Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

02/08/2019

Kodėl pasaulis ne toks, kaip aš noriu
Įsivaizduokite. Jūs radote lempą, visai kaip Aladinas. Iš jos išlindęs džinas išpildys visus svarbiausius jūsų norus. Ko panorėtumėte tuoj pat? Gal glaistytos spurgos, kurios kiekvienas kąsnis būtų kaip pirmas – pats saldžiausias ir nuostabiausias, o skanėsto turinys būtų be kalorijų, atvirkščiai – jame vien vitaminai. Mažai? O gal norėtumėte jaukaus būsto ant jūros kranto gražių ir paklusnių žmonių apsuptyje? Neužtenka? Na, taika pasaulyje skamba prasmingai, gal toks noras patenkintų jūsų kilnią širdį?

Daugiau
02/01/2019

Tyrimas: Lietuvoje gyvena laimingesni žmonės
Lietuvos emocinio klimato tyrimas rodo, kad mūsų šalyje žmonės tampa vis laimingesni. Laimingais save įvardija net 70 proc. šalies gyventojų. „Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad visumoje emocinis klimatas Lietuvoje gerėja.

Daugiau
02/01/2019

Tyrimas: labiau išsilavinęs jaunimas – pilietiškesnis
Jau ne vienerius metus Lietuvoje atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas rodo, kad šalies jaunimo pilietinė galia auga 1,5 karto sparčiau nei vyresniųjų šalies gyventojų. Tyrėjų įsitikinimu, tokia tendencija glaudžiai susijusi su aktyvesniu jaunimo įsitraukimu į įvairią pilietinę ir savanorišką veiklą. Pasak tyrimą atlikusio Pilietinės visuomenės instituto vadovės Ievos Petronytės-Urbonavičienės: „Jaunimas – mūsų pilietinės visuomenės ateities pamatas“.

Daugiau
01/25/2019

Pagerbtas kunigas legenda monsinjoras Alfonsas Svarinskas
Sausio 20 d. popietę Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (toliau – ramovė) vyko konferencija „Tikėjimo klausimas Lietuvos Respublikos kariuomenėje vyriausiojo kapeliono monsinjoro A. Svarinsko atminimo šviesoje“. Į konferencijos tribūną pakilo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dr. Darius Vilimas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus, buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas dim. mjr. Alfonsas Bulotas, teisininkas ir psichologas Vytautas Žerlauskas, ats. plk. Arūnas Dudavičius, Laisvės kovų dalyvių sąjungos Tarybos narys Jonas Stepkovičius ir ramovės vedėjas ats. plk. Romas Žibas. Konferenciją vedė monsinjoro A. Svarinsko draugijos narys Alfonsas Butė.  

Daugiau
01/18/2019

Verslo lyderių kelią į sėkmę pramina augintiniai
Verslo vadovų profesinei sėkmei teigiamos įtakos turi namų augintiniai, atskleidė JAV atliktas tyrimas. Vankuveryje, Vašingtono valstijoje, įsikūrusios veterinarijos kompanijos „Banfield Pet Hospital“ inicijuotas ir „Kelton Research“ atliktas tyrimas patvirtino, kad yra sąsajų tarp augintinių ir juos globojusių žmonių aukštų karjeros pasiekimų.

Daugiau
12/14/2018

Rašymas balsu arba apie ką rašytojai svajoja susilaužę ranką?
Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame. Atrodo, kad rašyti spaudinėjant raidyno ženklais paženklintus mygtukus po ranka yra visai patogu – iki kol nenutinka kas nors netikėto ir, pavyzdžiui, nesusilaužome rankos. Būtent toks nutikimas apie naujus rašymo būdus paskatino pagalvoti daugelio knygų autorę, rašytoją Renatą Šerelytę. Tuo metu kalbos technologijų specialistai sako, kad tokios svajonės jau virsta realybe.

Daugiau
11/30/2018

Padėkime, kad vargstančių šeimų mažyliai nebūtų atskirti nuo mamų!
Šiemet jau penkti metai, kai Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija rengia kalėdinį vajų, skirtą paremti „Motinos Teresės Šeimų namus“ Šiauliuose. Prieš penkerius metus čia galėjo prisiglausti tik dvi šeimos; gerų žmonių aukų dėka Šeimų namuose dabar prieglobstį gali surasti iki trylikos šeimų.

Daugiau
11/16/2018

Antropologas J.H. Eriksenas: pasaulis keičiasi per greitai
„Perkaitimą mes matome žmogaus veiklos destabilizuojamoje gamtoje. Matome jį ekonomikoje, kuri tapo labai nepastovi ir nenuspėjama (...) Matome perkaitimą ir tapatybės sferoje – atsiranda perkaitusios tapatybės, labai smarkai besiremiančios skirtimis“ – sako antropologas iš Norvegijos Thomas Hyllandas Eriksenas. Pokalbis su juo apie greitį mūsų gyvenime, kultūroje ir civilizacijoje, apie perkaitusią žemę ir perkaitusią žmoniją, apie kylantį nacionalizmą Europoje ir Andų kalnuose gyvenančius žmones.

Daugiau
11/09/2018

Sėkmės receptas
Dr. Vadimas Dechtiaris gyveno Vilniuje, užsiiminėjo privačia  praktika. Mokėsi pas žinomus Amerikos, Kanados, Anglijos NLP psichoterapeutus, vėliau Lietuvoje pats ėmė mokyti žmones, dirbo su politikais, verslininkais, gydytojais. Vėliau emigravo į JAV, kur jis praktikuoja  akupunktūrą, psichoterapiją, hipnoterapiją. Jei tikėti tuo, kas rašoma jo knygoje „Mano nuostabi ateitis“, nuo šiol kiekvienas nevykėlis, pasitelkęs neurolingvistinio programavimo metodus, gali tapti... „sėkmingu“ žmogumi. Jei ne darbe, tai bent šeimoje... Kas gi to nenorėtų?

Daugiau
10/19/2018

Profesorius iš Šveicarijos atskleidė, kaip gali atrodyti ateities automobiliai
Šveicarijos federalinio technologijos instituto (ETH Zurich) profesorius dr. Kai-Uwe Schmittas šiais metais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjo ir paskaitas apie traumos biomechaniką skaitė jau ketvirtą kartą. Traumos biomechanika yra mokslinių tyrimų sritis, kuri nagrinėja įvairių sužeidimų biomechaniką, t. y. kokie mechanizmai ir priežastys lemia vienokią ar kitokią traumą.

Daugiau
10/19/2018

Kaip mokslininkai komiksų pagalba gerina gyvenimo kokybę?
Ar tai būtų kalbos apie „dvi Lietuvas“, ar tiesiog apie didelį kiekį žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos – sunku nepripažinti, kad socialinė atskirtis šalyje yra labai rimta problema su giliomis ir sudėtingomis šaknimis. Norint ją spręsti, visų pirma reikia išsiaiškinti, kokie sprendimo būdai galėtų būti veiksmingi. Būtent tam skirtas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių tyrimų laboratorijos mokslininkų projektas „KomiksLaB“ – tirti skaitmeninį skaitymą kaip atskirties mažinimo būdą. Kaip tai veikia ir kaip socialiniai mokslai prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo socialiai pažeidžiamiems žmonėms, pasakoja viena iš projekto dalyvių, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė doc. dr. Zinaida Manžuch.

Daugiau
10/12/2018

Veganiškos tendencijos keičia ir baldus
Mėsos produktų atsisako ir augalinę mitybą propaguoja 1 iš 5 pasaulio gyventojų. Nors gyvulinės kilmės produktų atsisakymas labiausiai veikia maisto pramonę bei gamintojus, tačiau rimtu iššūkiu tampa ir kitoms pramonės šakoms. Prie pokyčių turi prisitaikyti ne tik kosmetikos ar rūbų gamintojai, tokie automobilių pramonės gigantai kaip „Bentley“ ar „Tesla“, bet ir baldų industrija, ieškanti veganiškų alternatyvų ne tik medžiagoms, bet ir dizaino sprendimams. Įtakingas verslo leidinys „Forbes“ veganizmą įvardija viena pagrindinių 2018 m. ekonomikos tendencijų, kuri neabejotinai turės įtakos baldų kūrėjams bei gamintojams. Ieškoma alternatyvų Vienas didžiausių galvosūkių baldų gamintojams bei juos kuriantiems dizaineriams – alternatyvų gyvulinės kilmės medžiagoms paieškos. Suradus, kuo pakeisti natūralų kailį, odą, vilną ar net šilką, nauji inovatyvūs gaminiai išbandomi ir tik tada pasiekia prekybos vietas. „Sąmoningi, į aplinkos tausojimą ir tvarumą orientuoti pirkėjai ieško alternatyvų. Jiems svarbu, kaip baldas pagamintas, rūpi, kad jo dizainas būtų universalus, o pats gaminys tarnautų ilgai. Mes savo ruožtu tokį aplinkai draugišką požiūrį labai palaikome. Pavyzdžiui, turime tokią medžiagų grupę, kuri atrodo kaip versta oda, tačiau iš tiesų yra audinys. Be to, jis yra valomas vien vandeniu, todėl baldo priežiūra taip pat nekenkia nei aplinkai, nei pačiam žmogui. Taigi, vėl kalbame apie nuoseklų aplinkos tausojimą“, – sako Danijos prekės ženklo „BoConcept“ pardavimų vadovė Dovilė Miškelevičienė. Pasak jos, apsisprendę nesusigundyti greitos mados siūlomais produktais žmonės renkasi baldus, kurių dizainas jau tapęs klasika, o apipavidalinimas bei pateikimas atspindi aktualiausias tendencijas. „Gilias tradicijas turinčio daniško dizaino esmė yra tvarumas, siekis, kad daiktas tarnautų ilgai. Jie didžiuojasi pristatydami baldus, kurių dizainas nesikeičia dešimtmečius, nes tai reiškia, jog  pavyko sukurti baldą-ikoną, rasti tokį sprendimą, kuris žmonėms patinka ir yra reikalingas. Tuo tarpu neatsakingas vartojimas, būtinybė keisti baldus, nes jie nepatvarūs ar greit išeinantys iš mados – mūsų klientams svetimas požiūris“, – įsitikinusi D. Miškelevičienė. Atliekos tampa žaliava Miškelevičienės teigimu, dar viena įsitvirtinanti tendencija – natūralumo paieškos. Ir čia pirmu smuiku griežia jau net ne gamintojai, o baldų dizaineriai. „Veganizmas, vegetarizmas, galų gale natūralumo siekis ir noras rūpintis supančia aplinka, tai visų pirma vidinė žmogaus nuostata. Nuo jos viskas prasideda ne tik įsigyjant, bet ir kuriant baldą. Tarkime, danų dizaineris René Hougaardas yra labai aiškiai deklaravęs, kad savo kūriniuose visiškai atsisako plastiko, jį keičia natūraliomis medžiagomis. Ir nors tai jam nėra ekonomiškai naudinga, tačiau tai yra aiškus šio produktų dizainerio vertybinis sprendimas, atsisakymas dauginti ir taip milžinišką pasaulio šiukšlių kalną“, – pastebi D. Miškelevičienė. Baldų gamintojai dėl šios priežasties atsigręžia ir į tai, kas galėtų būti paprasta maisto pramonės atlieka, bet tampa puikia gamybine žaliava. „Atliekų, šiukšlių turime per daug. Todėl atsigręžiame ne tik į gamtą, bet ir į mūsų seniausių protėvių gyvenimo filosofiją – nėra nieko, ko negalima panaudoti. Tada žmonės medžiojo, mėsą suvalgydavo, o kailiu apsigaubdavo patys, pasitiesdavo ant gultų. Iš esmės tą patį darome ir mes – jaučių odas, kurios būtų tiesiog išmetamos, panaudojame baldų gamybai ir tokiu būdu mažiname išmetamų atliekų kiekius“,  – aiškina „BoConcept“ atstovė. Namai – ramybės ir natūralumo oazė Europoje vis labiau populiarėja ir lėto gyvenimo filosofija, kai didžiulio tempo nualinti, vidinės ramybės ir darnos su aplinka ieškantys žmonės namus nori paversti jaukumo oaze. „Šį sezoną siūlome lėto gyvenimo, meditacijos, jogos, veganizmo tendencijas perkelti ir į namus – pasirūpinti, kad namai būtų ramybės ir komforto oazė. Tai pasiekti gali padėti natūralios medžiagos – medis, keramika, stiklas, vilna ir gilios, ramios žemės spalvos – žalia, mėlyna, bordo, ruda, ochros. Beje, žalvaris vis dar lieka svarbus, ypač interjero detalėms“, – pagrindines tendencijas vardija D. Miškelevičienė. Visame pasaulyje išpopuliarėjusi daniškoji hygge filosofija jau tapo šilumos, saugumo ir vidinės ramybės sinonimu. Jos ašis – jaukūs namai. „Galima gyventi namuose, kurie labai patogūs, stilingi, tačiau juose „šalta“, nejauku, o atrasti vidinę ramybę – labai sunku. O galima sąmoningai rinktis jaukumą, komfortą ir šaltąjį metų laiką pasitikti su atidumu gamtai bei aplinkai pagamintame patogiame fotelyje pasiėmus puodelį arbatos žvelgti į žvakės liepsną. Interjeras turi galią padėti mums nurimti, sustoti, pajusti, kaip viskas stoja į vietas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu