Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Velykų link: kas yra gavėnia?

03/01/2019 Aidas
religion 1128

Gavėnia – tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Gavėnia prasideda Pelenų dieną (kovo 6 dieną) ir baigiasi Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės Kristaus vakarienės Mišių pradžia. Tačiau tai daugiau nei 40 dienų. Kiekvienas sekmadienis yra skirtas Kristaus prisikėlimui švęsti, todėl, net jei ir turi specifinį bruožą, violetinę spalvą, jis nėra atgailos ar pasninko laikas. Dėl šios priežasties, siekiant išsaugoti keturiasdešimties dienų laikotarpį, gavėnios pradžia buvo atkelta į Pelenų dieną, trečiadienį, prieš pirmąjį gavėnios sekmadienį.

Kokia gavėnios prasmė?

Gavėnia – tai tarsi visuotinės Bažnyčios rekolekcijos, susikaupimo ir atgailos laikas, kurio metu tikintieji raginami pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį, peržvelgti savo krikščionišką gyvenimą ir atgailos bei susitaikinimo dvasia ruoštis švęsti Kristaus prisikėlimą. Gavėnia – tai laikas, kai Viešpats mus ragina vėl prie jo grįžti ir laukia mūsų atsako.

Koks yra biblinis gavėnios pagrindas?

Gavėnios laikotarpio ištakų reikia ieškoti Šv. Rašte. Tvanas truko keturiasdešimt dienų ir naktų (Pr 7, 4). Mozė keturiasdešimt dienų ir naktų išbuvo užlipęs ant Sinajaus kalno (Iš 24, 18). Pranašas Elijas keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų ėjo iki pat Dievo kalno Horebo (1 Kar 19, 8). Pažadėtosios žemės žvalgymas užtruko keturiasdešimt dienų (Sk 14, 34). Taip pat skaičius keturi ar keturiasdešimt Šv. Rašte turi savitą prasmę. Skaičius keturi žymi geografinio horizonto visumą: keturi vėjai (Iz 11, 12; Ez 37, 9), keturios rojaus upės (Pr 2, 10). Skaičius keturiasdešimt dažniausiai išreiškia vienos žmonių kartos amžių: keturiasdešimt metų išrinktoji tauta klajojo dykumoje (Sk 14, 34), keturiasdešimt Dovydo karaliavimo metų (2 Sam 5, 4).

Senojo Testamento paralelės primena apie laukimo, o kartu išbandymų ir kovos metą. Pažadėtoji žemė, Dievo karalystė yra čia pat, visai šalia, tačiau reikia pastangų norint į ją įžengti.

Dar labiau Dievo karalystės artumas išryškėja Naujajame Testamente. Dievo karalystė prisiartina su Jėzumi. Tačiau įžengimas į ją priklauso ir nuo žmogaus. Ar žmogus priima ją, ar nori įžengti į ją? Kaip ją priimti, kaip pasiruošti žengti į ją? Apie tai ir verčia susimąstyti gavėnios laikas. Šio gavėnios laiko pagrindinės ir krikščioniškosios reikšmės reikia ieškoti Jėzaus gyvenimo epizoduose. Vienas iš pagrindinių epizodų – tai Jėzaus gundymas dykumoje. „Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. Prie jo prisiartino gundytojas...“ (Mt 4, 1–3). Šis Jėzaus epizodas dykumoje kaip tik puikiausiai atspindi gavėnią. Jėzus pasninkaudamas praleido keturiasdešimt dienų ir naktų dykumoje, kur buvo gundomas (Mt 4, 2). Jėzus – išbandymo ir pergalės pavyzdys. Jis pirmas nugalėjo gundytoją, parodydamas, kad mes tikrai nebeturime ko bijoti, tačiau mums taip pat reikia pereiti dykumą, nugalėti išbandymus, išmėginimus, nepasiduoti ir žengti į Dievo karalystę.

Krikščionims gavėnia – tai keturiasdešimties dienų pasitraukimas į dykumą. Ne vienišiaus klajonės, tačiau išbandymo ir apsivalymo laiko išgyvenimas kartu su Jėzumi. Ne veltui KBK 540 primena: „Jėzaus gundymas rodo, kad Dievo Sūnus yra visai ne toks Mesijas, kokiam būti Jam siūlo šėtonas ir kokio trokšta žmonės (Plg. Mt 16, 21–23). Dėl to Kristus nugalėjo gundytoją mūsų labui: „Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį“ (Žyd 4, 15). Bažnyčia kiekvienais metais per keturiasdešimt gavėnios dienų jungiasi su Jėzaus dykumoje paslaptimi.“ Perfrazuojant, gavėnia – tai dar gilesnis panirimas į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus slėpinio gelmes.

Kaip įprasminti gavėnią?

Šiandien apie gavėnią galima rasti pačios įvairiausios informacijos: ko negalima daryti ir ką reikia daryti norint būti geru kataliku. Dažnai girdime žodį pasninkas ir raginama atsisakyti įvairių dalykų. Atrodo, jog gavėnios esmė yra kuo labiau save apriboti ir kuo daugiau atsisakysi tuo labiau Dievas tave mylės. Deja, bloga žinia bandantiems nusipelnyti Dievo meilę: kad ir ką bedarytum Dievas tavęs nemylės labiau! Jis tave tiesiog myli. Dievas ne tik tave sukūrė, bet ateina pas tave kasdien ir dovanoja patį save pačiais įvairiausiais būdais (plg. Jn 3, 16).

Kiekvienas Kristaus tikintysis pats turi nuspręsti kaip jam gyventi šį gavėnios laiką. Ir nebūtinai taip, kaip visada, nes tai, kas tiko pernai šiemet gali ir netikti. Gavėnios tikslas apmąstyti savo santykį su Dievu ir atsiliepti į Jo meilę. Atsisakyti reikėtų to, kas man trukdo būti su Dievu ar net atitraukia nuo Jo. Taip pat svarbu nepamiršti trijų dalykų, į kuriuos kviečia Bažnyčia – atgailos, abstinencijos ir pasninko.

Taip pat reikėtų suprasti, kas yra abstinencija ir kas pasninkas, nes tai dvi skirtingos sąvokos. Abstinencija – tai susilaikymas nuo mėsos. Draudžiama valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį, Didįjį penktadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Pasninkas – tai daugiau nei mėsos atsisakymas. Sočiai pavagyti galima tik kartą dienoje. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo. Pasniko privalu laikytis nuo 18 iki 60 metų amžiaus (plg. CIC kan. 1252). Pasninkas yra tik DU KARTUS METUOSE – Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį. Tikintieji taip pat skatinami atsisakyti tų maisto produktų, kuriems jaučiamas ypatingas pomėgis ar net priklausomybė nuo jų, pvz.: kava, saldumynai, alkoholis, tabakas ir pan. Svarbu nepamiršti, jog susilaikymas nuo mėsiškų valgių (abstinencija) ir pasninkas visuomet turi karitatyvinį bei socialinį pobūdį. Bažnyčia atkreipia dėmesį į tai, jog artimo meilė reikalauja dalį išlaidų skirti vargšams, ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Abstinenciją ir pasninką lydinti atgailos dvasia įpareigoja tikinčiuosius Gavėnios metu nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau, negu paprastai, vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą Dievui, darbui, laisvalaikiui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio. Atgailą ir apsimarinimą turi lydėti kova su blogais polinkiais, įpročiais ir ydomis. Šiuo atžvilgiu pasninkauti gali visi, net ir tie, kurie negali (pavyzdžiui, diabetikai ar vegetarai). Kiekvienas galime atsisakyti nors, kas padėtų labiau susitelkti į Dievą.

Gavėnios atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas traukia į nuodėmę ir skatinti tai, kas veda į gėrį. Todėl gavėnia – tai puikus metas susimąstyti apie savo santykį su Dievu. Kur aš esu Dievo atžvilgiu, kur Dievas man yra? Ar iš tiesų gyvenu Kristaus pasiūlytos Gerosios Naujienos dvasia ir patarimais?

Pasninko tikslas nėra bausti žmogaus kūną, bet sutelkti į Dievą. Pasninkas ir abstinencija taip pat neturėtų būti laikomas dar viena „dieta“. Labai svarbu atsisakymo intencija: dėl Dievo, o ne dėl gražios figūros, sveikatos. Tai keičia mus, o ne Dievą, kuris mus besąlygiškai myli, padeda atsiliepti į JO meilę. Pasninkas negali būti pasirodymas dvasingesniu už kitus. Jeigu matome žmogų valgantį mėsą penktadienį, neskubėkime jo pasmerkti ir dar taip, kad visi girdėtų jam skirtą „pamokslą“. O jeigu tau dėl to labai pikta ir tau bloga nuotaika, nes jau tris savaites nevalgei mėsos ir saldumynų, negėrei kavos, tai būtų pats tas permąstyti savo atsisakymų sąrašiuką ir jį sutrumpinti. Net ir atsisakydamas, turiu tame žmoguje, kuris penktadienį valgo mėsą atpažinti Kristų, ar bent jau nesipiktinti dėl to.

Gavėnios laikas netrumpas, todėl netgi derėtų kiekvienos savaitės pabaigoje (galimas kitas laiko tarpas) apmąstyti savo „gavėnios planą“: ar tai padeda man būti su Dievu, o gal priešingai. Gal reikia atsisakyti kažko iš atsisakymų sąrašo? O gal sudaryti sąrašą, ko turėtų būti daugiau? Daugiau supratingumo, kultūringumo, draugiškos šypsenos, padrąsinančių žodžių? Pasninkauti dera nuolankia ir džiugia širdimi. „Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. O tu nežmonėms rodykis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“ (Mt 6,16–18).

Gavėnios metu Bažnyčia ragina tikinčiuosius dalyvauti susitaikinimo pamaldose ir atlikti išpažintį. Gavėnios kelyje padeda ir kelios minutės stabtelėjimo bei Šv. Rašto skaitymo ir meditavimo. Gavėnią žymi paties Jėzaus žodžiai: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 15).

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu