Daugiau 
 

Visuotinė demokratijos krizė

04/28/2017 Aidas
politics-2-3-e1493393338314

„Jūs visi pradedate nuo prielaidos, kad demokratija yra gėris. Aš manau, kad ji yra bevertė. Churchillis yra teisus. Vienintelis dalykas, ką galima pasakyti apie demokratiją, yra tai, kad tiesiog neturime geresnio pasirinkimo... Žmonės sako: „Jei Kongresas labiau atstovautų žmones, jis būtų geresnis“. Aš sakau, kad Kongresas ir taip per daug reprezentuoja žmones. Jis toks pats kvailas, kaip žmonės, toks pats neišsilavinęs, bukas ir savanaudis.“

Šis itin neigiamas požiūris į demokratiją priskiriamas garsiam populistui Valstybės sekretoriui Deanui Achesonui, kurį savo knygoje „The General vs. the President: MacArthur and Truman at the Brink of Nuclear War“ cituoja istorikas H. W. Brandsas.

Retas kas panašias mintis išsakytų šiandien, kai demokratija yra tiesiog sudievinama ir laikoma aukščiausia vertybe ir siekiamybe. Galimas Maskvos įsikišimas į mūsų prezidento rinkimus buvo pavadintas išpuoliu „prieš mūsų demokratiją“ ir „kariniu veiksmu“.

Tačiau praktikoje viskas atrodo kitaip – toks jausmas, kad demokratija visuose frontuose praranda savo buvusią šlovę.

Tarp idealizuotų demokratijos formų yra Naujosios Anglijos miestelėnų susirinkimai. Jų metu piliečiai ginčydavosi, debatuodavo, spręsdavo visiems aktualius klausimus. Šiandien kongresmenų susitikimai su juos delegavusiais rinkėjais labiau primena viešas ir garsias miestelėnų patyčias iš miestelio aikštėje surakintų sukčių.

Mūsų dvipartinė sistema Vašingtone yra nuolatinėje aklavietėje. Abipusė pagarba ir bendradarbiavimo dvasia sparčiai nyksta. Visoje Europoje centristinės partijos traukiasi, marginalinės partijos kyla ir stiprėja, o valdžią perima „neliberalios demokratijos“.

Rusija ir Kinija, atvirai praktikuojančios autokratinį kapitalizmą, tariamu stiprių autoritarinių valdovų sėkmingumu traukia gerbėjus ir pamėgdžiotojus. Prezidentas Trumpas, matydamas, kokia kryptimi juda pasaulis, Baltuosiuose rūmuose priima Egipto prezidentą Abdelį Fattah al-Sissi, kurio armija nuvertė išrinktąją valdžią ir įkalino tūkstančius žmonių.

Po kontroversiško Turkijos referendumo, suteikusio prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui beveik diktatorišką galią, Trumpas paskambino pasveikinti turkų autokratą. Būtent Erdoganas yra apibrėžęs demokratiją kaip autobusą, iš kurio išlipi tada, kai atvyksti į savo stotelę.

Kodėl liberalios demokratijos, kadaise aukštintos ir vadintos žmonijos ateitimi, akcijos dabar taip smarkiai krenta? Pirmiausia, Achesonas nebuvo visiškai neteisus.

Kai George’as W. Bushas paskelbė, kad Artimųjų Rytų žmonės patys turi nuspręsti savo ateitį demokratiniuose rinkimuose, libaniečiai pasirinko „Hezbollah“, palestiniečiai pasirinko „Hamas“, o egiptiečiai – „Musulmonų broliją“. Pirmosios dvi organizacijos JAV Kongreso yra pripažintos teroristinėmis grupuotėmis, o Kongreso nariai to paties siekia ir trečiajai. Ne itin sėkminga arabų demokratijos aušra.

Kuo toliau, tuo labiau demokratija yra laikoma būdu pasiekti savo tikslus, o ne galutiniu tikslu. Jei demokratija neduoda to, ko trokšti, laikas ja atsikratyti.

Demokratijos reputacijai taip pat labai smarkiai pakenkė kai kurių iškiliausių jos atstovų korupcija ir nekompetencija. Pietų Afrikoje yra reikalaujama Jacobo Zumos iš Nelsono Mandelos Afrikos Nacionalinio Kongreso partijos atsistatydinimo. Rugpjūtį buvo nušalinta Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff. Nuo pareigų nušalinta ir už korupciją įkalinta Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye. Venesuela keturis kartus prezidentu išsirinko Hugo Chavezą.

Johnas Jay garsiajame savo straipsnyje „Federalist No. 2“ pavadino mus visus „broliais“ ir „suvienytais žmonėmis“, kurie turi bendrus protėvius, kalbą, religiją, papročius ir tradicijas. Po 70 metų „broliai“ patraukė į karą vieni prieš kitus, nors, atrodo, 1861-aisiais jie tarpusavy turėjo daugiau bendro nei mes šiandien.

40 % šiandienos amerikiečių šaknys yra Lotynų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Krikščionių dalis šalyje traukiasi, o auga musulmonų, induistų, ateistų ir agnostikų populiacijos. Šalyje praktiškai naudojamos dvi kalbos, tačiau iš tiesų yra kalbama labai įvairiomis.

Mes nesutariame ne tik dėl Dievo, gėjų ir ginklų, bet ir dėl politikos ir ideologijos, moralės ir tikėjimo, gėrio ir blogio. Kaip mes galime atrasti kažką bendro, be išorinių mus suvienijančių išpuolių, tokių kaip 9/11, kai vieni kitų taip nekenčiame, niekiname ir nė nebandome išklausyti?

Demokratija reikalauja bendrumo, kuris tampa jos pagrindu. Kai to nėra, demokratija tampa neįmanoma. Kur liberalai mato nuostabią spalvų, tautybių, pažiūrų, ideologijų, tikėjimo ir gyvenimo būdo įvairovę, dešinieji mato šalies ir tautos dezintegraciją ir jos pakeitimą Babelio bokštu. Tai yra dvi viena kitai prieštaraujančios vizijos, kurių demokratija sutaikyti nepajėgi.

Patrickas Buchananas, politikos ekspertas, buvęs trijų prezidentų patarėjas

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu