Daugiau 
 

Vilniuje – protestas prieš lietuvių ir kitų mokyklų uždarymą Baltarusijoje

09/21/2022 Aidas
protest 1

Pirmadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, surengta protesto akcija dėl Baltarusijoje uždaromų tautinių mažumų mokyklų. Susirinkusieji neslėpė – šalyje tvyro įtampa dėl tautinių mažumų persekiojimo, nerimaujama, kas bus toliau.

Į tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir baltarusių diasporos rengtą mitingą susirinko kelios dešimtys žmonių. Kai kurie jų veidus dengė kaukėmis, nenorėjo skelbti savo vardų. Protestuota tiek dėl lietuviškų, tiek dėl lenkiškų, ukrainietiškų ir baltarusiškų mokyklų uždarymo kaimyninėje šalyje.

Vienas iš akcijos organizatorių, Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris, kurio iniciatyva praėjusią savaitę įregistruotas rezoliucijos projektas „Dėl Baltarusijos valdžios siekio eliminuoti lituanistinį švietimą“, sakė, kad Baltarusijos režimas kėsinasi į 30 metų šalyje puoselėtą lietuvybę.

„Dešimtis metų Lietuvos valstybė, iš pradžių dar kartu su Baltarusija, nuo 1992 metų statė kultūros centrus. Milijonai eurų investuota. 11 mokytojų mokė lietuvių kalbos, literatūros ir europinio mąstymo. Tai dabar vietoj Sigito Gedos, Donelaičio, Maironio, bus mokoma „russkij mir“ (liet. rusiško pasaulio). Mūsų lietuvius dabar vers į putinoidus“, – kalbėjo Zingeris.

Anot jo, toks sprendimas prilygsta tragedijai, nes lietuvių kilmės vaikai „bandomi paversti rusais“.

„Įves jiems programą apie komunistinę, sovietinę praeitį. Varys raudonus kaklaraiščius ir tą sovietinę šlykštybę, iš karstų prikeltą, mūsų lietuvių kilmės žmonėms. Tai yra tas pats, kas grobti ukrainiečius vaikus, vežti į Rusiją ir iš jų daryti Stalino anūkus per Putino švietimą. Čia yra tragedija“, – kalbėjo jis.

Politiko teigimu, Baltarusijoje gyvena dešimtys tūkstančių lietuvių kilmės žmonių.

„Kaimas po kaimo lietuviškai šnekantys buvo. Tai ką, dabar iš jų ir lopšines lietuviškas atims?“ – klausė Zingeris.

Jis įsitikinęs, kad Aliaksandrui Lukašenkai turi būti organizuojami tarptautiniai teismai už etninį valymą, konvencijų pažeidimus ir naikinamą galimybę mokytis gimtąja kalba.

„Visoms istorinėms mažumoms, kurios nuo Kalinausko, LDK, nuo Gedimino laikų kalbėjo lietuviškai, lenkiškai, ukrainietiškai, naikina galimybę mokytis gimtąja kalba. Turime arba organizuoti visos tos tautinės mažumos evakuaciją į Lietuvą, arba galvoti, ką daryti“, – teigia jis.

Mokytojai persikelia į Lietuvą

Su Baltarusijoje lietuvių kalbą dėsčiusiais mokytojais bendradarbiaujanti Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė sako, kad kiekvieno mokytojo istorija skirtinga. Anot jos, Baltarusijoje dirbantys pedagogai buvo labai pasišventę savo darbui, kai kurie ieško galimybių, kaip tęsti savo lituanistinę veiklą.

„Mes bandome jiems padėti. Kai kurie mokytojai jau yra atvykę, persikėlę į Lietuvą. Tokia dramatiška situacija. Yra didžiulis nerimas, kas bus toliau, ar čia taip ir baigsis“, – sakė ji.

Nors dar veikia savaitgalinės lituanistinės mokyklos, Leonavičienė pažymėjo, jog pamokos jose vedamos su dideliu nerimu, mat „represijos alsuoja“, tvyro didelė įtampa.

„Visi žino, kas atsitinka ir kaip lengva patekti į kalėjimą“, – kalbėjo ji.

Nors, pašnekovės teigimu, kai kurie į Lietuvą persikėlę mokytojai jau tęsia savo darbą čia, žmonės buvo tiesiog priversti palikti savo namus, savo gyvenimus.

„Žmonės palieka savo namus tiesiog kaip yra. Kaip iš karo kokio, tiesiog atsistoti turi [ir palikti viską]. Namai, butai lieka ir turi čia kurtis, ir žino, kad negalės grįžti net daiktų pasiimti“, – pasakoja Leonavičienė.

Pasak jos, situacija sudėtinga ir vaikams, kurie nuo šio rugsėjo turi mokytis nebe savo gimtąja kalba.

„Mokiniai yra išdalyti po aplinkines mokyklas. Aišku, jie išgyvena didelę psichologinę traumą, nes jie iš lietuviškos mokyklos, kur yra lietuvių mokomoji kalba, kultūra, iš tokios terpės jie perkelti ten, kur nėra lietuvių kalbos. Kinta visas jų gyvenimas“, – kalbėjo moteris.

„Tautinės mažumos persekiojamos“

Į protesto akciją atvykęs Lenkijos Respublikos Senato vicepirmininkas Michałas Kamińskis sakė, kad būtina kovoti su Lukašenkos režimo taikoma agresija prieš tautines mažumas ir jų bandymą įtraukti į „russkij mir“.

„Kaip visada, kai fašistai patenka į valdžią, jie persekioja tautines, seksualines, religines mažumas. Ši kova prieš mažumas – šiandien prieš lietuvių mažumą, vakar buvo prieš lenkų mažumą Baltarusijoje“, – kalbėjo jis.

Jis įsitikinęs, kad Lukašenka, persekiodamas tautines mažumas, „seka fašistiniu Putino keliu“.

„Jis bando tautinių mažumų mokyklas paversti karinėmis mokyklomis. Jis nori lietuvių kilmės baltarusius paversti kariais, kurie kariaus kitame kare, nežinau, gal ir prieš Lietuvą“, – įsitikinęs Kamińskis.

Pasak jo, Baltarusijoje vykdoma ir prieš lenkų mažumą, kuri sudaro 10 proc. šalies populiacijos, nukreipta politika, o jų tautinės mažumos bendruomenės lyderiai jau uždaryti į kalėjimus.

Primename, kad balandį įsigaliojo A. Lukašenkos dekretas dėl mokymo mokyklose tik rusų ir baltarusių kalbomis. Prieš prasidedant mokslo metams, Baltarusijoje „laikinai pristabdyta“ lietuviškos Pelesos mokyklos veikla, ji nėra atnaujinta iki šiol. Lietuviškoje Rimdžiūnų mokykloje mokiniai dabar ugdomi baltarusių kalba.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu