Jūsų entuziazmas ir kitų uždegimas bendra PLSŽ idėja atvėrė naują puslapį ne tik mūsų Sąjungos, visos išeivijos, bet ir apskritai Lietuvos sporto istorijoje - per 3 Nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius jau sukūrėme pasaulinę Lietuvą, kurios dalimi ir esate, nesvarbu, kur bebūtumėte!..

Stepas ir Aurimas į Kauną atsivežė jauniausių Amerikoje gimusių krepšininkių ir krepšininkų karta, tai - mūsų ateitis ir pasididžiavimas, o judviem - nuoširdžiausia padėka už neišsenkančią kantrybę ir tik lietuviams treneriams būdingą atkaklumą. Esu įsitikinęs, kad jų tarpe jau yra būsimieji čempionai, juk tikri nugalėtojai gal ir buvo kelis kartus nukauti... tačiau toliau kovojo ir laimėjo, nes galbūt neišgirdo teisėjo švilpuko.

Stasy, Gyti, šįryt teko perskaityti puikią nežinomo autoriaus mintį, kuris rašė, kad kai susiduria srovė ir uola, ilgainiui nugali srovė, ir ne tiesmukiška jėga, bet atkaklumu - gerbiu judviejų pasišventimą kilniam sporto ir lietuviško krepšinio reikalui! Jus laimėjote daugiau, negu manote - nepaisant turnyrinės padėties, esate vieninteliai iš 4 tūkstančių šių žaidynių dalyvių, kurie subūrė 3 stiprias vyrų krepšinio komandas, ko nebūtų sugebėjęs niekas kitas. Druskininkuose ant pjedestalo stovinčiam Niujorko „Geležiniam vilkui“ pagarbiai lenksis ir varžovai - tuo nė vienas iš mūsų 300 rekordinės delegacijos narių neabejoja.

Per 10 savo pirmininkavimo ŠALFASS metų teko sutikti be galo daug išeivijos lietuviškam sporto judėjimui atsidavusių žmonių - du iš jų išaugo tiesiog mano akyse - Deivis su Žilvinu šiandien gali drąsiai pretenduoti tiek į KKSD, tiek į LSFS darbuotojų gretas, be kurių didžiulės pagalbos ir nevaldiško požiūrio į „paprastą“ valdišką darbą šios jubiliejines X žaidynės paprasčiausiai nebūtų įvykusios.

Milda, užsiauginote puikų atžalyną, manau, kad su Ringos ir Agnės pagalba suorganizuotume ir tą tikrąją Olimpiadą, ne tik 19 lietuvių sporto žaidynių šakų varžybas! Kaip PLSŽ dalyvis, o ir didelis savo gimto miesto Kauno patriotas, negaliu nepasidžiaugti visur išgražėjusiomis Laikinosios sostinės gatvėmis, sutvarkytais keliais, puikiomis arenomis! Tikiu, kad mūsų brangaus kiekvieno kauniečio širdžiai miesto prie Nemuno ir Neries santakos vadovai dar ne kartą pakvies visus Š. Amerikos ir išeivijos lietuvius į unikalias sporto šventes, už ką iš anksto spaudžiu gerb. merui ranką, juo labiau, kad į Laisvės alėją Lietuvos Valstybes dienos proga visiems laikams šiemet sugrįžęs Jūsų pirmtakas burmistras J. Vileišis jau prieš 100 metų Kauną garsino visame pasaulyje.

Ypač maloniai nustebino pirmąjį sykį pasaulinėse žaidynėse sudalyvavusi mūsų futbolo ekipa - ačiū Linui Jakovlevui ir Dainiui Ruzevičiui už puikią pradžią, o Virgiui Anušauskui - už dar geresnį išpildymą. Dar oficialiai nesibaigus X žaidynėms Kaune, mūsų futbolininkai tarėsi apie sekančias Druskininkuose, mintyse jau braižė planus revanšui...

Klausimas, ar bus XI PLSŽ Druskininkuose, nekilo ir Čikagos stalo teniso lygos įkūrėjui Tomui Povilanskui, nes jo vadovaujama 10 žmonių komanda ne tik nuskynė pirmąjį istorijoje ČLTL medalį, bet ir sekančioms žaidynėms sieks padvigubėti.

Į Kauną pirmą sykį gyvenime savo kojomis atvyko lauko tenisininkė Irena Woodham, kurią vos gimusią per Vokietiją į JAV nuo II-ojo Pasaulinio karo negandų išsivežė tėvai - nuo šiolei iš Sinsinačio, kur šiuo metu apsigyvenusi Irena, į Lietuvą jinai važiuos gal ir kasmet, jeigu tik jai kompaniją palaikys geriausia komandos draugė Aniceta.

Niekas kitas neatnešė mūsų delegacijai tiek aukso medalių ir apskritai individualių visų spalvų apdovanojimų, kaip Amerikos lietuviai jaunieji plaukikai, o tiksliau, 4 plaukikės - Olivia iš Indianapolio, Benita ir Viktorija iš Čikagos, taip pat Gabija iš Konektikuto, didžiuojamės, kad buvote ŠALFASS dalimi!

Turbūt jau 4 iš eilės žaidynėse Kanadą deramai atstovauja nenuilstantis Eugenijus Krikščiūnas, ne tik pats sudalyvaujantis stalo bei lauko teniso turnyruose, bet į keliones pasiimantis savo dukrą Larissą... žinau, kad 2021-aisiais mes iš „Klevo lapo“ šalies turėsime kur kas daugiau sportininkų, negu šį sykį, ir iš tolimo Kalgario atvykusiam Juozui Zageliui bei mūsų Centro valdybos iždininkui Arūnui Morkūnui bus kur kas linksmiau.

Ačiū už didelę kantrybę ir supratimą Aidui Kuolui bei kitiems golfo mėgėjams, atstovavusiems mūsų Sąjungą, oficialūs PLSŽ marškinėliai tikrai bus, kam jų pritrūko. Stasy, Rimai, Arūnai, Edi - dėkui už puikią idėją specialia statulėle apdovanoti prez. V. Adamkų, nors ir nepavyko pagerbti JE žaidynių atidarymo ceremonijos metu, VRM viceministro Dariaus Urbono dėka ŠALFASS pirmininkas ir Lietuvos prezidentas kartu su PLB delegatais buvo pagerbtas atskirai jau po žaidynių specialaus renginio LR Vidaus reikalų ministerijoje metu.

Didelės Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke bei Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus diplomatijos dėka galėjome sutrumpinti PLB sesiją Panevėžio raj. ir tą pačią liepos 5-ąją vieningai atskubėti į Vilnių! Vienybėje - galybė, kaip kad lietuvių liaudies patirtis byloja. Būtent tai pademonstravo ir Čikagos lietuvių šaulių sąjunga, subūrusi kaip niekad didelį būrį PLSŽ dalyvių šaudymo ir boulingo rungtyse.

Iki šiol niekaip negaliu atsistebėti 2 mūsų vienų garbingiausių delegacijos žmonių energija ir atsidavimu lietuvybės darbams - JAV LB krašto valdybos pirmininkės Sigutės ir turbūt didžiausio Kauno patrioto išeivijoje Arūno P. Jūsų dėka mes šiandien turime daugiausia jaunimo ŠALFASS istorijoje ir... tarpukario Kauno inteligentijos dvasią mūsų delegacijos sudėtyje.

Ir dabar, prisipažinsiu, rašant šitą laiškelį negaliu sulaikyti džiaugsmo ašarų, kurias iššaukė nuotrauka vaikystės takais toje pačioje Laisvės alėjoje, bet jau prie ką tik atidengto J. Vileišio paminklo. Pereitą rudenį išsiuntęs pirmąją užklausą Kauno miesto savivaldybei, net ir nebūčiau susapnavęs, kad burmistras Vileišis sugrįš į Laisvę jau šių metų liepos 6-ąją.

Prieš 2 metus prietelių iš tolimojo Kolorado dėka susipažinus su vienu galingiausių pasaulyje visuomeninių veikėjų Valentinu Aleksa nusprendėme padaryti tai, ko niekada nebuvo - Pasaulio lietuvių mokslo konferenciją sporto tema, o pirmajam blynui neprisvilus, šiemet įvyko ir antroji, kitąmet planuojama trečioji... greičiausiai netgi kitoje Atlanto pusėje. Šiais laikais atstumai ir šalys nebėra kliūtys - svarbiausia, kad tik visur butų tvirtų lietuvių, kad ir tokių, kaip, pvz., mūsų patriarchas Rimas Dirvonis, kuris, nepaisant savo garbaus (beje, tokio pat, kaip ir klasės draugo prezidento Adamkaus!) amžiaus, dar tebevairuoja automobilį, Kaune sudalyvavo tiek jubiliejinėje sporto šventėje, tiek Panevėžio raj. PLB sesijoje, tiek ir VRM Valdo Adamkaus pagerbime. Aš jau žinau, kam bus įteikta kita ŠALFASS „Šlovės arenos“ Oskaro statulėlė!

Per pastaruosius 15 metų nemažai kas klausė, kodėl ŠALFASS varžybose ir sportininkų delegacijos sudėtyje tiek daug vyrukų, bet labai mažai panelių... šiemet šią problemą didžia dalimi išsprendė Rasa ir Tomas Mitrulevičiai, kurie, padedant kitai Rasai Hayes, subūrė 2 moterų krepšinio komandas, viena netgi tapo PLSŽ prizininkėmis. Žinant Rasą ir Tomą, čia tik pradžia - tarp 500 dalyvių, kuriuos drąsiai planuosime atsivežti į Druskininkus, manau, turėsime bent 5 merginų ekipas.

Nors iki pat paskutinės minutės nebuvo aišku, ar bus lemta PLSŽ lengvosios atletikos varžybose susirinkti ir vienintelei iš Amerikos - Portlando (Oregono) bėgikų komandai, Ingos, Ingridos, Jovitos, Rūtos, Gedimino, Vytauto Luko ir Andrėjaus dėka prabėgome, o G. Aleksa net iškovojo bronzos medalį! 2021 m. mūsų bus dar daugiau, jau šiandien aišku, kad prisidės Čikagos lietuvių maratono klubo ir San Fransisko lietuviai... o apetitas kyla bevalgant! Mums buvo didelė garbė savo delegacijos tarpe turėti ir Arvydą Vilčinską - daugelis Jūsų puikiai prisimena jį Amerikoje, ir turbūt nesuklysiu sakydamas, kad mes nei vienas nesame abejingi jo patriotinėms dainoms.

Didelis ačiū ir ES atstovui Rusijoje, buvusiam Lietuvos ambasadoriui Amerikoje Vygaudui už prisijungimą prie JAV lietuvių ir jo ilgametę iniciatyvą puoselėjant krepšinio diplomatiją tiek Vakaruose, tiek Rytuose.

Gražiausias vaizdas iškilmingose Šv. Mišiose, skirtose žaidynių dalyviams, Kauno Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje buvo mūsų šaudymo dalyviai iš Detroito, įsitaisę pirmoje eilėje ir iš toli atkreipę visų dėmesį gelsvom ŠALFASS delegacijai mūsų rėmėjų skirtomis aprangomis - ačiū Rasai ir Jonui, Nijolei ir Algirdui, jau šiandien registruojame visus 4 į Druskininkus.

Na, ir tuo pačiu noriu padėkoti gausiam būriui lauko bei stalo tenisininkų, jei šiose žaidynėse ir neiškovojote aukščiausių apdovanojimų, savo darbą atlikote tikrai dar  bent vienu procentu geriau, nei prieš tai, o kelias į sėkmę juk nėra vienas darbas, nors ir 100 % geriau padarytas, bet 100 darbų, įvykdytų 1 % daugiau.

Nuoširdžiausias ačiū žurnalistams - visų pirma, Marytei, kuri lydi išeiviją jau X-ose žaidynėse paeiliui, taip pat Ingai, Dainiui ir Algiui, kurie nušvietė mūsų visų, laimėjusių triumfą, pastangas, o, svarbiausia, kiekvieno neišdildomas emocijas, sugrįžus į tėvų ar protėvių kraštą.

Šitas atviras laiškas butų nepabaigtas, jei nepadėkočiau savo šeimos nariams - visų pirma, brangiausiai žmonelei Ingridai, kuri atleido mane nuo daugelio vyro ir tėvo pareigų, kad galėčiau kuo daugiau prisidėti prie PLSŽ organizavimo, taip pat visiems tėveliams - Vilniuje ir Kaune, kurių sąskaita subūrėme rekordinę ŠALFASS komandą.

Pagarbiai, Laurynas Misevičius, JAV lietuvių delegacijos vadovas