Ar turite priklausomybę nuo telefono?
Nomofobijos (nuo ang. no more phone) – baimės likti be telefono – būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų. Tas dar aktualiau šiandien – visuotinio karantino laikotarpiu. Vis tik toks nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik ima panašėti į priklausomybę, bet ir yra tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu. Tad kaip atpažinti, kada naudojimasis telefonu peržengia ribą, ir kaip įprotį įveikti?

Universalios bazinės pajamos – utopija ar distopija?
„Popiežius siūlo įvesti universalias bazines pajamas“ – tokiomis ir panašiomis antraštėmis per Velykas sumirgėjo Vakarų žiniasklaidos priemonės. Pranciškus jau yra nuogastavęs, kad žurnalistai iškraipo jo išsakomas mintis. Iš tiesų laiške pasaulio liaudies judėjimų ir bendruomeninių organizacijų susitikimui buvo parašyti tokie žodžiai: „Tai galėtų būti laikas apsvarstyti universalias bazines pajamas.“ „Apsvarstyti“ paprastai reiškia, kad dar nėra aišku, ar pasiūlymas tikrai geras. Svarstymas gali vesti tiek teigiamo, tiek neigiamo atsakymo link.

Kaip ištverti nerimą visuotinės panikos akivaizdoje
Kai tenka prisitaikyti prie greitai besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir išskirtinių įvykių – natūralu patirti nerimą, baimę. Situaciją sunkina tai, kad tokiam ypatingam laikui, kokį išgyvename dabar, vargiai galima pasiruošti. Bet visgi yra būdų šį laiką priimti ramiau, objektyviau, mažiau pakenkiant sau ir aplinkiniams. Galų gale, tai yra galimybė mokytis būti su gyvenimo neapibrėžtumu, nesaugumu, kuris visuomet šalia, ir proga kiekvienam iš mūsų paaugti savo žmogiškumu – mokytis empatijos, solidarumo, bendruomeniško atsidavimo, gyvenimo ne tik sau, bet ir kitam.

Kodėl žmonės puolė pirkti tualetinį popierių?
COVID-19 sukelia karščiavimą, kosulį, raumenų skausmus. Gali sukelti pykinimą, plaučių uždegimą ir kitas sveikatos problemas. Viduriavimas be sustojimo nėra vienas iš dažniausių COVID-19 simptomų, tai kodėl žmonės perka tiek daug tualetinio popieriaus?

Kaip susikurti darbingą aplinką ir nepasiduoti pagundoms?
Jei ir jus palietė karantinas, iš biurų ir mokyklų persikėlę į namus, susiduriate su nauju iššūkiu – atitolus nuo viršininkų, kolegų ar mokytojų akių dažnai susilpnėja savikontrolės mechanizmas, sustiprėja noras pasinaudoti aplinkos pagundomis ir atsiduoti tingėjimui. Negana to, reikia iš naujo susikurti savo darbo aplinką, režimą, bendras darbo namuose, kuriuose šiuo metu taip pat dirba ir kiti šeimos nariai, taisykles.

Kaip suvaldyti krizės sukeltą nerimą ir baimes
Baimė, nerimas, vietomis peraugantys į paniką – tai emocijos, lydinčios daugelį žmonių netikrumo ir nežinios kupinas pastarąsias dienas, savaites, gal net mėnesius. „Nuo seniausių laikų mums, kaip rūšiai, baimė padėjo išgyventi ir išvengti pavojų. Dar daugiau: evoliuciškai turime išsiugdę gebėjimą matyti daugiau grėsmių nei galimybių. Tad tokia vyraujanti nuotaika visuomenėje nėra stebinanti. Kita vertus, perdėtas įsibaiminimas pradeda mus kaustyti, trukdo išlikti racionaliems ir priimti tinkamus sprendimus“, – sako emocinės kompetencijos ekspertas Darius Pietaris ir dalijasi patarimais, kaip suvaldyti baimes, nuvyti užklumpančias juodas mintis, padėti sau ir aplinkiniams žmonėms.

Gyvenimas, skirtas lietuvybei ir tėvynei
Amžina yra tai, kas išlieka ateinančioms kartoms ir būna jų pripažinta. Brandžiai tautai amžina yra jos kalba, šimtus ir tūkstančius metų perduodama iš kartos į kartą. Tauta, netekusi savo kalbos, netenka savo gyvybės ir garbės. Rusų mokslininkas V.Svytičius savo laiku rašė: „Kalba – tai brasta per laiko upę, ji mus veda į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys“.

Kodėl taip sunku rūpintis savimi?
Jeigu galvojate apie tai, ką veiksite ir ko pasieksite šiais metais, psichologas profesorius Michaelis Alcee iš PsychologyToday.com siūlo jums nusiraminti ir verčiau pagalvoti apie rūpinimąsi ir atjautą sau pačiam.

Kaip su stresu kovoti paaugliams
Pastaruoju metu dažnai girdime, kad stresas ir nerimo sutrikimai vis dažnesni paauglių gyvenime. Maždaug trečdalis paauglių JAV sako, kad yra jautę tikrai stiprų nerimą. 62 proc. universiteto studentų JAV teigia, kad jie nuolat jaučia stiprų nerimą.

Almanachas ŽURNALISTIKA 2019 (II)
300 puslapių almanache gausu ne tik jau įprastų rubrikų (Aktualus interviu, Etika ir profesionalumas, Žurnalistikos šviesuliai, Žurnalistų kūryba ir renginiai), bet kai kurios atnaujintos, atsirado naujų. Viena jų –  „Laiškai redakcijai“, kurioje spausdinami kolegų laiškai, nuomonės, pasisakymai. Tęsiamas projektas „Dezinformacijos ir propagandos reiškinių žiniasklaidoje tyrimas. Istorinis žurnalistikos vaidmuo“.

Žurnalistui, rašytojui Vytautui Žeimantui – 75-eri!
Žinomam žurnalistui, publicistui ir rašytojui Vytautui Žeimantui sukako 75-eri metai. Tokios sukaktys skatina ne tik švęsti, sėsti prie šventinio stalo, bet ir susimąstyti, pabandyti pasverti nueitą gyvenimo ir kūrybos kelią. Jo kelias vientisas  – žurnalistikoje. Visą gyvenimą dirbo laikraščiuose. 1988-1998 metais, per patį valdžių virsmą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, jis vadovavo tuomet labai populiariam, turėjusiam per 180 000 prenumeratorių Vilniaus miesto laikraščiui „Vakarinės naujienos“, buvo jų vyriausiasis  redaktorius. 1999-2009 m. buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 2013 m. iki šiol  yra Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinio laikračio redaktorius.

Kaip tesėti sau duotus pažadus ir nustoti viską atidėlioti
Net ir žinodami, kad tinkamas gyvenimo būdas ir teisingi įpročiai turi įtakos sveikatai, žmonės neskuba jų taikyti kasdienybėje. Kodėl, net ir žinodami, kad sveikata yra mūsų rankose, neskubame keisti savo įpročių, ir retas kuris visus sveiko gyvenimo būdo įpročius integruoja į savo kasdienybę? Kodėl rankamės tik žinoti, bet nieko nedaryti?