Diskusijos organizatorius Ž. Pavilionis teigė, jog ypatingai skubių sprendimų reikalauja Lietuvos piliečių padėtis Jungtinėje Karalystėje, po šalies sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos sudėties.
„Skubėti imtis veiksmų turime dėl „Brexit“, dėl mūsiškių padėties Jungtinėje Karalystėje. Jau dabar darbdaviai prašo geriausių darbuotojų susitvarkyti rezidentų statuso dokumentus, o tai yra pirmas žingsnis atsisakant lietuviškos pilietybės. Šiuo atveju taip pat turime pabrėžti, jog pilietybės klausimas tampa nacionalinio saugumo grėsmė. Kodėl? Nieko nedarydami skatiname žmones atsisakyti savos prigimtinės pilietybės, o tai skatina gyventojų pykti. Būtent pikti žmonės yra lengviausias taikinys Kremliaus propagandai, tad savotiškai patys kuriame priešus sau“, –teigė Ž. Pavilionis.
Diskusijoje dalyvavęs Andrius Kubilius pabrėžė, jog dvigubos pilietybės suteikimo klausime mato loginę problemą.
„Konstitucinis Teismas savo doktrinoje aiškina, jog atskiri atvejai, kai piliečiams suteikiama dviguba pilietybė, reiškia aritmetiškai nedidelį žmonių kiekį. Tačiau daugelis dvigubos pilietybės prašančiųjų yra išeiviai arba pabėgėliai nuo sovietų režimo ir jų tikrai yra nemažai. Būtent todėl negalime sakyti, kad suteikti dvigubos pilietybės negalima, nes jų labai daug. Tokia loginė problema sudaro keistą situaciją, kurią pavadinau aritmetine diskriminacija, kai iki 1990 m. suteikėme pilietybes išvykusiems, o jau po 1990 m. - nebe. Realus gyvenimas toks, kad dvigubos pilietybės atvejų yra labai daug“, - komentavo A. Kubilius.
Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras, taip pat dalyvavę diskusijoje, teigė, jog bene vienintelis kelias pakeisti Konstitucinio teismo straipsnius yra gyventojų referendumas. Politikai teigė, jog reikia paruošti naują įstatymą, reikia atliepti į emigravusiųjų problemas ir galų gale įteisinti dvigubą pilietybę referendumu.
Tačiau šiuo klausimu jiems oponavo A. Kubilius, sakydamas, jog vertėtų mandagiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jie peržiūrėtų savo doktriną.
„Referendumas gali nepasiteisinti dėl gana griežto reguliavimo ir galimo neigiamo rezultato. Kadangi tai būtų paskutinė priemonė, galinti pakeisti situaciją iš esmės, ją vertinti reikia atsakingai. Jei rezultatas pozityvus – puiku, tačiau jei negatyvus – vis tiek tuo keliu reiks eiti. Todėl pirma svarbiau priimti palankų įstatymą, o tuomet prašyti Konstitucinio teismo peržiūrėti išskirtinio atvejo doktriną“, – komentavo A. Kubilius.
Pagal Migracijos departamento įstatus, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis.
- sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
- yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
- yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
- yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.
TS-LKD informacija spaudai
