Kaip suvaldyti krizės sukeltą nerimą ir baimes
Baimė, nerimas, vietomis peraugantys į paniką – tai emocijos, lydinčios daugelį žmonių netikrumo ir nežinios kupinas pastarąsias dienas, savaites, gal net mėnesius. „Nuo seniausių laikų mums, kaip rūšiai, baimė padėjo išgyventi ir išvengti pavojų. Dar daugiau: evoliuciškai turime išsiugdę gebėjimą matyti daugiau grėsmių nei galimybių. Tad tokia vyraujanti nuotaika visuomenėje nėra stebinanti. Kita vertus, perdėtas įsibaiminimas pradeda mus kaustyti, trukdo išlikti racionaliems ir priimti tinkamus sprendimus“, – sako emocinės kompetencijos ekspertas Darius Pietaris ir dalijasi patarimais, kaip suvaldyti baimes, nuvyti užklumpančias juodas mintis, padėti sau ir aplinkiniams žmonėms.

Gyvenimas, skirtas lietuvybei ir tėvynei
Amžina yra tai, kas išlieka ateinančioms kartoms ir būna jų pripažinta. Brandžiai tautai amžina yra jos kalba, šimtus ir tūkstančius metų perduodama iš kartos į kartą. Tauta, netekusi savo kalbos, netenka savo gyvybės ir garbės. Rusų mokslininkas V.Svytičius savo laiku rašė: „Kalba – tai brasta per laiko upę, ji mus veda į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys“.

Kodėl taip sunku rūpintis savimi?
Jeigu galvojate apie tai, ką veiksite ir ko pasieksite šiais metais, psichologas profesorius Michaelis Alcee iš PsychologyToday.com siūlo jums nusiraminti ir verčiau pagalvoti apie rūpinimąsi ir atjautą sau pačiam.

Kaip su stresu kovoti paaugliams
Pastaruoju metu dažnai girdime, kad stresas ir nerimo sutrikimai vis dažnesni paauglių gyvenime. Maždaug trečdalis paauglių JAV sako, kad yra jautę tikrai stiprų nerimą. 62 proc. universiteto studentų JAV teigia, kad jie nuolat jaučia stiprų nerimą.

Almanachas ŽURNALISTIKA 2019 (II)
300 puslapių almanache gausu ne tik jau įprastų rubrikų (Aktualus interviu, Etika ir profesionalumas, Žurnalistikos šviesuliai, Žurnalistų kūryba ir renginiai), bet kai kurios atnaujintos, atsirado naujų. Viena jų –  „Laiškai redakcijai“, kurioje spausdinami kolegų laiškai, nuomonės, pasisakymai. Tęsiamas projektas „Dezinformacijos ir propagandos reiškinių žiniasklaidoje tyrimas. Istorinis žurnalistikos vaidmuo“.

Žurnalistui, rašytojui Vytautui Žeimantui – 75-eri!
Žinomam žurnalistui, publicistui ir rašytojui Vytautui Žeimantui sukako 75-eri metai. Tokios sukaktys skatina ne tik švęsti, sėsti prie šventinio stalo, bet ir susimąstyti, pabandyti pasverti nueitą gyvenimo ir kūrybos kelią. Jo kelias vientisas  – žurnalistikoje. Visą gyvenimą dirbo laikraščiuose. 1988-1998 metais, per patį valdžių virsmą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, jis vadovavo tuomet labai populiariam, turėjusiam per 180 000 prenumeratorių Vilniaus miesto laikraščiui „Vakarinės naujienos“, buvo jų vyriausiasis  redaktorius. 1999-2009 m. buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 2013 m. iki šiol  yra Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinio laikračio redaktorius.

Kaip tesėti sau duotus pažadus ir nustoti viską atidėlioti
Net ir žinodami, kad tinkamas gyvenimo būdas ir teisingi įpročiai turi įtakos sveikatai, žmonės neskuba jų taikyti kasdienybėje. Kodėl, net ir žinodami, kad sveikata yra mūsų rankose, neskubame keisti savo įpročių, ir retas kuris visus sveiko gyvenimo būdo įpročius integruoja į savo kasdienybę? Kodėl rankamės tik žinoti, bet nieko nedaryti?

Kęstutis Šiaulytis: Olimpinių čempionų draugiški šaržai
Nutiko įdomus dalykas: „Čikagos aide” skelbtas mano straipsnis apie tarpukario dailininką Juozą Penčylą, piešiniais populiarinusio sportą, įgavo netikėtą tęsinį. Jame rašiau: „O kodėl dabar mūsų sporto pasaulis neturi savo Juozo Penčylos? Profesionalūs fotografai, aišku, gerai, bet sportui reikia ne tik faktinės fiksacijos, čia gali tarpti ir humoras, satyra, tiesiog draugiška šypsena”. Į šį klausimą iš kolegos, žinomo sporto žurnalisto Broniaus Čekanausko gavau nelauktą atsakymą: „O dailininkas Kęstutis Šiaulytis?”

Kaip įveikti netektį negraužiant savęs?
Nors girdėdami žodį „netektis“ esame pratę įsivaizduoti artimojo mirtį, psichologiškai vertinant netekties samprata – gerokai platesnė. Netekties jauseną gali sukelti darbo praradimas, išsiskyrimas, partnerio neištikimybė ar net liga – tikėtina, kad kiekvienas yra tai patyręs ir žino, kokia skaudi ji gali būti. Kaip lengviau įveikti šį periodą ir kaip padėti jį išgyvenantiems?

Užtikrinant žmogaus teisių apsaugą atsakingas esame kiekvienas
Šiandienos susiskaldžiusiame pasaulyje, rodos, nesunku imti manyti, jog nebėra likę nieko, dėl ko visos tautos galėtų sutarti. Tačiau gruodžio 10 d. minima Tarptautinė žmogaus teisių diena mums visiems primena, kad ne taip jau ir seniai pasaulis buvo susivienijęs – šią dieną 1948 metais Jungtinės Tautos vienbalsiai priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Teisę nebūti kankinamiems, skriaudžiamiems, žeminamiems ar baudžiamiems. Teisę išpažinti religiją ar tikėjimą. Teisę reikšti savo įsitikinimus, burtis į taikius susibūrimus. Teisę kurti ir jungtis į profesines sąjungas. Visuotinės žmogaus teisių deklaracija teigia, kad kiekvienas žmogus turi prigimtines teises, nepriklausomai nuo pilietybės ar priklausymo kokiai nors grupei.

Ekspertas apie elektronines patyčias
Viena opiausių šių dienų problemų jaunimo tarpe – patyčios, patiriamos mokykloje, gatvėje ir skaitmeninėje erdvėje. Užgauliojimai vykstantys realioje aplinkoje gali dažniau būti pastebėti vyresnių asmenų, mokytojų ar tėvų ir būti lengviau sukontroliuojami. Tačiau kaip sustabdyti patyčias, vykstančias internete?

Labiausiai demotyvuojantys dalykai darbe
Daugiau nei pusė (51%) darbuotojų šiuo metu aktyviai ieško darbo ar bent reguliariai žvalgosi darbo skelbimų portaluose, rodo „Gallup“ tyrimas. Kiek anksčiau šios tarptautinės tyrimų bendrovės atliktos kitos apklausos duomenys dar dramatiškesni: 70 proc. darbuotojų savo organizacijoje jaučiasi visiškai neįsitraukę ir tuo pačiu yra menkai motyvuoti prisidėti prie jos sėkmės. Personalo vadybos specialistai sutaria, kad dėl to paprastai kalti ne darbuotojai, o pačios organizacijos, ir vardija dažniausius motyvacijos „ryklius“.