Muzikos mylėtojai su Mariumi galėjo susipažinti prieš 10 metų, kai jis su dainininke Jurga Šeduikyte koncertavo net 8 JAV miestuose. Nuo to laiko jam teko groti su daugeliu žinomiausių Lietuvos atlikėjų ir grupių, sukurti nemažai muzikos...
Marius gimė Klaipėdoje, savo, kaip popmuzikos atlikėjo-instrumentalisto karjerą pradėjo Vilniuje. Šių miestų muzikinė scena gerokai skiriasi, kaip ir gyvenimas juose. Klaipėda – rami, banguojanti.
„Gatvėse vakarais sunkiai rasi šurmuliuojančias minias žmonių. Tai labiau džiazo muzika pasižymintis miestas. Matyt, ta ramybė ir diktuoja miesto muzikinį foną. Vilnius – europietiškas miestas. Su žymiai laisvesniu požiūriu į daugelį dalykų, bet tuo pačiu čia žymiai reiklesnis, daugiau matęs žiūrovas. Čia gimsta didžioji dalis popmuzikos, čia sukasi pagrindiniai muzikantai, įsikūrusios žinomiausios grupės“, – į klausimą, kokią įtaką jo kūrybai padarė šie du miestai, atsakė Marius.
Jaunasis muzikantas imasi visokiausių darbų, Jis ne tik kuria muziką, tačiau yra ir įrašų prodiuseris, ir atlikėjas, ir aranžuotojas. Šie sudėtingi darbai reikalauja didelio plataus spektro žinių bagažo.
„O kaip gimsta dainos, gal turite įkvėpimo mūza?“, – klausiu. „Dainos pradžia gali būti bet kas. Tai gali būti kažkoks atsitiktinai rastas specifinis garsas, tekstas, melodija, ritmas. Daugybė dalykų... Nėra vieno žinomo kelio į dainos sukūrimą. Kartais, kad užsimegztų gera idėja dainai, prireikia ne vienos nakties“, – apie kūrybinį procesą pasakoja Marius.
Jis turi sąsajų ir su televizija – daug metų dalyvauja TV muzikiniuose projektuose. Pagrindinis – šiuo metu jau penktą sezoną filmuojamas „Lietuvos balsas“ („The Voice of Lithuania“). Jis yra šio projekto klavišininkas ir muzikinės grupės vadovas.
Marius Leskauskas (kairėje) su Donatu Montvydu[/caption]
Marius sako, kad jo, kaip atlikėjo, kelias dar tik prasideda.
„Labai sunku būti muzikos kūrėju, kai dirbi su kitais atlikėjais. Yra daugybė psichologinių barjerų, kuriuos reikia įveikti. Tačiau pagaliau tai prasidėjo ir, tikiuosi, nesustos. Su lietuviško „X-faktoriaus“ nugalėtoja Monika Pundziūte-Monique sukūrėme duetą „Mark Les & Monique“ ir kartu kuriame muziką“, – dalijasi apie savo kelio pradžią Marius.
„O ar turite kokių ypatingų ritualų prieš užlipant ant scenos?“, – klausiu. „Ritualų neturiu. Turiu vienintelį prietarą, kuriuo vadovaujuosi – dieną prieš koncertą ar koncerto dieną nesikerpu nagų. Kažkada kažkas pasakė, kad negalima to daryt, tai dabar bijau“, – juokiasi.
Jis tiki, kad dabar kaip niekad Lietuvos atlikėjai turi galimybes garsinti Lietuvos vardą užsienyje.
„Atlikėjai, kurie RIMTAI žiūri į muziką, jau turi teisingą vakarietišką suvokimą, kas yra kokybė, ir jiems tai pradeda rūpėti. Deja, tokių atlikėjų kol kas – labai nedaug. Vienas tokių, teikiančių bene didžiausią viltį, yra Donatas Montvydas (Donny Montell). Kartu grojame jau nemažai metų, bet tai niekaip neįtakoja mano nuomonės apie šį atlikėją. Tiesiog matau jo požiūrį į tai, ką jis daro, ir esu šiek tiek arčiau jo nei kiti. Taip, mes dar turime didžiulę antrarūšės muzikos rinką, kurią, norint pavadinti muzika, reikėtų žodį muzika dėti į kabutes. Tačiau pažanga yra. Tiesa, muzikinėje srityje mes dar esame labai neišprusę. Mes žinome, kad reikia pirkti geras plytas namo statybai, kad yra skanaus egzotiško maisto, bet visiškai nesuvokiame, kad muzika taip pat turi būti kokybiška ir to nereikalaujame iš atlikėjais apsimetančių, dažnai jokio muzikinio talento neturinčių žmonių. Tai labai stabdo visą pažangą, bet tikiu, kad vis daugiau žmonių pradės atskirti pelus nuo grūdų“, – dalijasi mintimis M. Leskauskas.
Na, o laisvalaikiu Marius domisi daugybe dalykų, kurie, kaip jis sako, kartais netgi trukdo darbe. Jį žavi lėktuvai: „Gyvenu netoli Vilniaus oro uosto. Visada su dideliu žavesiu stebiu praskrendančius lėktuvus. Galiu valandų valandas žiūrėti video įrašus apie juos.“
Jis mėgstu automobilius, yra turėjęs jų ne vieną, elektroninius daikčiukus: kompiuterius, telefonus, fotoaparatus, „dronus“ (skraidantis bepilotis orlaivis), įvairius „gadget“ (įvairūs mažų matmenų įrenginiai, mechanizmai, technikos naujovės). O gražią dieną jis sėda ant savo „Ducati“ ir, nors nėra labai aktyvus motociklininkas, sako, kad jam smagu kartais pravėdinti galvą.
Manau, LF 55-mečio pokylio svečiams bus malonu išgirsti jaunąjį muzikantą, pabendrauti su juo. Linkime visiems gražaus vakaro.
Apie „Lietuvių Fondą“
„Lietuvių Fondas“ yra Ilinojaus valstijoje įregistruota pelno nesiekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra išlaikyti ir remti lietuvišką kultūrą, švietimą, lietuviškos veiklos centrus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Nuo pat įsikūrimo 1962 metais „Lietuvių Fondas“ siekia įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus. Per visą gyvavimo laikotarpį įvairiems lietuviškiems projektams LF skyrė daugiau kaip 18 milijonų JAV dolerių paramos bei stipendijų. Tarp jų, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais, „Lietuvių Fondo“ skirta vienkartinė 1 milijono 354 tūkstančių JAV dolerių parama Lietuvos kultūros ir švietimo institucijoms.
„Lietuvių Fondo“ nariai savo įnašais ir palikimais yra suformavę pagrindinį „Lietuvių Fondo“ kapitalą. „Lietuvių Fondas“ yra saugiai investavęs savo pagrindinį kapitalą į akcijas, bendrovių obligacijas, indėlius ir nekilnojamąjį turtą. Iš šių investicijų gaunamas pelnas yra skiriamas lietuviškai veiklai remti ir įgyvendinti „Lietuvių Fondo“ tikslus.
„Lietuvių Fondas“ nuoseklaus ir atsakingo vadovavimo, investavimo bei planavimo dėka per savo gyvavimo metus pasiekė solidų kapitalą, daugiau kaip 35 milijonų JAV dolerių. Ir toliau siekiama, kad pagrindinis „Lietuvių Fondo“ kapitalas nuolat didėtų ir būtų galima kuo daugiau pelno skirti įvairiems lietuviškiems projektams.
Nuoširdžiai kviečiame ir Jus tapti „Lietuvių Fondo“ nariais, taip prisidedant prie lietuvybės išlaikymo bei puoselėjimo.
Laima Apanavičienė,
Asmeninio M. Leskausko archyvo nuotr.
