Mažiausiai du žmonės žuvo per trečiadienį Venesueloje prasiveržusius neramumus, šalies opozicijos lyderiams sukvietus į gatves savo šalininkus, minint nacionalinę šalies nepriklausomybės nuo Ispanijos šventę.

Pirmasis iš žuvusiųjų yra 17-metis jaunuolis, kuriam į galvą pataikė kulka, praėjus vos valandai nuo protestų pradžios. Paauglys, vėliau identifikuotas kaip Carlosas Moreno, mirė operacijos metu, pranešė Karakaso ligoninė. Jo sesuo Alejandra žiniasklaidai pasakojo, jog Carlosas studijavo ekonomiką Centriniame Venesuelos universitete, ir protestuose net nedalyvavo – mirtis jį užklupo pakeliui į futbolo varžybas.

Vėliau šalies vyriausybė taip pat pranešė tirianti 23-ejų Paolos Andreinos Ramirez Gomez mirtį vienoje San Kristobalio miesto aikštėje. Vietos paramedikai sakė, kad moteris smarkiai nukraujavo ir jiems pasiekus įvykio vietą jau buvo mirusi nuo šūvio į krūtinę.

Štai viskas, ką turite žinoti apie šiuos protestus.

Dėl ko protestuojama?

Opozicija teigia, kad prezidentas Nicholas Maduro per praėjusius kelis metus sukūrė šalyje diktatūrą. Vyriausybė blokuoja bet kokius opozicijos bandymus nuversti Maduro referendumo pagalba, o taip pat vilkina vietos ir vyriausybės rinkimus.

Per paskutinius Venesueloje vykusius parlamentinius rinkimus 2015-aisiais opozicijai pavyko iškovoti daugumą, ir kritikai teigia, jog nuo to laiko yra slopinami bet kokie rinkimai, prezidentui baiminantis jų rezultatų. Situacija dar labiau įkaito kovo 29-ąją, kai Venesuelos Aukščiausiasis teismas paleido Parlamentą ir perėmė įstatymų leidžiamąsias galias iš opozicijos, o kitas dvi vyriausybės šakas kontroliuoja valdančioji Jungtinės socialistų partija. Opoziciją šį ėjimą vadina sąmokslu. Nors sprendimas po trijų dienų buvo atšauktas, tuo metu viena po kitos jau kilo kelios protestų bangos, per kurias žuvo mažiausiai šeši žmonės, o nesuskaičiuojama daugybė kitų, įskaitant žurnalistus, buvo sužeisti.

Opozicijos raginimai burtis į protestus tapo dar stipresni po to, kai balandžio 7 d. vyriausybė uždraudė pagrindiniam opozicijos lyderiui Henrique Caprilesui užsiimti bet kokia politine veikla 15 metų. 44-erių gubernatorius tai vadina dar vienu diktatūros pasireiškimu.

Kodėl norima nuversti Maduro?

Venesuela yra gilioje krizėje, ir nors vieno paprasto sprendimo nematyti, opozicija teigia galinti pataisyti žlungančią šalies ekonomiką. Žmones itin neramina vis dažniau jaučiamas maisto trūkumas – gyventojai turi savaites, o kartais ir mėnesius, apsieiti be tokių kasdienių prekių kaip pienas, kiaušiniai, miltai, muilas ar tualetinis popierius, o kai šių atvežama į parduotuves, jų kainos yra tokios aukštos, kad labai mažai žmonių gali tas prekes įpirkti.

Blogiausia tai, kad šalyje trūksta net ir pačių paprasčiausių vaistų, tokių kaip penicilinas ir kiti. Ligoninės yra priverstos užsidaryti, o žmonės, įskaitant kūdikius, miršta dėl paprasčiausios medicininės priežiūros nebuvimo. Venesuela neseniai jau paprašė Jungtinių Tautų pagalbos aprūpinant ją vaistais.

Ką sako tarptautinė bendruomenė?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai nedaug kalba apie Venesuelą. Tiesa, pirmosiomis savo valdymo dienomis jis socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotrauka su Lillian Tintori, opozicijos aktyvisto Leopoldo Lopezo žmona, o taip pat paragino Venesuelą paleisti savo politinius kalinius. Tuo tarpu JAV valstybės departamento pareigūnai yra sakę, jog jiems kelia nerimą Venesuelos demokratinė padėtis, ir ragino šalies vyriausybę pradėti derybas su opozicija bei kuo greičiau surengti rinkimus.

Venesuelos kaimynės Pietų Amerikoje - Argentina, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Gvatemala, Hondūras, Meksika, Paragvajus, Peru ir Urugvajus - pirmadienį taip pat pasirašė jungtinį pareiškimą, raginantį Maduro vyriausybę „garantuoti žmonėms teisę į taikias demonstracijas“ ir vengti smurto prieš protestuotojus. Šalys taip pat ragina Venesuelą surengti rinkimus, kurie padėtų ištraukti šalį iš krizės.

Padėti spręsti kilusią krizę bando ir Vatikanas. Argentinietis popiežius Pranciškus 2016-aisiais į šalį pasiuntė savo atstovą, kuris padėtų tarpininkauti deryboms tarp opozicijos ir vyriausybės. Nors tos derybos žlugo, pontifikas yra sakęs, jog norėtų pats susitikti su opozicija ir padėti išspręsti šį konfliktą.