Tai buvo pirmasis vyriausybės sustabdymas prezidentaujant Trumpui, tačiau visai tikėtina, kad ne paskutinis. Naujasis įstatymas vyriausybės veiklą finansuoja vos iki vasario 8 dienos. Žvilgtelėkime, kodėl buvo sustabdytas vyriausybės finansavimas, ir kodėl tai svarbu. Nes ramiai pagyvensim vos porą savaitėlių ir šie klausimai vėl bus aktualūs.
Kodėl įvyko vyriausybės sustabdymas?
Paprastai kalbant, vyriausybės finansavimą numato ir patvirtina įstatymai, o šįkart dėl naujo įstatymo buvo nespėta susitarti iki pasibaigė senasis. Tačiau tikroji priežastis yra ta, kad pagaliau kulminaciją pasiekė ilgametis respublikonų ir demokratų nesusitarimas dėl imigracijos.
Demokratai bando priversti respublikonų lyderius susitarti dėl šimtų tūkstančių nelegalių imigrantų, į šalį atgabentų kai jie dar buvo vaikai, apsaugos nuo deportacijos. Tai DACA programos dalyviai, dar vadinami „svajokliais“ (DREAMers). Trumpo administracija nusprendė šią programą nutraukti, taip paliekant šiuos jaunus žmones, kurių nemaža dalis užaugo laikydami save amerikiečiais, be teisinės apsaugos.
Dauguma demokratų tikino, kad nebalsuos už vyriausybės finansavimo įstatymų projektus, kol nebus oficialiai susitarta dėl DACA programos dalyvių apsaugos. Kadangi finansavimo įstatymams patvirtinti reikalinga 60 balsų superdauguma, dabartiniam respublikoniškam Senatui reikėjo mažiausiai 9 demokratų balsų – tų balsų negavus finansavimas pratęstas nebuvo, ir įvyko taip vadinamas vyriausybės veiklos sustabdymas.
Kas yra vyriausybės sustabdymas?
Nors tai ir svarbus įvykis, jis realiai nėra toks dramatiškas, kaip gali pasirodyti iš jo pavadinimo – visa federalinės vyriausybės veikla tikrai nėra nutraukiama. Toliau savo darbą atlieka kariuomenė ir policija, socialinės apsaugos čekiai toliau siunčiami kam priklauso, skrydžių kontrolieriai toliau eina į darbą.
Tačiau yra sustabdoma ta vyriausybės veikla, kuri yra laikoma „nebūtinąja“, o tų sričių darbuotojai išleidžiami neapmokamų atostogų, iki kol bus sutarta dėl tolimesnio vyriausybės finansavimo. Per paskutinį vyriausybės sustabdymą „nebūtinosios veiklos“ grupę sudarė apie 40 procentų federalinių civilių darbuotojų.
Iš esmės, vyriausybės sustabdymas yra didelis nepatogumas milijonams amerikiečių, o kuo ilgiau jis trunka, tuo daugiau problemų gali kilti.
O kaip dėl ankstesnių vyriausybės sustabdymų?
Per mūsų moderniąją istoriją, vyriausybės veikla buvo sustabdyta 18 kartų, tačiau ryškiausiai į atmintį įsirėžę pastarųjų metų vyriausybės sustabdymai įvyko prezidentaujant Billui Clintonui (dukart) ir Barackui Obamai. Abiejų administracijų atvejais, Kongreso respublikonai mainais į pratęstą vyriausybės finansavimą siekė priversti demokratą prezidentą sutikti su konservatyviais politiniais reikalavimais – abu prezidentai atsisakė, tad vyriausybės darbas buvo sustabdytas. Abiem atvejais, prezidentai galiausiai buvo pripažinti „laimėtojais“, nes privertė Kongresą patvirtinti vyriausybės finansavimą su minimaliomis nuolaidomis.
Kas yra DACA programa ir kodėl jai teko toks reikšmingas vaidmuo?
Grandininė reakcija, galiausiai privedusi prie vyriausybės sustabdymo, prasidėjo dar praėjusį rugsėjį, kai Trumpo administracija pranešė nutrauksianti DACA programą ir kartu paragino Kongresą priimti ją iš naujo įkursiantį įstatymą. DACA programa, kurią prezidentas Obama įsteigė 2012 metais, suteikė šimtams tūkstančių nelegalių imigrantų, kurie į šalį pateko būdami nepilnamečiai ir gyvena čia jau keletą metų, leidimus dirbti ir apsaugą nuo deportacijos. Tačiau respublikonai nuo pat pradžių laikosi pozicijos, kad Obama neturėjo teisinės galios įsteigti programos be Kongreso pritarimo – tai buvo ir Trumpo administracijos argumentas, dėl ko programą būtina nutraukti. Apie tai rugsėjį pranešė Generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas, o galutinai nutraukti programą planuojama iki kovo.
Tačiau Trumpas nesiryžo atvirai remti programos nutraukimo, mat „svajokliai“ yra visuomenės palankiausiai vertinama nelegalių imigrantų grupė – jie jauni, čia atvyko ne savo valia, dauguma čia užaugo ir subrendo. Todėl Trumpas paragino Kongresą iki kovo „legalizuoti“ DACA programą ir įtraukė amžinai kontroversišką imigracijos klausimą į 2018 metų politikos prioritetus. Tai padaryti jį galėjo paskatinti viltis, kad taip pavyks nusikratyti politinės atsakomybės už nutrauktą DACA programą ir/arba planas laikyti DACA programos dalyvius įkaitais, siekiant priversti demokratus sutikti su „kietais“ imigracijos politikos įstatymais.
Kaip imigracija tapo vyriausybės finansavimo derybų dalimi?
Imigracijos ir kiti progresyviojo sparno aktyvistai ėmė reikalauti, kad demokratai rimčiau kovotų už DACA dalyvių interesus. O akivaizdžiausias (ir gal vienintelis) svertas, kurį respublikonų kontroliuojamame Kongrese demokratai turi savo rankose, yra tai, kad be jų balsų negali būti patvirtintas vyriausybės finansavimas. Tad aktyvistai ėmė reikalauti, jog demokratai nebalsuotų nė už vieną vyriausybės finansavimo įstatymą be oficialaus susitarimo dėl DACA ateities.
Tačiau demokratai pirmiausia bandė susitarti atskirai su Trumpu, tikėdamiesi, kad jo viešas raginimas „įteisinti“ DACA Kongrese byloja apie jo asmenines simpatijas šiai programai. Tad demokratai su keliais Senato respublikonais parengė abipartinį įstatymo projektą. Tačiau šio projekto svarstymas sausio 11 dienos abiejų partijų atstovų susitikime su prezidentu buvo nesėkmingas – nežinia, ar taip nutiko dėl to, kad prezidentas nežiūri į šią programą taip palankiai, kaip galėjo pasirodyti, ar jis paprasčiausiai nenorėjo nuvilti savo radikalių pažiūrų patarėjų ir savo rinkėjų bazės. Respublikonų Kongreso lyderių Mitcho McConnello ir Paulo Ryano pozicijos DACA klausimu taip pat nėra aiškios.
Po šio nesėkme pasibaigusio bandymo demokratai pranešė nematantys kitos išeities kaip tik sutikti su aktyvistų siūlymu nebalsuoti už vyriausybės finansavimą – ir penktadienį tai ir padarė. Respublikonai demokratų poelgį interpretuoja kitaip: pasak jų, jie parengė puikų vyriausybės finansavimo projektą, į kurį paprasčiausiai nebuvo įtrauktas atskiras imigracijos politikos klausimas, dėl kurio vis dar vyksta derybos, o demokratai nusprendė blokuoti vyriausybės finansavimo projektą ir sustabdyti vyriausybės veiklą dėl šio „nesusijusio klausimo“.
Kas įvyko po vyriausybės sustabdymo?
Šeštadienį abi partijos svaidėsi kaltinimais viena kitos adresu dėl to, kas įvyko. Tačiau abi jos dėl politinių priežasčių nebuvo suinteresuotos, kad vyriausybės veiklos sustabdymas tęstųsi per ilgai.
Demokratams nerimą kelia tai, kad vyriausybės sustabdymas dėl nelegalių imigrantų (tegu ir „svajoklių“) yra politiškai pražūtingas žingsnis. Kai kurių demokratų senatorių šiais metais taip pat laukia sudėtingi perrinkimai „raudonose“ valstijose. O štai respublikonams neramu, kad dėl to, jog jie kontroliuoja Kongresą, o prezidento poste sėdi jų partijos atstovas, atsakomybė dėl vyriausybės sustabdymo gali kristi ant jų ir priversti rinkėjus suabejoti jų kompetencija.
Vyriausybės sustabdymas savaitgaliui nėra itin didelis įvykis, nes savaitgalį dauguma „nebūtinųjų“ federalinių darbuotojų ir taip nedirba, tačiau pratęsti jį į darbo savaitę – juolab savaitę prieš prezidento Trumpo kalbą „Apie Sąjungos padėtį“ – būtų kur kas skausmingiau. Tad sekmadienio vakarą Senato daugumos lyderis Mitchas McConnelas viešai pateikė pasiūlymą pratęsti vyriausybės finansavimą dar dviem su puse savaitės, pridurdamas, kad jei per tą laiką nebus susitarta dėl DACA programos, jis pats pateiks reikiamą įstatymo projektą. Pirmadienio vidudienį demokratų lyderis Chuckas Shumeris paskelbė, kad demokratai pasiūlymą priims ir pratęs vyriausybės finansavimą. Tuomet abiejuose Kongreso rūmuose buvo priimtas finansavimo įstatymas, kurį vėliau pasirašė prezidentas Trumpas.
Kas toliau?
Demokratams, žinoma, kilo klausimų ir abejonių dėl McConnello pažadėto DACA įstatymo projekto. Koks jis bus? Ar jis apskritai bus? Kada bus dėl jo balsuojama? Ir ar jį priims Atstovų rūmai, ar parašu patvirtins prezidentas Trumpas? Bet kokiu atveju, demokratai nusprendė, jog jiems palankiausia sutikti su tokiomis sąlygomis ir pratęsti vyriausybės darbą. Respublikonai džiaugsmingai paskelbė apie pergalę, o daugelis politikos ekspertų pritaria, kad jie tam turi pilną teisę.
O štai demokratai tvirtina, kad negalima kalbėti apie jų pralaimėjimą, kol nežinome, kuo baigsis ateinančių savaičių derybos dėl DACA. Tad dabar lieka laukti vasario 8-osios ir pažiūrėti, kas vyks tada.
