonu jus matyti.

Prof. V. Landsbergis: Taip, ačiū jums.

- Tomis dienomis stovėjote priekinėse linijose, skelbdamas nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Jautėte realią grėsmę iš Maskvos. Ar Lietuva vis dar susiduria su panašia grėsme iš posovietinės Vladimiro Putino Rusijos?

- Kai tau oponuoja neatsakinga galia, kuri mėgaujasi neribota valdžia ir nebaudžiamumu, privalai būti atsargus. Privalai būti pasiruošęs viskam.

- Ar Lietuva yra viskam pasiruošusi?

- Taip.

- Kokie, jūsų nuomone, yra Rusijos tikslai jos kaimyninėse šalyse, tokiose kaip jūsų?

- Rusijos tikslai yra labai seni – užimti ir atimti žemes, teritorijas. Jų garbė, jų stiprybė visuomet priklausė nuo kuo didesnio kiekio tų teritorijų. Ir, savaime suprantama, ji nesupranta tikros žmogiškos ar demokratinės kultūros.

- Kalbėjote apie tuos sudėtingus laikus, kai Lietuva atstatė savo nepriklausomybę, kaip apie ateities kūrimo metą. Kaip manote, ar 1990-aisiais, kai buvote Lietuvos vadovas, formavote tokią šalį, kuri egzistuoja šiandien?

- O, Rusija visada buvo pratusi elgtis su kaimyninėmis šalimis kaip su sau pavaldžiomis ir paklusniomis. Rusija buvo labai ypatinga kolonijinė imperija. Ir ji vis dar gyva daugelio dabartinių Rusijos politikų galvose.

- 1990-aisiais jūs šioje laidoje sakėte, jog tikitės, kad ateityje Rusija taps kur kas modernesne šalimi. Ar jus nuvylė tai, kokia Rusija tapo politine prasme?

- Mane nuvylė jos iššvaistytas laikas. Rusija galėjo pasiekti kur kas daugiau. Tačiau politinio keršto jausmas nukreipė ją atbulomis. Ir dabar Rusija pirmiausia varžosi pati su savimi – kuo būti, kaip tokia būti. Ir vėl būti imperija jai tiesiog neįmanoma.

- Kai sakote, kad Rusija nepamiršo savo imperinių ambicijų, kokie specifiniai veiksmai verčia jus taip manyti?

- Nuo pačios pradžios, kai prezidentas Putinas atėjo į valdžią, jis pasakė: „Ateinu atkurti Sovietų Sąjungos.“ Žinoma, tai nėra realu, bet kai kažkas tokio taip giliai įsišaknija mintyse, tai jose lieka.

- Prezidentas Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą yra pavadinęs tragiška Rusijos istorijos akimirka.

- Kalėjimo žlugimas yra tragiška akimirka kalėjimo sargybiniams, bet ne aukoms ir kaliniams.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu