Pozityvus mąstymas nėra tikėjimasis, jog viskas bus gerai
Tikėjimas, kad viskas bus gerai, o mums niekuo prie to nereiks prisidėti, dažnai yra neadaptyvus ir skatinantis žmogų būti neveikliu. Tai nebūtinai bus tas „pozityvaus mąstymo kampas“, kuris padės susitvarkyti su situacija arba joje išbūti – įsitikinusi psichologė E. Masalskienė. Kalbėdama apie pozityvios mąstysenos naudą karantino metu, dėmesingumo valdymo mokytoja pataria mokytis optimistiškai mąstyti pritaikant nesudėtingus pratimus, kurie padės kasdienybėje įžvelgti džiuginančias smulkmenas ir pažadins dėkingumo jausmą.

7 ženklai, kad jūsų santykiai žlunga, ir kaip juos išsaugoti
Ar kada nors teko jausti, kad jus ir jūsų partnerį skiria praraja? Galbūt mėginote situaciją pataisyti, tačiau buvo per vėlu? Portalas BrightSide kviečia giliau pažvelgti į tai, kas atitolina poras, bei išskiria 7 pavojaus ženklus, kurių neturėtumėte ignoruoti.

Seksualinis paauglių aktyvumas – kelias į depresiją
Įvairių šalių moksliniai tyrimai rodo, kad seksualiai aktyvūs paaugliai dažniau serga depresija, juos dažniau aplanko suicidinės mintys.

Gyventi Lietuvoje vaikams nelengva
Pagal vaikų gerovės rodiklius Lietuva rikiuojasi gale – už mus prasčiau pasirodė tik penkios tirtos šalys. Patyčios mokykloje, tėvų alkoholizmas, toleruojamas smurtas ir patiriamas skurdas, kai namuose nėra net vandentiekio, – tai lemia nuolatinį bėgimą kitoms šalims iš paskos, sako žurnalistų kalbintos ekspertės. Anot jų, tokia situacija atsilieps ir vaikų ateičiai, kadangi dalis jų jau užprogramuoti skurdui. UNICEF tyrimų biuro „Innocenti“ ataskaita, rengiama 20-us metus, lygina Europos Sąjungos (ES) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių duomenis. Ataskaitoje šalys rikiuojamos pagal vaikų psichinę bei fizinę sveikatą ir akademinius bei bendravimo įgūdžius. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, Nyderlandai, Danija ir Norvegija vertinamos kaip geriausios šalys vaikui.

Ko iš tiesų ieškome kūriniuose apie gamtą?
Žmogų masinantis paslapčių ir įkvėpimo kupinas gamtos pasaulis ir emociniu išsigelbėjimu kartais tampantis ne tik buvimas gamtoje, bet ir santykis su gyvūnais, medžiais, paukščiais bei kitais gamtos kūriniais – nuo seno žinomas fenomenas. Gyvenimas gamtoje bei gamtos ritmu, kadaise laikytas visiškai natūraliu dalyku, vėliau – veikiau keistuolių ir atsiskyrėlių pasirinkimu, o ne taip seniai – tiesiog dykaduonišku buvimu, dabar vėl įgauna naujų atspalvių ir... sparčiai populiarėja. Drauge populiarėja ir apie žmogaus ir gamtos santykį pasakojančios knygos.

Atšaukimo kultūra
Visiems gerai žinomos „Hario Poterio“ knygų serijos autorė J. K. Rowling pastaruoju metu buvo įsivėlusi į keletą tviterio peštynių. Moteris savo paskyroje pasidalino pozicija, kad „lytis yra tikras dalykas. Jeigu nebūtų lyties, tuomet nebūtų ir potraukio tos pačios lyties asmeniui. […] Pažįstu ir myliu daug transseksualių žmonių, tačiau ištrinant lyties sąvoką tampa sunku prasmingai kalbėti apie svarbius dalykus. Tiesos sakymas nėra neapykanta“, – savo tviterio paskyroje rašė J. K. Rowling.

Knygų terapija: kodėl verta išbandyti?
Tikriausiai daugelis sutiksite, kad knygos nukelia į kitą pasaulį – į kitokią istoriją, kuri padeda atitrūkti nuo mūsų pačių rūpesčių, liūdesio ar negatyvo. Nors dažniausiai sakoma, kad pabėgti nuo neigiamų minčių padeda sportas ar kita mėgstama veikla, vis dėlto į šį sąrašą vertėtų įtraukti ir knygų skaitymą. Biblioterapija – tai terapijos būdas, kuomet skaitant keliamos savęs pažinimo dilemos ir ieškoma giliausių bei prasmingiausių atsakymų.

Kuo empatija skiriasi nuo užuojautos?
Būti geru draugu dažnai žmogui reiškia parodyti rūpestį tada, kai jūsų artimam žmogui to reikia. Kai artimas žmogus susiduria su sveikatos problemomis, fizine ar emocine kančia, mūsų, kaip draugų, tikslas būna jam padėti. Tačiau kaip tai padaryti? Ką mes renkamės: empatiją ar užuojautą? Kaip išreikšti savo rūpestį, kad jis kuo labiau padėtų?

Empatija – ar tikrai autistiški žmonės jos neturi?
Autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintys asmenys dažnai įvardijami kaip nejautrūs kitų emocijoms, neturintys empatijos. Jų sunkumai tinkamai reaguoti į skirtingas socialines situacijas tapo ne vieno anekdoto pagrindu. Kas už viso to slypi? Ar tikrai autistiški žmonės neturi empatijos, ar tai tik mitas? Ką sako mokslas ir kokios yra asmeninės autistiškų asmenų patirtys?

Kaip virtualus bendravimas mus keičia?
COVID-19 pandemijos metu daugelis jau įprato bendrauti su artimaisiais, draugais ir dalimi savo aplinkos internetu, t. y. virtualiai. Daug mūsų socializacijos proceso persikėlė į feisbuką, instagramą, tviterį, tiktoką ir kitus socialinius tinklus. Visos šios platformos pamažu keičia būdus, kaip bendraujame su kitais žmonėmis ir ką laikome draugais. Kaip šis laikotarpis pakeis mūsų socializacijos įpročius?

Kodėl žmonės nešioja paskalas?
Žmonės minta paskalomis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „The National Enquirer“ pakeitė siaubą varančias ir kraują stingdančias antraštes, kuriomis garsėjo, į įvairias sensacijas ir įžymybių skandalus. Ši transformacija atvėrė laikraščiui kelią į prekybos centrų spaudos lentynas ir tarp jų besisukinėjančius „žingeidžius protus“.

K karta arba koronaviruso vaikai
Nors ekspertai kol kas nesutarė dėl oficialaus pavadinimo, kai kurie žmonės vartoja išsireiškimą „K karta“ kalbėdami apie koronaviruso pandemijos metu gimusius vaikus, tikindami, kad ši neeilinė situacija galimai apibrėš būsimą kartą. Ši pasaulinė sveikatos krizė į istoriją gali patekti kaip tam tikras karas – milžiniškas veiksnys, vadinamasis „epochos įvykis“, kuriuos demografai pasitelkia apibrėždami kartas. Z kartai (dažniausiai jai priskiriami 1997-2012 metai gimę žmonės) „koronavirusas yra visą kartą apibrėžiantis momentas“, sako Kartų kinetikos centro, tyrimų ir strategijos įmonės, kurios specializacija yra Z karta ir Tūkstantmečio karta, prezidentas Jasonas Dorsey.