Žurnalistui, rašytojui Vytautui Žeimantui – 75-eri!
Žinomam žurnalistui, publicistui ir rašytojui Vytautui Žeimantui sukako 75-eri metai. Tokios sukaktys skatina ne tik švęsti, sėsti prie šventinio stalo, bet ir susimąstyti, pabandyti pasverti nueitą gyvenimo ir kūrybos kelią. Jo kelias vientisas  – žurnalistikoje. Visą gyvenimą dirbo laikraščiuose. 1988-1998 metais, per patį valdžių virsmą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, jis vadovavo tuomet labai populiariam, turėjusiam per 180 000 prenumeratorių Vilniaus miesto laikraščiui „Vakarinės naujienos“, buvo jų vyriausiasis  redaktorius. 1999-2009 m. buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 2013 m. iki šiol  yra Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinio laikračio redaktorius.

Kaip tesėti sau duotus pažadus ir nustoti viską atidėlioti
Net ir žinodami, kad tinkamas gyvenimo būdas ir teisingi įpročiai turi įtakos sveikatai, žmonės neskuba jų taikyti kasdienybėje. Kodėl, net ir žinodami, kad sveikata yra mūsų rankose, neskubame keisti savo įpročių, ir retas kuris visus sveiko gyvenimo būdo įpročius integruoja į savo kasdienybę? Kodėl rankamės tik žinoti, bet nieko nedaryti?

Kęstutis Šiaulytis: Olimpinių čempionų draugiški šaržai
Nutiko įdomus dalykas: „Čikagos aide” skelbtas mano straipsnis apie tarpukario dailininką Juozą Penčylą, piešiniais populiarinusio sportą, įgavo netikėtą tęsinį. Jame rašiau: „O kodėl dabar mūsų sporto pasaulis neturi savo Juozo Penčylos? Profesionalūs fotografai, aišku, gerai, bet sportui reikia ne tik faktinės fiksacijos, čia gali tarpti ir humoras, satyra, tiesiog draugiška šypsena”. Į šį klausimą iš kolegos, žinomo sporto žurnalisto Broniaus Čekanausko gavau nelauktą atsakymą: „O dailininkas Kęstutis Šiaulytis?”

Kaip įveikti netektį negraužiant savęs?
Nors girdėdami žodį „netektis“ esame pratę įsivaizduoti artimojo mirtį, psichologiškai vertinant netekties samprata – gerokai platesnė. Netekties jauseną gali sukelti darbo praradimas, išsiskyrimas, partnerio neištikimybė ar net liga – tikėtina, kad kiekvienas yra tai patyręs ir žino, kokia skaudi ji gali būti. Kaip lengviau įveikti šį periodą ir kaip padėti jį išgyvenantiems?

Užtikrinant žmogaus teisių apsaugą atsakingas esame kiekvienas
Šiandienos susiskaldžiusiame pasaulyje, rodos, nesunku imti manyti, jog nebėra likę nieko, dėl ko visos tautos galėtų sutarti. Tačiau gruodžio 10 d. minima Tarptautinė žmogaus teisių diena mums visiems primena, kad ne taip jau ir seniai pasaulis buvo susivienijęs – šią dieną 1948 metais Jungtinės Tautos vienbalsiai priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Teisę nebūti kankinamiems, skriaudžiamiems, žeminamiems ar baudžiamiems. Teisę išpažinti religiją ar tikėjimą. Teisę reikšti savo įsitikinimus, burtis į taikius susibūrimus. Teisę kurti ir jungtis į profesines sąjungas. Visuotinės žmogaus teisių deklaracija teigia, kad kiekvienas žmogus turi prigimtines teises, nepriklausomai nuo pilietybės ar priklausymo kokiai nors grupei.

Ekspertas apie elektronines patyčias
Viena opiausių šių dienų problemų jaunimo tarpe – patyčios, patiriamos mokykloje, gatvėje ir skaitmeninėje erdvėje. Užgauliojimai vykstantys realioje aplinkoje gali dažniau būti pastebėti vyresnių asmenų, mokytojų ar tėvų ir būti lengviau sukontroliuojami. Tačiau kaip sustabdyti patyčias, vykstančias internete?

Labiausiai demotyvuojantys dalykai darbe
Daugiau nei pusė (51%) darbuotojų šiuo metu aktyviai ieško darbo ar bent reguliariai žvalgosi darbo skelbimų portaluose, rodo „Gallup“ tyrimas. Kiek anksčiau šios tarptautinės tyrimų bendrovės atliktos kitos apklausos duomenys dar dramatiškesni: 70 proc. darbuotojų savo organizacijoje jaučiasi visiškai neįsitraukę ir tuo pačiu yra menkai motyvuoti prisidėti prie jos sėkmės. Personalo vadybos specialistai sutaria, kad dėl to paprastai kalti ne darbuotojai, o pačios organizacijos, ir vardija dažniausius motyvacijos „ryklius“.

Kiek turi trukti atostogos?
Kai pagūglini temą „geriausia atostogų trukmė“ – labai dažnai išlenda straipsniai, besiremiantys „The Journal of Happiness“ 2012 metais atliktu tyrimu, kuris sako, kad ideali atostogų trukmė yra 8 dienos. Būtent aštuntąją dieną pasitenkinimas atostogomis pasiekia piką ir tada jau ima mažėti. Tad tyrėjai dar padaro išvadą, kad ilgiau atostogauti neverta, nes atostogautojas ima „nuobodžiauti“. Matuojant atostogų teigiamo efekto trukmę grįžus į darbą, taip pat nustatyta, kad atsipalaidavimas gana greit baigiasi ir visai nepriklauso nuo atostogų trukmės.

Kas daro įtaką žmogaus psichologinei gerovei
„Gamtoje, gryname ore praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) psichologė Gintė Gudzevičiūtė. Specialistė dalijasi mintimis apie žmogaus, gamtos ir tvarios aplinkos ryšį psichologiniu aspektu.

Kaip pasiekti, kad jaustumėte prasmę darbe?
Šviesioje erdvioje auditorijoje mergina susikaupusi dėlioja konstruktoriaus kaladėles. Sekundė po sekundės jos rankose ima ryškėti automobilio siluetas: ant ašių atsiranda keturi ratai, pritvirtinamas mėlynas stogas, kompoziciją užbaigia geltoni priekiniai žibintai. Su paskutinėmis detalėmis merginos veide nušvinta šypsena ir savo darbo rezultatą ji nekantriai nuneša prie gretimo stalo susėdusiems žmonėms. Pastarieji neskubėdami apžiūri konstruktorių, įteikia merginai monetą ir ... žaislinį automobilį  akimirksniu išardo. Merginos veidas apsiniaukia, bet ji paima detales ir vėl pradeda konstruoti.

Ar bus įamžintas pirmas ir paskutinis tarpukario Lietuvos vadovas?
Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-čiui Vyriausybė buvo numačiusi Vilniuje pastatyti paminklus pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui ir broliams Vileišiams. Pastarieji du paminklai jau stovi, tačiau A. Smetona vis dar neįamžintas Vilniuje.

Trys mitai apie savižudybes, kuriais vis dar tikime
Nors savižudybių skaičius kasmet mažėja ši tema vis dar apipinta įvairiausiais mitais. Anot specialistų, jei visuomenė nesivadovautų klaidingais išankstiniais įsitikinimais, šį skaičių būtų galima mažinti dar ženkliau. Klaidingus faktus apie žmones, kurie yra bandę nusižudyti arba galvoja apie tai, komentuoja Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis, kviesdamas rugsėjo 10-ąją minėti Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną.