Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ž. Pavilionis: tas cirkas yra visiems nusibodęs

09/07/2019 Aidas
europe 1153

Įvykiai Londone, tiksliau britų parlamente, verčia svarstyti tolesnį „Brexito“ likimą. Borisas Johnsonas su karalienės pagalba išsiuntęs parlamentą atostogų nuo kitos savaitės, vakar neteko daugumos Bendruomenių Rūmuose, kai Philipas Lee iš konservatorių perėjo į proeuropietiškų liberaldemokratų frakciją, o vėliau 27 balsų skirtumu pralaimėjo parlamentui diskutuoti dėl įstatymo projekto, kuris užkirstų kelią „Brexitui“ be susitarimo spalio 31 d. Ištiktas dviejų smūgių, premjeras pagrasino pirmalaikiais rinkimais spalio 15 d.

Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai trečiadienio vakarą pritarė teisės akto projektui, kuris įpareigotų premjerą B. Johnsoną siekti „Brexito“ atidėjimo, jeigu nepavyktų užsitikrinti išstojimo iš Europos Sąjungos su susitarimu. Už balsavo 327 – prieš 299 parlamentarai. Balsavimo įstatymą dar turės patvirtinti Lordų Rūmai.

„Dienos temos“ studijoje Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas ambasadorius Žygimantas Pavilionis ir VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Telefonu – Lietuvos ambasadorius Londone Renatas Norkus.

– Kaip britai reaguoja į artėjantį „Brexitą“? Daugiau palaikymo turi parlamentas, kuris ketina perimti visą procesą į savo rankas, ar premjeras, kuris sako geriau „kietasis“ „Brexitas“ be jokio atidėjimo?

R. Norkus: Jau porą metų britų visuomenė yra susiskaldžiusi šiuo klausimu. Pastaruoju metu po premjero sprendimo ir karalienės patvirtinto parlamento suspendavimo daugiau jaučiama parama parlamentui, kaip demokratinei institucijai. Ir iš tikrųjų gatvėse nemažai mitingų ir eitynių... Bet išlieka gana stiprus susiskaldymas. Sunku pasakyti šiandien, jeigu vyktų referendumas, koks būtų rezultatas.

– Kaip benuspręstų parlamentas, vis dėlto reikia Europos Sąjungos pritarimo. Ar tikėtina, kad opozicija turi kažkokį ryšį su Briuseliu ir derina su juo veiksmus?

R. Norkus: Manau, kad tikėtina, jog opozicijos parlamentarai ir politikai irgi vyksta į Briuselį ir susitikinėja, turi neformalius pokalbius. Bet, aišku, aš neturiu tokios patvirtintos informacijos, kad būtų padaryti kažkokie rimti sutarimai. Tai, be abejonės, šį vakarą priėmus tą aktą, jeigu būtų nubalsuota teigiamai, visi sulauks ir Europos Sąjungos kažkokios.

– Borisas Johnsonas ketina skelbti pirmalaikius rinkimus spalio 15 d. Jeigu pavyktų gauti vis dėlto parlamento pritarimą, ar premjerui ir jo konservatoriams šie rinkimai gali būti sėkmingi?

R. Norkus:Visko gali būti. Kol kas vėlgi spėlionės ir apklausos rodo, kad konservatoriai yra gana susilpnėję, ypač po šios dienos sprendimo, kada 20 ilgamečių konservatorių narių buvo nuspręsta pašalinti iš partijos po to, kai jie vakar nepritarė konservatorių Vyriausybės sprendimui susilaikyti arba nebalsuoti už pateiktą pasiūlymą dėl įstatymo. Tai konservatoriai, be abejonės, yra susilpnėję. Visa šita situacija primena tokį pokerio žaidimą.

Įdomiausia tai, kad premjeras Johnsonas ir konservatoriai, kurie iš tikrųjų nenori išankstinių rinkimų, teiks tokį pasiūlymą, o tuo tarpu Leiboristų partijos pirmininkas, kuris nori rinkimų, šiandien, ko gero, nepritars su savo partija šitam sprendimui ir gali būti, kad nebus sulaukta dviejų trečdalių daugumos. Bet čia tik spėlionės. Matysime, koks bus rezultatas, ir atitinkamai toliau kiti veiksmai seks.

– Iš karto norite reaguoti, prašau.

R. Vilpišauskas:Taip, aš norėčiau referuoti į paskutines visuomenės apklausas, kurios vis dėlto rodo, kad šitoks ėjimas, turiu galvoj premjero Johnsono riziką, bandant sutrumpinti parlamento darbo laiką, kuris sukėlė daug viešo nepasitenkinimo, visgi rodo, kad nepakenkė konservatorių partijos populiarumui. Ir ją šiuo metu, jau paviešinus, šį sprendimą remia maždaug trečdalis rinkėjų, ji yra populiaresnė ir už leiboristus, ir už kitus konkurentus. Dar įdomu tai, kad pastaraisiais metais konservatorių populiarumui augant mažėjo „Brexito“ partijos populiarumas. Tai bent jau iki šiol atrodo, kad premjero Johnsono taktika mėginti tokiu būdu pritraukti „Brexito“ partijos rinkėjus, kurie pavasarį rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo už tą partiją, gali būti sėkminga. Kita vertus, mes turime prisiminti ir ankstesnius pirmalaikius rinkimus, kuriuos inicijavo ankstesnė premjerė konservatorė Theresa May.

Apklausos irgi rodė labai aukštą konservatorių palaikymą visuomenėje, bet rinkimų rezultatai buvo kitokie. Ir iš tiesų jų situacija parlamente pablogėjo, jie prarado vietų. Tad kol kas prognozės yra tokios, jog galimi įvairūs scenarijai. Aš tik norėčiau pabrėžti, kad nepaisant tų viešų protestų, reikia matyti, kad premjeras turi savo šalininkų ir nepaisant vidinių didžiulių konfliktų, dabar kilusių pašalinus vakar po vakarykščių veiksmų 20 partijos senbuvių, įskaitant ir Winstono Churchillio anūką, kas irgi dažnai minima kalbant apie tai ir diskutuojant tarp konservatorių. Vis dėlto jis atrodo nusiteikęs toliau rizikuoti ir man atrodo, kad galiausiai bus judama link pirmalaikių rinkimų. Tik klausimas, kokiu būdu prie to bus prieita.

– Pone ambasadoriau, tai kad ir ką nuspręstų dabar britų parlamentas, vis dėlto turime galvoti ir apie tai, kad Europos Sąjunga tars paskutinį žodį, nes du kartus jau įvyko atidėjimas. Laikas iššvaistytas. Kokia tikimybė, kad apskritai Briuselis derėsis su premjeru, kuris neturi palaikymo?

Ž. Pavilionis: Manau, maža tikimybė, nes tas cirkas yra visiems nusibodęs. Žmonės, kurie iš esmės griauna tą stebuklą, kuris sukurtas po II pasaulinio karo, kurie faktiškai abejoja senos parlamentinės demokratijos demokratiškumu, nes tas žingsnis man daugiau į kokį pono Putino elgesį panašus. Abejoju, manau, tokie lyderiai anksčiau ar vėliau atsidurs istorijos šiukšlyne. Ir labai tikiu, kad atsiras pakankamai jėgų britų tautoj, kad rastų kažkokį konsensusą, nes tie radikalūs judesiai apskritai visoje Europoje, ne tik Britanijoje ir už Atlanto, jie veda į niekur. Be to, reikia dar atsiminti ir apie lietuvius. „Brexito“ „sunkusis“ variantas pastūmės nemažai lietuvių tapti britais. Dabar apie 30 000 jau yra paprašę to statuso. Nemažai lietuvių kraunasi jau šiuo metu lagaminus važiuot į Lietuvą.

Čia toks mažas pasiūlymas mūsų verslui. Protingas verslas jau tą seniai daro. Prieš jiems susikraunant lagaminus, nuvažiuot pas juos ir pasiūlyti darbo vietas. Mes čia labai dažnai skundžiamės, kad pas mus niekas nedirba ir ieškom darbuotojų įvairiose kitose teritorijose, bet šiuo metu žmonės Londone ieško darbo Lietuvoje. Tai pats laikas pasinaudoti ta situacija ir padaryti. Nekalbant apie pilietybės klausimą.

– Gerai, pone ambasadoriau. Bet tai liečia ne tik lietuvius. Johnsonas sako, kad jis teikia naujus pasiūlymus Europos Sąjungai. Briuselis sako: nieko naujo iš jo negirdime. Gal čia yra tokia taktika: nieko neveikti, o tada apkaltinti Bendriją ir išeiti be nieko?

R. Vilpišauskas:Taip, daugelis būtent taip ir mano, kad tokia yra premjero Johnsono taktika. Netgi buvo neseniai nutekinta viename iš laikraščių jo artimiausio ir šiuo metu įtakingiausiojo patarėjo frazė, kurią jis, bent jau taip teigia, kad kai kurie konservatorių partijos nariai pasakė, jog visas tas šou, mėginant parodyti, kad vėl atnaujintos neformalios derybos, yra tiktai tuščias dalykas. Tai po to vėl kilo nepasitenkinimas. Tačiau aš manau, kad nevertėtų atmesti dar vieno, trečio, išstojimo termino atidėjimo, nes tai yra įmanomas scenarijus, jeigu išankstiniai rinkimai iš tiesų įvyktų spalio viduryje ir jeigu po jų net ir konservatoriams laimėjus daugiausia vietų, bet jeigu pritrūktų iki daugumos ir opozicija sugebėtų susivienyti ir suformuoti daugumą turinčią vyriausybę. Bet tai, žinoma, yra didelis „jeigu“.

Manau, tikėtina, kad ir Europos Sąjungos vadovai sutiktų su dar vienu atidėjimu to termino iki sausio pabaigos, dabar tokia data yra svarstoma, nes būtų tikimasi, kad nauja vyriausybė rimtai žiūrės arba į jau susiderėtą išstojimą, arba gal net būtų parodytas noras iš Europos Sąjungos grįžti prie tos išstojimo sutarties, jei būtų rasti kitokie sprendimai, susiję su Airijos apsaugos mechanizmu. Kol kas niekas nėra pasiūlęs kitokio sprendimo, nors pastarosiomis dienomis apie tai nemažai kalbama.

– Pone ambasadoriau, ką jūs manote apie tai? Ar galima išvengti „kietojo“ „Brexito“? Ar Europos Sąjunga derėsis dar?

Ž. Pavilionis: Manau, kad taip, tačiаu bandys ieškoti lyderių, su kuriais galima tartis. Tie lyderiai, kurie eina kaktomuša.

– Jūs manote, kad tai nebus B. Johnsonas?

Ž. Pavilionis: Man atrodo, kad tendencija yra tokia. Pirmas balsavimas tai jau parodė. Pirmas smūgis ir tas bandymas faktiškai reketuoti savo paties partiją niekur nesibaigė gerai. Ir ypač tokiose šalyse, kur tos parlamentinės tradicijos yra tokios gilios.

Nemira Pumprickaitė, laida „Dienos tema“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu