Vilhelmas I Užkariautojas (apie 1027 m. – 1087 m. rugsėjo 9 d.) – Anglijos karalius ir Normandijos kunigaikštis. Vienas žymiausių Anglijos valdovų, kuriuo tapo po Heistingso mūšio 1066 m.
1066 m. kunigaikštis Vilhelmas iš Normandijos su vos keliais tūkstančiais karių perplaukė Lamanšo sąsiaurį, norėdamas tapti Anglijos valdovu. Jo drąsus sumanymas pavyko, ir tai buvo paskutinė sėkminga svetimšalių invazija į Angliją. Normanų užkariavimas iš esmės paveikė visą tolimesnę Anglijos istoriją.
Vilhelmas gimė apie 1027 m. Normandijos mieste Falese, Prancūzijoje. Jis buvo nesantuokinis, bet vienintelis Normandijos kunigaikščio Roberto I sūnus. Robertas mirė 1035 m., grįždamas iš piligriminės kelionės į Jeruzalę. Taip aštuonmetis Vilhelmas tapo Normandijos hercogu.
Šis paveldėjimas Vilhelmui reiškė ne valdžią ir turtus, o pavojų. Net padedant Vilhelmo globėjui, Prancūzijos karaliui Henrikui I, pirmaisiais metais berniukas vos išvengė mirties, taip pat buvo žiauriai nužudyti trys jo sargybiniai bei mokytojas
1042 m. paaugliui Vilhelmui buvo suteiktas riterio titulas. Po to jis asmeniškai įsitraukė į politinius šalies įvykius. Po ilgų karų su Normandijos feodalais jam pagaliau pavyko įtvirtinti savo valdžią kunigaikštystėje. 1063 m. Vilhelmas užkariavo kaimyninę Meno provinciją, o 1064 m. jis buvo pripažintas ir kaimyninės Bretanės provincijos valdovu.
Tuo tarpu 1042-1066 m. Anglijoje karaliavo Edvardas Išpažintojas, kuris buvo bevaikis. Giminystės požiūriu, Vilhelmo galimybės pakeisti Edvardą buvo gana menkos: Edvardo motina buvo Vilhelmo senelio sesuo. Tačiau 1051 m. Edvardas, tikriausiai sužavėtas Vilhelmo talentų, pažadėjo jam sostą.
1064 m. į Vilhelmo rankas pakliuvo galingiausias Anglijos lordas bei artimas Edvardo bendrininkas ir svainis, Haroldas Godvinas. Pakliuvęs į nelaisvę, šis prisiekė remti Vilhelmo pastangas užimti Anglijos sostą ir buvo paleistas. Vis dėlto, pažado jis netesėjo. Po Edvardo mirties 1066 m. Haroldas pats pareikalavo Anglijos sosto ir buvo išrinktas naujuoju karaliumi. Vilhelmas, trokšdamas išplėsti savo karalystę ir įtūžęs ant Haroldo, nusprendė įsiveržti į Angliją ir užgrobti sostą jėga.
Prancūzijos pakrantėje Vilhelmas surinko laivyną bei armiją ir 1066 m. rugpjūčio pradžioje buvo pasirengęs išplaukti. Tačiau ekspediciją kelioms savaitėms sulaikė nepalankūs šiaurės vėjai. Tuo metu iš Siaurės jūros į Angliją savarankiškai įsiveržė didysis vikingas Haraldas Hardradas. Haroldas Godvinas, pasirengęs priešintis Vilhelmo invazijai, savo armiją laikė Anglijos pietuose. Dabar jis turėjo vesti ją į šiaurę, kad atremtų ir norvegų ataką. Rugsėjo 25 d. Stamfordo tilto mūšyje Norvegijos karalius žuvo, o jo pajėgos pasitraukė.
Vos po dviejų dienų Lamanšo sąsiauryje pasikeitė vėjas, ir Vilhelmas išplaukė į Angliją. Haroldas greitai nuvedė savo armiją atgal į pietus. 1066 m. spalio 14 d. abi armijos susikovė garsiajame Heistingso mūšyje. Į dienos pabaigą Vilhelmo kavalerija ir šauliai sėkmingai sutriuškino anglosaksų pajėgas. Vakare žuvo ir pats karalius Haroldas. Vilhelmas buvo karūnuotas Londone Kalėdų dieną.
Vilhelmas visada tvirtino, kad jis yra teisėtas Anglijos karalius, ir per savo gyvenimą panaikino daugelį Anglijos institucijų. Norėdamas daugiau sužinoti apie savo naująsias valdas, Vilhelmas įsakė surašyti gyventojus bei Anglijoje įsigytą nuosavybę. Taip atsirado didžiulė Anglijos nuosavybės aprašymo knyga („Domesday Book“), tapusi neįkainojamu istorinės informacijos šaltiniu šiuolaikiniams tyrinėtojams.
Įdomu tai, kad pats Vilhelmas Užkariautojas buvo neraštingas, beveik visą gyvenimą pragyveno Prancūzijoje ir kalbėjo tik prancūziškai. Po jo įsigalėjimo į anglų kalbą pradėjo plūsti daug lotyniškos ir prancūziškos kilmės žodžių ir ėmė paprastėti gramatika, tuomet buvusi panašaus sudėtingumo kaip dabartinėse olandų ar vokiečių kalbose.
Vilhelmas buvo vedęs ir turėjo keturis sūnus bei penkias dukteris. Jis mirė 1087 m. Ruano mieste, šiaurės Prancūzijoje. Po jo sekę visi Anglijos monarchai buvo jo tiesioginiai palikuonys.
