Karas vietoj darbo
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma rusų palaiko prezidento Vladimiro Putino sprendimą įsiveržti į Ukrainą, ir Lora save taip pat priskyrė šiai daugumai. 55 metų dviejų vaikų motina iš Rusijos Tatarstano regiono sostinės Kazanės kovo pradžioje „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė, kad Rusija tik ginasi.

„Aš į mokyklą ėjau ir per pandemiją, ir per karą“, arba kaip išgyventi tai, kas dabar vyksta
Kartais šiomis dienomis savęs paklausiu, ar aš nesapnuoju? Ar visa tai, kas dabar vyksta, nėra košmaras, kuris atsibudus išsisklaidys kaip rūkas ir vėl gyvensime kaip gyvenę? Deja, tai, kas vyksta, yra mūsų tikrovė. Tikrovė, su kuria dabar visi iki vieno susiduriame ir kurią turime išgyventi, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros docentė, paramos šeimai centro „Darnūs namai“ direktorė Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.

Putino svastika: kas yra (ir kas nėra) raidė Z
Naujas Rusijos karo Ukrainoje simbolis – balta „Z“ raidė. Ji jau atsirado ant prorusiškų ultradešiniųjų protestuotojų plakatų ir marškinėlių bei kitaip naudojama rodant paramą Rusijos invazijai. Deja, kai kuriems žmonėms pradeda atrodyti, kad bet kokia šios raidės apraiška – tai pritarimas invazijai. Įdomu, kokią išeitį pasiūlytų ant šios raidės beaotodairiškai pykstantieji? Panaikinti ją iš raidyno? Pavadinimuose, varduose ir pavardėse pakeisti žvaigždute? Įdomu, ką į tokius kaltinimus atsakytų nepriklausomos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis...

Naujas narsios lyderystės veidas
Vis dar tebesitęsiant kariniams neramumams Ukrainoje, už šalies vairo sėdi, kaip dauguma pripažino, vienas iš pasaulio lyderių, prezidentas Volodymyras Zelenskis (44). Nors jis ir neturi daug politinės patirties, kadangi anksčiau buvo aktorius ir komikas, tačiau jo drąsi širdis ir tvirta asmenybė nepaliko abejingų. Jis liko kovoti kartu su tauta, kai sąlygos buvo itin pavojingos.

Penkios tendencijos, kurios užkariaus maisto pasaulį 2022-aisiais
Geras maistas niekada neišeina iš mados, tačiau stebint naujausias tendencijas galima drąsiai sakyti, kad 2022-ieji maisto pasaulyje atneš pokyčių. Pandemija paskatino žmones ne tik daugiau gaminti namuose, bet ir maitintis sveikiau ir tvariau – rūpintis gamtos išsaugojimu net ir virtuvėje. Šios tendencijos dar tvirčiau įsitvirtins mūsų kasdienybėje, o greta jų šiemet laukia ir kulinarinių naujovių. Taigi ką ir kaip valgysime šiemet?

Melagienos ir sąmokslo teorijos: kodėl žmonės jomis tiki ir koks tikrasis jų tikslas?
Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos „fake news“ (liet. „netikros naujienos“), skleidimas šiuo metu ypač aktuali problema. Prie melagienų plitimo labai prisideda socialinės medijos – įvairių naujienų ir informacijos čia kaip niekad gausu, o vaizdo ir garso falsifikavimo technologijos nuolat tobulėja, todėl turinį filtruoti tapo sunkiau. Melagingos naujienos ir dezinformacija itin paplito pandemijos metu ir dar sparčiau pasklido socialiniuose tinkluose.

Psichoterapeutas R. Alekna: Kalėdos daug kam kelia stresą
Artėjant metų pabaigai prasideda ruoša Kalėdų šventėms, ne vienam įvaranti nemenką stresą. Dovanų paieškos, nebaigtų reikalų tvarkymas, korporatyviniai vakarėliai, kažkodėl įsiterpiantys į adventą, o ne į tarpušventį, daugeliui kelia įtampų, aptemdančių pačią šventę. Galiausiai jau ir nebežinome, kodėl ir kokią šventę švenčiame: ar pagoniškąją saulėgrįžą, ar krikščioniškąjį Išganytojo gimimą, ar pirkimų ir nuolaidų vajų.

Tyrimas: Švedija dėl savo švelnių ribojimų anksčiau buvo pagrindinė COVID-19 „eksportuotoja“
Palyginti švelni Švedijos COVID-19 suvaldymo strategija padėjo infekcijai išplisti į kitas šalis, teigiama naujai paskelbtame tyrime. Tyrimą, kurį paskelbė mokslinis žurnalas „Eurosurveillance“, atliko Švedijos Upsalos universiteto, Norvegijos visuomenės sveikatos instituto ir Sidnėjaus universiteto mokslininkai.

Visame pasaulyje pastatus marginanti lietuvė savo kūrinius maino į nakvynę
Kur ji keliaus toliau, gerai nežino niekas, net ji pati. Tolesnę kryptį diktuoja darbas. Tokiu nenuspėjamu gyvenimu mėgaujasi menininkė Aušrinė Pudževytė, freskomis marginanti pastatų sienas įvairiausiose pasaulio šalyse ir už tai neprašanti piniginio atlygio. Mainais ji gauna nakvynę. Širdį užkariavusioje Afrikoje Aušrinė apsistojusi ne pirmą kartą. „Mano namai ten, kur yra mano menas“, – sako ji. Aušrinė pasakoja mėgusi piešti nuo pats mažens – ant popieriaus, drobių, visur. Bet visuomet norėjusi savo įspaudą paliki ir ant... sienų. Todėl užaugusi įstojo mokytis interjero dekoravimo.

Pasaulis nepasimokė iš COVID-19 pandemijos
Praėjus pusantrų metų nuo koronaviruso pandemijos pradžios pasaulio atsako į šį protrūkį vis dar negalima laikyti pakankamu, be to, nebuvo pasimokyta iš padarytų klaidų, antradienį pranešė pasaulinė sveikatos apsaugos stebėtoja.

Kaip architektūra veikia mūsų emocinę būseną
Su architektūra susiduriame nuolat, bet dažnai pro pastatus praeiname apie juos nesusimąstydami. Tačiau statiniai ne tik tenkina praktinius mūsų poreikius. Architektūra turi didelę įtaką žmogaus emocinei būsenai ir iš dalies nepastebimai, bet stipriai veikia nuotaiką, elgseną, lemia tam tikrus pasirinkimus ir prisideda prie pasaulėžiūros formavimosi. Psichologė-psichoterapeutė Irma Skruibienė ir architektė Edita Riaubienė pasakoja, kaip pastatai formuoja jų aplinkoje esantį žmogų.

Po 39 metų komoje mirė Prancūzijos futbolo žvaigždė
Pirmadienį pranešta apie buvusio Prancūzijos rinktinės futbolininko Jeano-Pierre’o Adamso mirtį, kuris dar 1982 metais paniro į komą ir per 39-erius metus taip ir nepabudo.