Daugiau 
 

Vienybės akimirka: „Tautiška giesmė“ nuaidėjo aplink pasaulį

07/13/2018 Aidas

Lietuviai – vienintelė tauta, kurios himnas kartą per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Kasmet Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“.

Šiemet, kai Lietuva mini savo valstybingumo šimtmetį, buvo siekiama, kad giedoti šalies himną būtų pakviesti 4 milijonai lietuvių ir jų palikuonių visame pasaulyje, t. y. bent 1,2 mln. tautiečių, gyvenančių už Lietuvos ribų. Tai taptų unikaliu pasauliniu įvykiu ir rimta paraiška į vieningiausios tautos titulą.

Vilniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami giedoti „Tautišką giesmę“ sostinėje prie Baltojo tilto, kur šimtmečio piknike „Vilnius – Lietuvai“ jų laukė ne tik Lietuvos žvaigždžių koncertas, bet ir didžiulis 100-mečio fejerverkas. Lietuvos himnas skambėjo ir Vingio parke, kur baigėsi jubiliejinė, dvidešimtoji dainų šventė, skirita Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Anot organizatorių, „Vardan tos…“ yra Lietuvos valstybės himno – „Tautiškos giesmės“ frazė. Ši giesmė tapo šventės idėjų pagrindu, visų jos renginių jungtimi. Pagarba Tėvynei, jos praeičiai, ją kūrusiems ir tebekuriantiems žmonėms, tiesos, šviesos, doros siekimas, kvietimas santarvei, vienybei, prasmingo būdo gyventi ir dirbti ne dėl asmeninės, bet dėl Lietuvos gerovės teigimas – pamatinės giesmės vertybės, kurios menine kalba bus permąstomos ir aktualizuojamos šventėje.

Lietuva – kiekvieno lietuvio namai

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikindamas tautiečius su Valstybės diena pabrėžė, kad Lietuva yra ir bus kiekvieno lietuvio namais.

„Šių metų Valstybės diena – ypatinga. Tūkstančiai Lietuvos žmonių iš viso pasaulio sugrįžo namo švęsti Lietuvos šimtmečio ir pasidžiaugti didžiausiu mūsų Tautos kultūriniu palikimu – dainomis ir šokiais. Tai ypatingai šviesios dienos, leidžiančios pajusti gilius, mus visus jungiančius saitus. Per šimtą atkurtos Lietuvos metų nueitas nelengvas kelias. Visos Lietuvos šeimos patyrė daug skausmo ir tamsos akimirkų. Visgi mūsų niekas nepalaužė – atsilaikėme. Tūkstantmetė Lietuvos dvasios stiprybė vedė mus į priekį. Šiandien tiek Vilniuje, tiek visame plačiame pasaulyje galime išdidžiai švęsti Lietuvą“ – sakoma premjero sveikinime.

Pasak Vyriausybės vadovo, stiprėjančios visuomeninės iniciatyvos stiprina ir augina mūsų demokratiją bei skatina mus visus labai atsakingai pažvelgti į mūsų Tautos bei valstybės ateitį. Sugebėsime susitelkti bei visiems mūsų žmonėms pasakyti: Lietuva buvo, yra ir bus kiekvieno lietuvio namai.

„Tegul Tautiška giesmė šįvakar pasklinda po visą pasaulį ir atranda savo vietą kiekvieno Lietuvos vaiko širdyje. Lietuva – mūsų visų laukiantys namai“, – sako premjeras.

Pradžia – Tūkstantmečio jubiliejus Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną pirmą kartą įgyvendinta 2009-aisiais., minit Lietuvos vardo tūkstantmetį. Projekto „Tūkstantmečio odisėja“ iniciatoriai pakvietė po visą pasaulį pabirusius lietuvius kelioms akimirkoms susivienyti ir, kad kuriame pasaulio kampelyje jie begyventų, kartu su šeimos nariais ar bičiuliais sugiedoti „Tautišką giesmę“ ir taip mintimis pabūti su viso pasaulio lietuviais.

Taigi skaičiai:

1) Iki liepos 6 d. 21:00 val. skaitmeninėmis priemonėmis „Tautiškai giesmei” pakviesta 1.051.846 žmonių užsienyje, kurie pagal įvairius požymius internete identifikuoti kaip lietuviai ar jų palikuonys.  Iš viso ištransliuota 13,4 mln. parodymų/kvietimų užsieniui.

2) 480 tūkst. lietuvių užsienyje pakviesta per naujienų portalus Delfi, 15min, Lrytas.lt, Alfa.lt, Lrt.lt, Zmones.lt (auditorijų persidengimas atskaitytas), kurie kvietimus transliavo savo užsienio lankytojų srautui. Vadinasi, turime tiek žmonių užsienyje, kurie domisi Lietuvos aktualijomis ir ta Lietuva, kuri yra šiandien. Šis skaičius yra labai svarbus ruošiantis dvigubos pilietybės referendumui.

3) Likę lietuviai užsienyje pakviesti per Google Display Networks reklamos įrankius ir socialinius tinklus.

4) Čia nėra įskaičiuota, kiek pakvietė patys Lietuvos žmonės, kurie visos kampanijos metu tai darė per socialinius tinklus arba net gyvai. Kiek lietuvių užsienyje galėjo pakviesti patys Lietuvos žmonės, parodys apklausa, kurią ketiname atlikti artimiausiomis dienomis.

Į šią nuorodą plaukia vaizdai iš viso pasaulio, kur žmonės giedojo Tautišką giesmę - http://bit.ly/GiedojimoAkimirkos

Žinoma, negalime sakyti, kad visi šie pakviesti žmonės giedojo Tautišką giesmę, bet šiandien turime aiškų įrodymą, kad už Lietuvos ribų yra bent milijonas žmonių, kurie jaučiasi lietuviais ir nori palaikyti ryšį su Lietuva, nori gauti iš jos žinias, ir svarbiausia - mes su jais turime tiesioginį ryšį. Tai yra didžiulis kūrybinis potencialas ir didelis iššūkis mums visiems - į ką mes tai sugebėsime paversti?

Svarbu ir tai, kad tiesioginis ryšys buvo užmegztas su antros ar net trečios kartos lietuviais, kurie dar turi didelį sentimentą mūsų šaliai. Ypatingai šiltai ir aktyviai į kvietimus atsiliepė lietuvių palikuonys Pietų Amerikoje. Jie siuntė mums savo giminės istorijas, o vienas Brazilijos lietuvis (išeivio anūkas) kreipėsi į mus, nes jis yra padavęs prašymą dėl Lietuvos pilietybės, ir nori atvažiuoti gyventi į savo protėvių žemę - jis klausė, kaip čia pas mus gyventi.

Matome, kad šie lietuvių palikuonys nori vieni su kitais bendrauti, nori atrasti savo lietuviškas šaknis, nori suartėti su savo senelių tėvyne. Klausimas, ar sugebėsime juos pajungti Lietuvos labui?

Populiariausios šalys, kuriose pavyko pasiekti daugiausiai lietuvių:

  1. Jungtinė Karalystė
  2. Vokietija
  3. Jungtinės Valstijos
  4. Norvegija
  5. Airija
  6. Rusijos Federacija
  7. Švedija
  8. Danija
  9. Kolumbija
  10. Ispanija

Rūta Jankauskaitė, www.4000000.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu